Rajono ūkininkams – didelių išbandymų ruduo

Šis ruduo mūsų rajono ūkininkams tapo tikru išbandymu. Pirmiausia – dėl gamtinių sąlygų, kai lietui pradėjus merkte merkti rajono žemes paaiškėjo, kad nebus nuimta didelė dalis derliaus. Taip pat nerimo sukėlė ir ruošiamas naujas Lietuvos mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis, iš kurio beveik „iškritome“. Nebuvo pageidaujamas ir rajono Tarybos sprendimas žemės ūkio specialistus iš seniūnijų pervesti į savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių.

Dėl gausaus lietaus – pavojaus varpai

Rugsėjo mėnesį žemdirbiai pradėjo skambinti pavojaus varpais, kai paaiškėjo, jog dėl nuolatinio lietaus beveik pusė derliaus gali likti laukuose. Tuomet Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša bei Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Karolina Valaišienė nutarė sukviesti ūkininkus ir pasitarti, kokių veiksmų imtis.

Rugsėjo viduryje susirinkę į Kultūros centro salę daugiau kaip 80 ūkininkų priėmė rezoliuciją „Dėl ekstremalios padėties Ukmergės rajone“.

Joje buvo rašoma, kad jokia technika negali dirbti lauko darbų dėl labai didelio kritulių kiekio, dėl to rajono laukuose likę apie 40 proc. derliaus. Baimindamiesi sankcijų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, VšĮ „Ekoagra“, trąšų, cheminių medžiagų tiekėjų bei grūdų supirkėjų, rajono žemdirbiai reikalavo skubos tvarka sukviesti rajono Tarybą į posėdį, įvertinti susidariusią situaciją ir ją paskelbti ekstremalia, žemės mokestį sumažinti 50 proc., avansines išmokas mokėti nuo spalio 1 d., padidinti dyzelino žemės ūkiui normas, netaikyti sankcijų dėl nepasiektų investicinių projektų rodiklių ir ekologinės produkcijos nepateikimo į rinką.

Šis raštas išsiųstas savivaldybei bei visoms su žemės ūkiu susijusioms institucijoms.

Rajone ir šalyje – ekstremali padėtis

Su šiuo kreipimusi rugsėjo 21 dieną vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje narius supažindino rajono meras Rolandas Janickas.

Tuomet jis aiškino, kad yra galimybė paskelbti ekstremalią situaciją – dėl to reikėtų, kad ne mažiau kaip 500 nukentėjusiųjų su pareiškimais kreiptųsi į savo seniūnijos specialistus, pateiktų pareiškimus-prašymus ir nurodytų, kiek derliaus nenuimta, kokių dar problemų turi.

Į rajono seniūnijas kreipėsi 675 ūkininkai, kurie konstatavo, jog dėl liūčių yra sutrikdyta jų ūkinė ir gyvenamoji veikla. Ūkininkai pažymėjo, jog neįvažiuoja į laukus, negali nuimti derliaus, ruoštis sėjai.

Skubiai sušauktame rajono Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje nuspręsta nuo rugsėjo 26 dienos Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje skelbti ekstremalią situaciją.

Tikisi paramos iš Europos Sąjungos

Žemės ūkio ministerija taip pat paprašė šalies savivaldybes iki lapkričio 1 dienos pateikti informaciją apie kiekvieno žemdirbio žuvusių pasėlių plotus.

Dėl to ūkininkai turėjo parašyti prašymus dėl žuvusių pasėlių, o savivaldybės – užfiksuoti žuvusių dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų pasėlių plotus ir surašyti jų patikrinimo aktus.

Surinkti duomenys bus panaudoti sprendžiant klausimus dėl žemdirbių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, galimų sankcijų netaikymo, tiesioginių išmokų mokėjimo terminų paankstinimo.

Dėl liūčių ir potvynių šalies Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Lietuva prašo Europos Komisijos iš ES biudžeto skirti paramą nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų nuostoliams kompensuoti.

Labiausiai nukentėjo žieminių kviečių ir žirnių augintojai

Antradienį savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Neringa Adomavičienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad iki lapkričio 1 dienos gauta 408 ūkininkų prašymai fiksuoti žuvusių dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų pasėlių plotus. Daugiausia prašymų registruota Taujėnų, Pivonijos ir Deltuvos seniūnijose. „Preliminariais duomenimis, pagal pateiktus prašymus 2017 m. deklaruota apie 15 500 hektarų pasėlių, iš šio ploto žuvusių pasėlių – daugiau kaip 5 500 hektarų, t. y. apie 35 proc.“ – supažindino su skaičiais N. Adomavičienė.

Daugiausia nuostolių patyrė žieminių kviečių, žirnių, vasarinių kviečių, avižų augintojai, taip pat netekta nemaža dalis grikių, vasarinių kvietrugių, pupų ir kt.

Žemės staiga „pagerėjo“

Dar viena problema, kuri kelia rūpestį rajono ūkininkams – ruošiamas naujas mažiau palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV) žemėlapis.

Naujojo plano sudarytojai prie didelių gamtinių trūkumų turinčių seniūnijų priskyrė 220 seniūnijų, kurių bendras remtinas žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 1,025 mln. hektarų. Turėtų išlikti seniūnijų suskirstymas į didelio (iki 32 žemės našumo balų) ir mažo (iki 34 žemės našumo balų) nepalankumo vietoves. Į naująjį žemėlapį nepatektų (t. y. iš išskirtų vietovių sąrašo būtų išbraukta) 69 seniūnijos (šiuo metu jos turi rekonstruoti statusą). Planuojama, kad didelio nepalankumo vietovėse išmokos dydis 2018 m. sudarys 80 proc., o mažo nepalankumo vietovėse – 65 proc. prarastų pajamų ir papildomų išlaidų, lyginant su palankiomis ūkininkauti vietovėmis. Išliks ir išmokų dydžių diferencijavimas, t. y. ūkiams, viršijantiems 100 ha plotą, mokėjimų dydžiai proporcingai mažės.

Naujas mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis bus teikiamas derinti ir tvirtinti Europos Komisijai. Jei jam bus pritarta, nuo 2018 m. kompensacinės išmokos dėl gamtinių kliūčių bus skiriamos vadovaujantis jau naujuoju žemėlapiu.

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė K. Valaišienė „Gimtajai žemei“ pasakojo, kad nors iki šiolei nepalankiomis ūkininkauti buvo paskelbtos visos rajone esančios žemės, pagal balų sistemą sudarytame naujajame žemėlapyje tokiomis pripažintos tik dvi seniūnijos – Šešuolių ir Želvos. Ir pridūrė, kad Ukmergės rajone apskritai gali išlikti tik viena nepalanki ūkininkauti seniūnija, nes Šešuoliai „kabo ant plauko“, kadangi jos žemės įvertintos 31,93 balo…

„Keista, kad Ukmergės rajone, kuriame žinomo ukmergiškio Stepono Jankeliūno iniciatyva netgi buvo įsteigta Lietuvos nederlingų žemių naudotojų aso-ciacija, žemės staiga „pagerėjo“, – svarstė K. Valaišienė.

Dėl numatomos naujosios tvarkos spalio pabaigoje rajono ūkininkai vėl rinkosi. Jie kalbėjo apie tai, kad nėra teisinga mūsų rajono žemes sulyginti su tokių savivaldybių, kaip kaimynų kėdainiškių arba esančių Suvalkijoje, Žemaitijoje.

Apie naująjį žemėlapį diskutuota ir spalio 26 dieną Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Seimo atstovai. Savo nuomonę dėl žemės našumo balų skaičiavimo sistemos ir naujo mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio išreiškė susirinkime dalyvavę ir Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas A. Valaiša, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas ukmergiškis ūkininkas Saulius Daniulis.

ŽŪR Taryba priėmė sprendimą pavesti Seimo Kaimo reikalų komitetui atlikti naujos mažiau palankių ūkininkavimui vietovių modelio taikymo metodikos kontrolę.

Susirinkimo metu S. Daniulis palietė ir dar vieną opią temą – melioracijos griovių būklę ir nepakankamą finansavimą jiems tvarkyti.

Renginio metu Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas Jonas Račas melioracijos situaciją Lietuvoje įvertino kaip „priešinfarktinės būsenos“. Anot jo, 65 proc. melioracijos sistemų yra nusidėvėjusios, o valstybė nuo 2012 m. tam neskiria lėšų, dabar jau reikia 2–3 mlrd. eurų, kad melioracijos sistemos būtų rekonstruotos.

Žemės ūkio rūmų Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje siūloma: „2018 m. valstybės biudžete numatyti 25 mln. eurų melioracijos programos įgyvendinimui, o valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių remontui ir priežiūrai skirti 25 mln. eurų“.

Specialistai seniūnijose – „pirmoji pagalba“

Spalio 26 dieną rajono Taryba priėmė sprendimą „Dėl funkcijų perdavimo ir didžiausio leistino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo“.

Šiuo nutarimu pakeista žemės ūkio specialistų priklausomybė. Buvę pavaldūs seniūnams, jie savo funkcijas turės vykdyti savivaldybės administ-racijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje.

Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad žemės ūkio specialistų, kurių seniūnijose dirba dešimt, darbo krūvis atskirose seniūnijose ženk-liai skiriasi. Kasmet pasėlių deklaravimo paraiškų skaičius sumažėja apie 10 procentų, tad būtina optimizuoti darbuotojų darbo krūvį, keičiant jų pavaldumą ir kitas darbo sąlygas. Priėmus sprendimą iš seniūnijų pareigybių sąrašo išbraukta 10 pareigybių, į Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių perkeltos 9 pareigybės.

K. Valaišienė teigė, kad šis sprendimas taip pat privertė sunerimti: „Ūkininkų nuomone, žemės ūkio specialistų seniūnijose reikia, nes apie 80 proc. dek-laruojančiųjų yra vyresni negu 50 metų. Tad seniūnijos specialistas yra „pirmoji pagalba“ sprendžiant šiuos reikalus.“

Žada sumažinti mokesčius

Dėl ūkininkų problemų pirmadienį savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo rajono meras R. Janickas, mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas ir Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas A. Valaiša, K. Valaišienė bei keli ūkininkų atstovai.

Po susitikimo K. Valaišienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad rajono vadovai pažadėjo, jog žemės mokestis bus sumažintas 50 proc.

Taip pat žemdirbiai nuraminti dėl žemės ūkio specialistų – jie kaip ir iki šiol bus seniūnijose, tik atliks daugiau funkcijų.

Nutarta, kad savivaldai ir žemdirbių organizacijoms reikėtų glaudžiau bendradarbiauti. Dėl to į rajono Tarybos Kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdžius bus kviečiami ūkininkų atstovai, o žemdirbių susirinkimuose dalyvaus savivaldybės specialistai.