Savivaldybių indeksas: Ukmergė pakilo 16 laiptelių

Lietuvos laisvosios rinkos institutas septintą kartą sudarė šalies savivaldybių indeksą. Ukmergės rajono savivaldybė tarp 54 mažųjų savivaldybių šiemet užima 24–25 vietas (kartu su Kaišiadorių rajonu). Pernai Ukmergė buvo 40-oje vietoje. 2015 metais su Pakruoju dalijosi 23–24 vietas.

Nesiekia nustatyti, kur gyventi geriausia

Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra.

Vertinami rodikliai pasirinkti atsižvelgiant į pripažintus ekonominę laisvę matuojančius indeksus. Indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos, įtraukiamos tik tos sritys, kurios labiausiai siejasi su ekonomine laisve. Taip pat nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia, ar kur žmonės yra laimingiausi – Lietuvos laisvosios rinkos institutas vertina tik ekonominius veiksnius ir sprendimus.

Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo švietimo sistemos efektyvumą: ar rezultatyvūs buvo kompleksiniai sprendimai, ar pasiteisino savivaldybės skiriami ištekliai švietimo sistemai.

Sudarant indeksą dalis informacijos surenkama iš savivaldybių. Norint užtikrinti, kad savivaldybės pateiktų teisingą informaciją, gauti duomenys siunčiami pakartotiniam tikrinimui. Jei kyla abejonių dėl duomenų teisingumo, indekso sudarytojai su kiekviena savivaldybe susisiekia atskirai.

Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudaro du reitingus: šešių didžiųjų savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio) ir 54 mažųjų savivaldybių.

Geresnis įvertinimas – daugelyje sričių

Ukmergės rajono savivaldybė mažųjų savivaldybių indekse surinko 54 balus iš 100. Indekso sudarytojai pastebi, kad daugiau nei 2016 m. balų Ukmergė surinko daugelyje sričių. Pavyzdžiui, patobulėjo administracijos darbas: pirma, laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis sumažėjo nuo 3 proc. iki 0,9 proc.; antra, savivaldybė numatė administracinės naštos mažinimo priemones, kurių anksčiau nebuvo.

Geresnių rezultatų pasiekta komunalinių paslaugų srityje. Šilumos kaina per metus sumažėjo 28 proc. ir siekė 5,85 ct/kWh (mažųjų savivaldybių vidurkis 2016 m. – 6,2 ct/kWh). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo kaina pernai taip pat buvo mažesnė nei vidutinė šalyje. Savivaldybė konkurencines sąlygas sudarė buitinių atliekų surinkimo paslaugų tiekimui – tai anksčiau ar vėliau teigiamai atsiliepia kainoms.

Ukmergėje pastebimai daugėjo tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių gyventojui, ir siekė 1 538 eurus. Mažųjų savivaldybių vidurkis – 1 127 eurai (investicijos vertinamos už 2015 m.).

Palyginti su aplinkinėmis savivaldybėmis, Ukmergei tenka mažiausia – 5,2 proc. – savivaldybės valdymo (išlaikymo) dalis nuo patvirtinto biudžeto. Širvintų rajono savivaldybė tam skyrė 11,76 proc., Molėtų – 8,99 proc., Panevėžio rajono savivaldybė – 7,64 proc., Anykščių – 7,58 proc., Jonavos – 5,81 proc., Kėdainių – 5,58 proc.

Atsilieka nuo vidurkio

Silpnesne vieta lieka ekonominis aktyvumas. Šiemet nuo šalies vidurkio atsilieka transporto bei investicijų ir plėtros sritys. Ukmergės rajone veikiančių ūkio subjektų, išduotų statybos leidimų, tenkančių 1 000 gyventojų, pernai buvo mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse. Mažesnis už vidurkį buvo ir verslo liudijimus įsigijusių gyventojų procentas. Jis siekė tik 2,7. Pagal šį rodiklį Ukmergę lenkia visi aplinkiniai rajonai – Panevėžio (7,33), Molėtų (5,83), Širvintų (5,16), Kėdainių (5,04), Jonavos (4,88), Anykščių (3,92).

Taip pat Ukmergė visus kaimyninius rajonus lenkia ir pagal biudžeto skolą. 2016 m. ji sudarė 46,2 proc. Širvintose biudžeto skola buvo 42,4 proc., Jonavoje – 40,6 proc., Molėtuose – 36,2 proc., Panevėžio rajone – 31,2 proc., Anykščiuose – 25,5 proc., Kėdainiuose – 19,8 proc.

Pasak indekso sudarytojų, kaip ir 2016 m. indekse, Ukmergei „Transporto” srityje daugiau balų gauti trukdo tai, kad nė vienam 2016 m. galiojusiam viešojo transporto maršrutui nebuvo skelbtas viešasis konkursas, taip pat nė vieno jų neaptarnavo privatūs vežėjai.

Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė pastebi, kad aktyvi ekonomika tiesiogiai susijusi su socialiniais rodikliais. Bedarbystė Ukmergėje buvo aktualesnė problema nei vidutiniškai kituose regionuose – pernai darbo neturėjo 11,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.), 28 proc. neįsidarbino metus ir ilgiau. Ukmergėje, kaip ir daugelyje savivaldybių, mažėjo gyventojų – iš čia 2016 m. išvyko 1,5 proc., tai šiek tiek daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse.

Gilėja ekonominė atskirtis

Šešių didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas, po jų – Šiauliai, Panevėžys ir Alytus.

Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Taip pat į pirmą dešimtuką patenka Druskininkai, Mažeikių, Vilniaus r., Neringa, Panevėžio, Radviliškio, Šilutės rajonai.

2016 metų mažųjų savivaldybių indekse paskutinę vietą užima Ignalina. 53 vietoje – Molėtai, 52 – Pakruojis, 51 – Zarasai, 50 – Joniškis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas, teigia jo sudarytojai, rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai – aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Rad-viliškio r. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausia – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?“ – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Pasak jo, rodikliai leidžia daryti išvadą, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus.