Aktualijos, Naujausi

Tarybos sprendimai: naudingi visuomenei ar kai kurių žmonių interesams?

Ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo 23 nariai. Nebuvo Nijolės Giedraitienės – dėl ligos, ir Valdo Petronio, kuris atostogauja ir yra išvykęs. Buvo pateiktas svarstyti 21 klausimas, išklausytos trys informacijos.

 Pakvietė vėl dovanoti knygų

Prieš prasidedant posėdžiui į rajono Tarybos narius antrus metus kreipėsi Dukstynos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Violeta Markauskienė, kviesdama juos dalyvauti akcijoje „Knygų Kalėdos“. Ji pasidžiaugė, jog pernai politikai aktyviai atsiliepė į kreipimąsi ir žymiai prisidėjo prie to, kad ukmergiškiai mokiniai skaitydami knygas ir gamindami knygų skirtukus pasiekė Lietuvos ilgiausio skirtuko rekordą.

Dėl žemės mokesčių sumažinimo biudžetas neteks 130 tūkstančių eurų

Tarybos nariams buvo pateikti trys sprendimo projektai, susiję su žemės mokesčiais: „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamųjų žemės sklypų dydžių 2018 metams nustatymo“, „Dėl žemės mokesčio lengvatų 2018 metams nustatymo“ ir „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų 2018 metams nustatymo“.

Prieš pradedant juos svarstyti rajono meras Rolandas Janickas informavo, kad pagal viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nusišalinti svarstant mokesčių nustatymo klausimus reikia tik tais atvejais, kai Tarybos nariams, jų artimiems asmenims per praėjusius metus priskaičiuota atitinkama mokesčių suma yra akivaizdžiai reikšminga ir gali daryti įtaką sprendimams dėl mokesčio tarifų nustatymo. Nustatyta reikšminga suma – viršijanti 3 000 eurų. „Tad jums reikėtų nusišalinti tik tuomet, jei pajamos ar išlaidos, susijusios su tarifų pakeitimais, viršija šią sumą. Visiems kitiems nusišalinti nereikėtų, nes mes galime neturėti kvorumo“, – pastebėjo meras.

Rajono Taryba patvirtino žemės mokesčio tarifus 2018 metams (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Taip pat patvirtintas sprendimas nustatyti po 4 proc. žemės mokesčio tarifą nuo žemės mokestinės vertės apleistai žemės ūkio naudmenų žemei ir kitos paskirties nenaudojamai žemei.

Sprendimų projektuose „Dėl žemės mokesčio lengvatų 2018 metams nustatymo“ ir „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų 2018 metams nustatymo“ buvo siūloma, atsižvelgus į valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl meteorologinių reiškinių, jos padarytą žalą žemės ūkiui ir Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymą, sumažinti po 50 proc. žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemei bei valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas.

Taryba pritarė, kad mokesčiai būtų sumažinti.

Dėl mokesčio žemės ūkio paskirties žemei sumažinimo savivaldybės biudžetas 2018 metais neteks apie 90 tūkst. Eur pajamų, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mažėjimo – apie 45 tūkst. eurų.

Patikslinus biudžetą, skirtos papildomos lėšos

Tarybos nariams pateiktas svarstyti sprendimo projektas „Dėl 2017 m. Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo“ prieš posėdį buvo patikslintas ir svarstyta nauja redakcija.

Pirmajame variante siūlyta skirti 150 tūkst. Eur VšĮ Ukmergės ligoninės operacinio bloko ir reanimacijos skyriaus patalpų rekonstravimui. Tačiau šis punktas buvo išbrauktas ir naujoje redakcijoje jo neliko.

Planuojant, kad nuo gruodžio 1 d. turėtų pradėti veikti nakvynės namai, kurių veiklą koordinuos Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, įstaigai papildomai skirta 21,3 tūkst. Eur nakvynės namų išlaidoms – patalpų paruošimui (būtiniems pertvarkymams) bei priemonėms (skalbyklėms, džiovyklėms ir kt.) įsigyti. Iš šios sumos 4,8 tūkst. Eur teks darbo užmokesčiui.

Patikslinus biudžetą, papildomų lėšų skirta UAB Ukmergės autobusų parkui. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad mažėjant pervežamam mokinių skaičiui, kylant darbuotojų darbo užmokesčiui, didėja bendrovės nuostoliai. 2016 m. jie sudarė 240,3 tūkst. Eur, o per 2017 m. 9 mėnesius – 298,2 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, įmonei skirta 65 tūkst. Eur padengti nuostolius, susidariusius dėl būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimo visuomenei.

Tvirtinant savivaldybės biudžetą, pagal preliminarius skaičiavimus Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos garažo statybai buvo skirta 100 tūkst. Eur. Sudarant sąmatą paskaičiuota, kad statybai iš viso reikia 120,8 tūkst. Eur bei 1 tūkst. Eur statybos techninei priežiūrai. Todėl priimtas sprendimas skirti dar 20,8 tūkst. Eur garažo statybai, 1 tūkst. Eur – techninės priežiūros išlaidoms.

Norinčių renovuoti namus daugėja

Tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas „Dėl daugiabučių namų modernizavimo III etapo namų sąrašo“ papildymo“.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2016 metų birželio 31 dieną Savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl daugiabučių namų modernizavimo III etapo namų sąrašo“ buvo pritarta naujam numatomų renovuoti namų sąrašui. Jis buvo nuolat papildomas, per laikotarpį nuo paskutinio sąrašo papildymo, norą renovuoti savo daugiabučius gyvenamuosius namus pareiškė dar kelių namų gyventojai. Tai – Maironio g. 9, V. Kudirkos g. 10, Vilniaus g. 94, Miškų g. 52, Jaunimo g. 62, Taujėnų seniūnijos Lėno kaimo Šilų g. 10, Vidiškių seniūnijos Šventupės kaimo Darbo g. 1 namų savininkai.

Tarybos nariai pritarė sąrašo papildymui.

Susilaikė dėl privatizavimo

Tarybos posėdžio darbotvarkėje buvo įrašytas klausimas „Dėl viešame aukcione parduodamo Ukmergės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo papildymo“.

Sprendimo projekte siūlyta į parduodamo Ukmergės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtraukti dar vieną objektą – Vilniaus gatvėje esančią Vaikų globos namams priklausančią valgyklą, kurios plotas – 441 kvadratinis metras.

Tačiau šis klausimas, atsižvelgus į lapkričio 17 dieną vykusio išvažiuojamojo Tarybos posėdžio išvadas, posėdyje nebuvo svarstomas. Tuomet lankantis Nestacionarių socialinių paslaugų centre paaiškėjo, kad šiai įstaigai labai trūksta patalpų. Dėl to svarstyta galimybė Vaikų dienos centro veiklą perkelti į buvusios valgyk-los patalpas.

Dėl pilies perėmimo sudvejojo

Tarybos nariams pateiktame sprendimo projekte „Dėl sutikimo perimti Siesikų dvaro sodybą“ buvo siūloma sutikti perimti Ukmergės rajono savivaldybei patikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – pastatą-dvaro rūmus su priklausiniais, esančius Siesikų seniūnijoje, Daugalių kaime, savarankiškajai savivaldybės funkcijai – gyventojų bendrosios kultūros ugdymui ir etnokultūros puoselėjimui, įgyvendinti.

Aiškinamajame rašte nurodoma, jog Siesikų dvaro sodyba (pilis) yra istorijos ir kultūros paminklas, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 256 yra neprivatizuotinų buvusių dvaro sodybų istorijos ir kultūros paminklų sąraše. Nuo 1991 m. patikėjimo teise šią dvaro sodybą valdo valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“, kuri 1999 m. rugpjūčio 2 d. sudarė nuomos sutartį 99 metams su Audriui Matulaičiui priklausančia įmone UAB „Fondas statyboms vystyti“. Už tai A. Matulaitis įsipareigojo investuoti tiek pinigų, kad pilis būtų atstatyta, o aplink ją esanti teritorija išpuoselėta. 2014 m. įmonė likviduota, 2015 m. įregistruota VšĮ „Siesikų pilis“.

Rugpjūčio mėnesį Ukmergės rajono savivaldybė raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu pradėti inicijuoti procedūras dėl dvaro rūmų su priklausiniais perdavimo savivaldybei valdyti patikėjimo teise. VĮ „Lietuvos paminklai“ tam neprieštaravo.

Svarstant posėdyje šį projektą diskusijos užsitęsė. Opozicinių frakcijų vardu kalbėjęs Andrius Kalesnikas siūlė klausimo sprendimą atidėti, kadangi administ-racija pirmiausia „turėtų padaryti namų darbus – pateikti labai aiškius finansinius srautus – remonto išlaidas, išlaikymo kaštus, parengti veiklos planą – kas bus vykdoma, kokiais etapais, ir kad pilis būtų perduodama su sutvarkyta žeme“.

Prie opozicijos prisijungė ir kai kurie valdančiųjų atstovai, išsakę nuomones, kad nereikėtų skubėti žengti šį žingsnį, nes objektas labai brangiai atsieis – restauravimo darbai gali siekti ir 10 milijonų eurų, neaiški idėja, kas bus daroma su ta pilimi.

Rajono meras R. Janickas bandė įtikinti, kad tai yra politinis sprendimas, – jei būtų pritarta pilies perėmimui, tuomet Vyriausybė ruoštų nutarimą dėl šio objekto perdavimo savivaldybei. „Gruodžio mėnesį bankroto administratorius paskelbs apie įmonės uždarymą, tad objektas liks be priežiūros. O Siesikų pilis – trečia pagal senumą ir vertingumą Lietuvoje, tai vienas iš mūsų rajono perlų, tad mums naudinga objektą perimti, nes tai yra turistų traukos priemonė. Dabar per metus čia atvyksta 5 000 turistų, tad įdirbis jau yra“, – teigė meras.

Dvaro perėmimui pritariantys Tarybos nariai jam antrino, kad tvarkant šią pilį jau pakankamai daug investuota lėšų, ir jeigu ji nebus perimta, po kiek laiko „turėsim išdaužytus langus bei griuvėsius“ ir kada nors vis tiek juos turėsime perimti, nes šis objektas yra neprivatizuotinųjų sąraše. Taip pat kalbėjo, jog ne visada pinigai svarbiausia, – juk tai yra mūsų paveldas ir turime jį branginti.

Vis dėlto balsuojant paaiškėjo, kad daugiau buvo abejojančių dėl skubaus dvaro perėmimo – 13 pasisakė už sprendimo atidėjimą, 6 balsavo prieš, 4 – susilaikė.

Bus rengiamas investicinis sodybos tvarkymo planas, tuomet ir priimtas sprendimas dėl pilies perėmimo.

Nurašytus eksponatus pasiūlė parduoti aukcione

Ukmergės kraštotyros muziejus lapkričio mėnesį kreipėsi į savivaldybę prašydamas pritarimo nurašyti 33 blogos būklės pagrindinio fondo eksponatus. Tai 12 vienos autorės 1993 metais sukurtų ir nemokamai padovanotų kūrinių, nes „juos gaminant panaudotos nepatvarios, tarpusavyje nesuderinamos medžiagos, kurios sutvirtintos netinkamais klijais, nekokybiškai suklijuotos, dėl šios priežasties eksponatai neteko vertės“. Taip pat septyni suskilę dėl netinkamo paruošimo, nepašalinto turinio 1982 metais tautodailininkės sukurti ir muziejui dovanoti margučiai bei keli mediniai biologinių kenkėjų sunaikinti eksponatai, dvi paukščių iškamšos.

Tarybos narė Birutė Žilėnienė klausė, kokiais kriterijais remiantis eksponatai yra įsigyjami arba nurašomi. Anot jos, reikia labai atsakingai rinktis, ar tai, kas perkama, turi meninę, istorinę vertę, ir geriau nusipirkti, nors ir brangiau, vieną eksponatą, o ne prisikaupti daugybę ir paskui dejuoti, kad nėra kur jų dėti ar saugoti. Tarybos narė sakė, kad jai labai skauda širdį dėl jau iškeliavusio Anapilin Gintauto Gavenavičiaus palikimo išsaugojimo.

Arūnas Jasaitis pasiūlė rengti tokių nurašytų eksponatų aukcioną.

Tarybos nariai pritarė muziejaus prašymui.

B. Žilėnienė susirūpino G. Gavenavičiaus palikimo išsaugojimu.

Paplūdimys prie Žirnajų: visuomenės ar tik atskirų žmonių interesas?

Spalio 26 dieną vykusio Tarybos posėdžio metu buvo pateiktas sprendimo projektas „Dėl pritarimo žemės sklypo pirkimui visuomenės poreikiams“. Jame siūlyta pritarti žemės sklypo prie Žirnajų ežero, Pabaisko seniūnijoje, pirkimui visuomenės poreikiams (paplūdimiui įrengti).

Tuomet svarstant klausimą Tarybos narė Elena Mirinavičienė išreiškė abejones, ar reikėtų leisti pinigus įsigyjant pakrantę iš privačių asmenų, kai yra du savivaldybei priklausantys sklypai: Jurdonių ir Raguvos kaimuose.

Savo poziciją išsakė ir Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, pareiškusi, kad „jei šis sprendimas bus priimtas, jis bus pripažintas netinkamu dėl procedūrinių pažeidimų ir galbūt bus stabdomas“.

Tuomet nutarta pavesti savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti žemės sklypo prie Žirnajų ežero Pabaisko seniūnijoje pirkimo visuomenės poreikiams ar kitų alternatyvų galimybes.

Šį ketvirtadienį savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas pristatė komisijos tyrimo rezultatus ir išvadas.

Jis informavo, kad ties Raguvos kaimu esanti teritorija yra nuokalnėje, tankiai apaugusi medžiais ir menkaverčiais krūmais, krantai nesmėlingi, nėra atabrado. Nuo jos iki artimiausio kelio yra apie 240 m, kuriuos tektų eiti pėsčiomis. Šioje teritorijoje gali tilpti ne daugiau kaip 50 poilsiautojų. „Norint čia rengti paplūdimį, reikėtų apie 2,2 ha žemės sklypo, taip pat įrengti 240 m ilgio, 3,5 m pločio skaldos-žvyro kelią, automobilių stovėjimo aikštelę. Tai kainuotų apie 50 tūkstančių eurų, tačiau tai tik dalis išlaidų“, – teigė S. Jackūnas.

Kalbėdamas apie iki 1998 metų buvusį viešąjį paplūdimį ties Jurdonių kaimu, savivaldybės administracijos vadovas paaiškino, kad į sklypą, kuriame buvo paplūdimys, 1998-08-09 buvo atstatyta nuosavybės teisė.

„2012-06-28 Ukmergės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 7-144 patvirtino specialųjį planą, kuriame čia buvo numatytas viešasis paplūdimys, o 2012-12-03 po atliktų kadastrinių matavimų paplūdimio neliko“, – supažindino su esama situacija direktorius.

S. ackūnas pateikė išvadą, kad reikėtų „prie Žirnajų ežero parinkti labiau viešajam paplūdimiui tinkančią vietą, kur būtų tinkamas atabradas, tinkamesnis ežero pakrantės reljefas ir patogus privažiavimas. Įrengiant viešąjį paplūdimį būtina atlikti tokius veiksmus: priimti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimą, leidžiantį pradėti preliminarias procedūras dėl paplūdimio (-ių) prie Žirnajų ežero įrengimo; pirkti ar paimti visuomenės poreikiams tinkamą sklypą (-us) (Ukmergės rajono savivaldybės tarybos kompetencija), įrengti paplūdimį pagal galiojančius teisės aktus (Ukmergės rajono savivaldybės administracijos kompetencija)“.

Jis sakė, kad komisija rekomenduoja pirkti sklypą prie Žirnajų ežero.

Tarybos narys Arvydas Pėšina klausė: „Ar kas nors išsiaiškino, kam tas paplūdimys reikalingas, kiek žmonių juo naudotųsi, kas iki jo važiuotų? Mes esame pasiryžę išmesti dešimtis tūkstančių eurų paplūdimiui, kai ką tik atmetėme klausimą dėl Siesikų dvaro, kuriuo naudotųsi visa Lietuva. Ar taip elgdamiesi netenkiname tik kelių žmonių interesų?“

Vis dėlto nutarta pradėti ruošti dokumentus sklypo prie Žirnajų ežero viešiesiems pirkimams.

Žirnajų ežero pakrantė ties Raguvos kaimu.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Visažinis :
    Sklypo pirkimas paplūdimiui iš "valdiškų" pinigų yra naudingiausias reikalas sklypo savininkui ir jo draugužiams valdžioje. Reiktų gi žmonėms žinoti kas yra tas laimingasis,kurio sklypą rengiamąsi pirkti. O kažkodėl nutylima. Nutylima todėl,kad tas laimingasis iš kurio yra sugalvota pirkti sklypą ,yra ne šiaip koks eilinis paprastas kaimietis,o labai gerai susijęs su vietinės valdžios žmonėmis, asmuo. Iš bele ko neperka,nes- "tai krantas nesmėlingas,tai apaugę krūmais",tai 200m reiks pėsčiom eiti... O kas ten paskui maudysis? Ogi pats pardavėjas su "pirkėjais",tikriausiai, nes kas ten trenksis 12km nuo Ukmergės? Svarbu čia-tinkamai pasiskirstyti lėšas.Kaip PSPC-išėjo daktarė su išeitine tūkstantine,o netrukus ir sugrįžo.Ir ką tu jiems?
  • ddd :
    vistiek bus ginami savu interesasi, nes ukmegeje cia ranka ranka plauna ir dzin visi. kontrles jokios. o pilieciai visiskai neaktyvus. uzuot tuos pinigus skyrus ir gerai irengus papludimius mieste, skiria kazkur, kur niekas net nenuvaziuos, bent dauguma.
  • Žemvaldys :
    Geriausia tai 135 t.€ atidavė keliems stambiems ūkininkams, kurie pernuomavę praktiškai visą rajono žemės paskirties žemę. Dar tiek pat nedagaus valstybės dotacijų. Bet svarbiausia, kad atleido visus ir tuos kurie net neprašė :) :) :)
  • Anonimas :
    Sprendimas yra ne keistas, o kvailas. Ta sako ir kontroliere. Bet kadangi reikia patenkinti kazkieno uzgaidas, bus einama seniai pramintu taku: padarysim nesamone, isleisim zmoniu pinigus, o paskui kelis kartus daugiau teismams. Durniu laivas.
  • Sventoji :
    Paziurejau skelbimus aruode ir kt. nekilnojamo turto portaluose, ukmerges rajone yra nemazai sklypu prie vandens.Pvz, prie Musos tvenkinio 3,5 ha, kaina - 40000 euru.Sklypas su ilga pakrante, salia didele aikstele masinonms, puikus privaziavimas, netoli miestas, - vieni pliusai.Beje , tame sklype ir seniau buvo papludimys, dirbo gelbetojai, buvo persirengimo kabinos.Pabaisko seniunija ribojasi su Sventosios upe , turi ir daugiau vandens telkiniu.Sprendimas pirkti sklypa yra keistas, nes tam tikrai near butinybes.Savivaldybe turi but labai turtinga , kad pradetu tenkinti tokius gyventoju poreikius, be to tas poreikis labai mazos zmoniu grupes.