Policijos patrulių kasdienybė: 200 kilometrų greitis šlapiu keliu, „karšti taškai“ ir nenaudingos reformos

Patruliavimas – policijos pareigūnų kasdienybė. Ket-virtadienio vakarą kartu su jais išsiruošė ir rajono spaudos atstovai, kuriuos į reidą pakvietė rajono Policijos komisariato vadovai ir Komunikacijos poskyrio specialistė Asta Krogertienė.

Dalijo praeiviams pėsčiųjų „angelus-sargus“

Tą vakarą Policijos komisariate rinkosi ir jaunieji policijos rėmėjai. Jie pakviesti dalyvauti akcijoje „Atšvaitas“.

Kaip sakė Policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ingrida Dutkienė, atėjus rudeniui prasideda tamsusis laikotarpis, tad labai svarbu, kad pėstieji tokiu metu būtų matomi – taip galima išvengti skaudžių eismo nelaimių, kuriose žūsta ar sužalojami žmonės.

„Pakvietėme savo jaunuosius talkininkus, kad jie miesto gatvėse praeiviams dalintų atšvaitus“, – pasakojo I. Dutkienė.

Devyni jaunieji policijos rėmėjai – mergaitės ir berniukai, Dukstynos mikrorajone, Vytauto, Vilniaus, Antakalnio ir kitose gatvėse sutiktiems žmonėms išdalino 270 atšvaitų. Praeiviams taip pat įteiktos Policijos komisariato parengtos atmintinės „Atšvaitas – pėsčiojo „angelas-sargas“, kuriose surašyta bei piešiniais pavaizduota, kaip taisyklingai jis turi būti dėvimas.

Akcijos dalyviai, sutikę pėsčiuosius, kurie atšvaitus buvo apvynioję ant rankinių, pakabinę ant kuprinių, jiems paaiškino, jog juostelė turi būti segama ant dešinės rankos, aukščiau riešo, o pakabinama – turi laisvai švytuoti žmogaus kelių arba automobilių žibintų aukštyje. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji privalo dėvėti atšvaitus, tad atmintinėse įspėjama, jog už šio reikalavimo nevykdymą gali būti skiriama nuo 23 iki 40 eurų bauda.

I. Dutkienė pažymėjo, kad iki šiolei pėstieji praktiškai nebuvo baudžiami, tačiau jei ir toliau jie nepaisys eismo taisyklių reikalavimų, bus rašomi protokolai ir skiriamos baudos. „Keista, kad žmonės savęs nesaugo – negi taip elgsis tik patyrę finansinį nuostolį?“ – svarstė bendruomenės pareigūnė.

Donorą lydėjo 240 kilometrų per valandą greičiu

„Gimtosios žemės“ komanda – šių eilučių autorė ir fotokorespondentas Dainius Vytas, prisijungė prie vyriausiųjų patrulių Meinardo Bagdonavičiaus ir Andriaus Mikštos ekipažo.

Išriedėjus į miesto gatves, čia palyginti buvo ramu. Tačiau tą vakarą turėjo vykti koncertas, kuriame susirinko daug jaunimo, tad šiam renginiui pareigūnai skyrė padidintą dėmesį.

Sukant ratus po miestą ir esant Užupyje, netoli „Šilo“ pagrindinės mokyklos, patruliai gavo pranešimą, kad nuo Vidiškių važiuoja automobilis „Ford Galaxy“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie tai pranešė pro šalį važiavę žmonės.

Policijos pareigūnų reakcija buvo žaibiška – akimirksniu apsisukę ir įjungę švyturėlius jie didžiuliu greičiu nuskriejo link autostrados. Dulkė lietus, asfaltas buvo šlapias, o greitis – apie du šimtai kilometrų per valandą, tad rankos nejučia įsitvėrė į sėdynės atlošą…

Atvažiavus netoli Dukstynos kapinių, čia jau mirguliavo mėlynos švieselės – arčiau buvę kolegos spėjo sustabdyti įtartino vairuotojo automobilį. Patikrinus jo blaivumą, vyriškis į alkotesterį įpūtė nulius. Kai vėl įsėdome į mašiną, patruliai sakė, kad šis vairuotojas jiems žinomas – ne kartą buvo pranešta, jog jis įtartinai vairuoja. Abejonių kyla dėl itin lėto jo važiavimo…

Pareigūnai pasakojo, jog dabar ypač dažnai sulaukiama pilietiškų žmonių skambučių – pastebėję jiems neaiškumų sukėlusį automobilį, jie nedelsdami apie tai informuoja. Tiesa, dažniausiai šie signalai nepasitvirtina, tačiau būna ir atvejų, kai dėmesingų ir neabejingų aplinkinių dėka išaiškinami prie vairo sėdę girti vairuotojai.

Pasiteiravus patrulių, ar dažnai tenka skubėti tokiu dideliu greičiu, vyrai nusišypsojo: „Šiandien važiavome 240 kilometrų per valandą.“

Ir papasakojo, jog iš Panevėžio į Vilnių buvo vežamas donoras. Ukmergiškiai jį lydėjo nuo Panevėžio–Ukmergės rajonų ribos iki pat Santaros klinikų.

Nuo mušeikų pasisekė pasprukti

Kadangi baigėsi Meinardo ir Andriaus budėjimo laikas, persėdome į naujutėlį, šįmet pagamintą automobilį „Škoda Superb“, kurio ekipažas – vyriausieji patruliai Marius Aleknavičius ir Svetlana Liaudanskienė.

Patruliuojant pareigūnams bu-vo pranešta, kad keli vaikinai prie parduotuvės „Iki“, esančios Stoties gatvėje, rado piniginę su dokumentais, pinigais ir ją perdavė parduotuvės darbuotojams. Buvo paprašyta, kad patruliai piniginę nuvežtų jos savininkui, gyvenančiam Antakalnio gatvėje.

Tuo metu, kai Svetlana bandė prisibelsti į namus, gautas pranešimas, kad Žiedo gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“, policijos pagalbos kviečiasi mergina – atseit jos vaikiną nori sumušti dešimt jaunuolių.

Marius nedelsdamas pakvietė kolegę ir automobiliui lekiant miesto gatvėmis vėl teko „kibtis į sėdynės atlošą“…

Privažiavus susijaudinusi mergina kalbėjo, kad vaikinas nubėgo link Kauno gatvėje viena šalia kitos esančių degalinių. Pasiteiravę, kaip jos draugas atrodo, kuo vardu, pareigūnai pasuko link abiejų degalinių. Bet čia buvo tuščia – nesimatė nei vaikino, nei jo skriaudėjų. Dar apsukus kelis ratus vėl sugrįžta prie merginos. Ji, jau susiskambinusi su draugu, paaiškino, kad jis nubėgo į degalinę Deltuvos gatvėje. Nuvažiavus iš tikrųjų čia pamatėme jaunuolį. Patruliams paklausus, kas atsitiko, vyrukas papasakojo, kad po šokių prie jo priėjo keli vaikinai, kvietė „eiti pasiaiškinti“. Kai, anot jaunuolio, prisiartino dvylika, jis ir pasipustė padus…

Į įvykio vietą atskubėjo ir kitas ekipažas, pareigūnai bėgliui pasiūlė įlipti į jų automobilį ir pavėžėjo iki jo mašinos bei merginos.

Tuo metu prie „Maximos“ atskubėjo ir greitosios medicinos pagalbos automobilis. Tačiau neradę nukentėjusiųjų medikai išvažiavo.

Nuolatiniai „klientai“

Ketvirtadienio vakaras, anot pareigūnų, buvo palyginti ramus. Jie kalbėjo, kad daugiausia iškvietimų sulaukia, kai po pašalpų mokėjimo praeina kelios dienos. Tuomet „pašalpininkams“, jau išleidus gautus pinigus važinėjant taksi, dieną naktį lėbaujant, nuo gėrimo prasideda psichozės. Pasipila kvietimai, policininkams tenka važiuoti tramdyti įsisiautėjusių smurtautojų. Patruliai neslėpė, kad dažniausiai adresai – tie patys, tad ir „klientai“ gerai žinomi.

Dirbant pasitaiko visokių situacijų – tenka išvysti ir rankose iškeltą peilį, prisieina išsitraukti ir elektrošoko priemonę…

Į tą patį įvykį – penkis kartus

Pareigūnams pasakojant apie savo darbo kasdienybę, nejučia kilo mintis, kad nuolat vykdomos reformos kartais būna ne sėkmingos, o teikiančios daugiau žalos. Pavyzdžiui, sistema, kai į policiją ar kitas reagavimo tarnybas žmonės turi kreiptis vienu bendruoju pagalbos telefonu. Anot policijos specialistų, tai kartais sukelia ir absurdiškų situacijų. Jie minėjo atvejį, kai viename judriame kelyje apsivertė automobilis. Gavus kvietimą, išskubėjo ir policija, ir medikai. Atvykus paaiškėjo, kad nukentėjusiųjų nėra, tad apiforminus šį atvejį išvykta. Tačiau skambučiai bendruoju pagalbos telefonu netilo. Mat vairuotojui laukiant, kol atvyks technika, sutvarkysianti automobilį, pravažiuojantys vairuotojai, matydami avariją patyrusią mašiną, apie tai vis pranešdavo bendruoju pagalbos telefonu. Ir kiekvieną kartą Bendrojo pagalbos centro darbuotojai reikalavo, jog patruliai vyktų į tą vietą. Aiškinimai, jog šis įvykis jau užfiksuotas, nepadėjo. Galų gale netekę kantrybės policininkai nuvažiavę laukė, kol automobilis bus ištrauktas iš griovio…

Tokioje situacijoje pareigūnai mato dvi blogybes: viena, kad nekoordinuoja veiksmų besikratydami atsakomybės centro darbuotojai po kiekvieno skambučio vis tiek reikalauja skubėti į įvykio vietą, kita – žmonių abejingumas. Vietoj to, kad sustotų, pasiteirautų ir pasiūlytų pagalbą, jie paprasčiausiai griebiasi mobiliojo telefono.

Girtuoklis paskambina, kad parvežtų į namus

Dar viena tokios centralizacijos pasekmė – laiko ir resursų švaistymas vykstant į bereikalingus iškvietimus. Pareigūnai neslepia, kad išvykų skaičių nemažai lemia ne tik pašalpų mokėjimas, bet ir mėnulio pilnaties fazė. Visi dirbantys su žmonėmis žino, jog tuo metu pagausėja lankytojų. Ne išimtis – ir policijos darbuotojai. Anksčiau, kai Policijos komisariate dirbdavo budėtojai, jie pažinodavo tokius žmones, tuo pačiu numanydavo ir esamą situaciją. Dabar Bendrojo pagalbos centro specialistai reaguoja į visus, netgi tokių asmenų skambučius. Šypsodamiesi patruliai prisiminė vieną atokaus kaimo gyventoją, kurią esant pilnačiai pradėdavo visi „skriausti“. Sulaukus jos skambučio budėtojai dažnai moteriškę nuramindavo ir pokalbiu. Tačiau kai dabar ji kviečiasi pagalbos, patruliams nurodoma būtinai ten vykti.

„Kartą moteris pasiskundė, jog ją muša vyras. Gerai pažinojome šią šeimą, tad bandėme Bendrosios pagalbos centro darbuotojams paaiškinti, jog jis tikrai negali taip elgtis, nes yra visai silpnos sveikatos ir pats vos besilaiko ant kojų. Tačiau mūsų argumentų niekas neklausė ir buvome priversti važiuoti į įvykio, kurio nebuvo, vietą“, – sakė pareigūnai.

Dabar pasitaiko, kad koks girtuoklis, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu informuoja, jog „ant gatvės guli girtas žmogus“. Kai policininkai atvažiuoja, paaiškėja, kad jis ir yra tas „gulintis“ žmogus, nes jo telefone likęs skambutis į BPC. Anksčiau tokius asmenis už panašius nusižengimus bent kuriam laikui buvo galima „patupdyti“ į areštinę. Dabar jiems tik surašomi protokolai. Deja, tai betikslis darbas – iš tokių asmenų materialinės atsakomybės nepareikalausi, nes jie nieko neturi, tokiems nereikalingi nei vairuotojų pažymėjimai, nei pasai.

Mieste yra įrengtos kameros, kurios padeda policijos pareigūnams nustatyti pažeidėjus. Tačiau nesant budėtojų, kartais pristingama operatyvumo – tuo metu, kai daromi pažeidimai, koordinuojant komisariato budėtojams būtų galima pažeidėjus sekti ir sulaikyti. Kameras „atsukus“ kitą dieną, dažnai „šaukštai būna po pietų“…

„Karščiausi“ taškai

Patruliuodami pareigūnai vis užsukdavo į tas pačias vietas. Anot jų, dabar pats „karščiausias taškas“ Ukmergėje – Kauno gatvės pradžioje esanti užeiga. Ji veikia iki ketvirtos valandos ryto ir sutraukia norinčiuosius ilgai linksmintis. Deja, tokios linksmybės, kai liejasi alkoholis ir galbūt, kaip policininkai įtaria, netgi svaiginamasi kitomis priemonėmis, įsiplieskia konfliktai, kuriuos jiems tenka gesinti.

Anksčiau panašių įvykių daugiausia sukeldavo vieno Vytauto gatvės baro klientai, tačiau dabar jie „persikraustė“ į šią vietą.

Šiltesniu sezono metu jaunimėlis „bazuojasi“ prie piliakalnio, pėsčiųjų tilto. Dabar, atšalus, jie dažniau renkasi į butus.

Pareigūnai teigiamai vertina draudimą miesto šventės metu vartoti alkoholį ir sako, jog dabar būna žymiai mažiau pažeidimų.

Pabuvę reide su patruliais supratome, kad pagrindinis policijos principas „Ginti, padėti, saugoti“ pareigūnams yra sudėtinga, kartais net ir pavojinga misija…