„Gyvsidabrio“ bylos baigtimi Ukmergės teisininkai liko nusivylę

Širvintų rajono apylinkės teisme trečiadienį baigta nagrinėti civilinė byla pagal grupinį – daugiau nei 30 ukmergiškių – ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; pripažinimo nukentėjusiaisiais; įpareigojimo nustatyti tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ir priemonės, sveikatos patikrinimui reikalingas būsimas diagnostikos, laboratorinių tyrimų, visų susirgimų gydymo išlaidas, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, pilną vaistų kompensavimą; įpareigojimo nustatyti tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos paslaugų sanatorijose išlaidos ir jas kompensuoti. Ieškovai prašė iš valstybės jiems priteisti po 225 550 eurų neturtinės žalos atlyginimą, Danutė Giedraitienė – 50 000 eurų, taip pat atlyginti jiems bylinėjimosi išlaidas. Šioje civilinėje byloje kartu buvo nagrinėjamas ir atskiras Valentino Giriūno ieškinys. Jo prašoma priteisti  suma – 14 367,96 Eur patirtos turtinės žalos ir 226 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjusi teisėja Irina Serafin ieškovų ieškinius tenkino tik dalinai, o kelių asmenų atmetė. Įvertinus visas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, teismas ieškovams – teismo darbuotojams priteisė po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovams – prokurorui ir advokatams – po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš dalies kompensuotos bylinėjimosi išlaidos – 215 Eur. Ieškovai taip pat prašė pripažinti juos nukentėjusiaisiais, vykdant darbo ir/arba tiesiogines pareigas, gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose. Ieškinys šioje bei kitose dalyse buvo atmestas.

Pateikė grupinį ieškinį

Civilinėje byloje, kurią nagrinėjo Širvintų rajono apylinkės teismas, ieškovams – Rinaldui Adamoniui, Dariui Krogertui, Gintui Vaičiūnui, Juliui Gelumbauskui, Dariui Žvirbliui, Vilmai Lapukienei, Vilijai Markauskienei, Jolantai Maleronkienei, Jūratei Gritienei, Kristinai Stamulienei, Violetai Kavaliauskienei, Loretai Dvilevičienei, Alvyrai Džiugienei, Jekaterinai Martinkėnei, Nerutei Karitonienei, Rimutei Karalienei, Vilei Šiožinienei, Minalijai Žiulpienei, Sigutei Širvinskienei, Janinai Kuprijaškinai, Anželikai Kuktienei, Jolitai Uzdrienei, Reginai Šaltinienei, Daliai Dudėnienei, Valdui Kersnauskui, Virginijai Budrevičienei, Virginijai Bradulskienei, Linai Breskuvienei – teisme atstovavo jų advokatai Gintaras Černiauskas ir Vidas Adomaitis. D. Giedraitienė ir V. Giriūnas advokato paslaugų atsisakė ir teisme savo interesus gynė patys.

Valstybei šioje civilinėje byloje atstovavo šalies Vyriausybė, kuri savo atstovu yra paskyrusi Nacionalinę teismų administraciją. Kadangi ieškovai ieškinyje kėlė konkrečių valstybės institucijų, dėl kurių jiems galbūt buvo sužalota sveikata, atsakomybės klausimą, todėl tarp atsakovų buvo Vilniaus visuomenės sveikatos centras (po reorganizavimo – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat dalyvavo tretieji asmenys – Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijų, Lietuvos advokatūros atstovai.

Byloje buvo gautas ieškovės Reginos Nenortienės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo, kurio pagrindu Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

Įvykiai vertinti 2012 metų kontekste

2012 metų gruodį ir 2013 metų pradžioje tuometiniame Ukmergės teismo pastate ugniagesiai gelbėtojai surinko apie tris kilogramus gyvsidabrio. Kaip skelbta, į sienas įsigėrusių nuodingų gyvsidabrio garų koncentracija leistiną normą viršijo tūkstančius kartų. Ukmergės teisme gyvsidabrio rasta ir anksčiau, 2003 metais. Jo aptikta gėlių vazonuose ir kitose vietose. Tąkart ugniagesiai surinko pavojingą metalą, tačiau niekas neįtarė, kad teismo patalpose paslėpta daug daugiau gyvsidabrio, nei buvo surinkta.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog Ukmergės rajono apylinkės teisme 2012 m. gruodžio 12 d. rastas gyvsidabris yra naujai išpiltas, o ne likęs tinkamai nepašalintas nuo 2003 metų. Priimtame sprendime nurodoma, jog 2003 m. ir 2012 m. gyvsidabris aptiktas skirtingose, tarpusavyje nesusijusiose vietose. Pirmą kartą jis atvirai išpiltas bendrojo naudojimo patalpose bei gėlių vazonuose. Tuo tarpu 2012 m. gyvsidabris buvo rastas perdangoje tarp pirmame ir antrame aukšte esančių posėdžių salių. 2003-iais likvidavus cheminės taršos židinį ir atlikus kontrolinius matavimus, gyvsidabrio garų koncentracijos patalpose leistinų normų neviršijo. Taigi, teismas konstatavo, kad 2003 m. gyvsidabrio garai buvo pašalinti iš teismo patalpų oro. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m. gruodžio 13 d. atlikus gyvsidabrio garų koncentracijos matavimus, nustatyta, jog garų koncentracija viršija normą tik vienoje patalpoje – pirmame aukšte esančioje teismo posėdžių salėje. Nei pirmo, nei antro aukštų koridorių ore, kur gyvsidabrio buvo rasta ir 2003 m., gyvsidabrio garų koncentracijos neviršijo leistinų normų gyvenamosios aplinkos orui. Atsižvelgiant į tai teismas nusprendė, kad gyvsidabrio garai pastate pasklido po jo ištekėjimo, pradėjus vykdyti patalpų cheminę ir mechaninę demerkurizaciją.

Širvintų apylinkės teismas konstatavo, jog Ukmergės teismo pastate po 2003 m. įvykių gyvsidabris buvo visiškai pašalintas, ir nėra jokių kitų patikimų įrodymų apie tai, kad jis pastate atsirado ir pasklido iki įvykių 2012 metais. Būtent todėl visi įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo vertinami ir išvados daromos 2012 m. įvykių kontekste.

Pripažino, kad sveikatai buvo pakenkta

Teismas pripažino, kad gyvsidabris neabejotinai yra labai toksiška ir pavojinga žmonių sveikatai medžiaga. Todėl buvimas patalpoje, kur ši medžiaga garuoja, gali pakenkti sveikatai. Vien fakto nustatymas, kad žmonės tokioje patalpoje buvo, leidžia daryti išvadą, kad sveikatai buvo pakenkta. Tai patvirtina ir visų įstaigų, ir tarnybų reakcija į gyvsidabrio radimo faktą, kas galiausiai pasibaigė teismo pastato visišku izoliavimu. Akivaizdi ir suprantama žmonių reakcija į gyvsidabrio radimą jų darbo vietoje.

Nors šiuo metu kalti asmenys dar nėra nustatyti, o ikiteisminis tyrimas sustabdytas, tai netrukdo spręsti klausimo dėl padarytos žalos pastate buvusiems žmonėms, kurie vykdė savo darbines funkcijas, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias su teisingumo vykdymu, atlyginimo. Teismas, kaip institucija, kur tokios funkcijos vykdomos, privalėjo užtikrinti pastato ir jame buvusių žmonių saugumą. Sprendime nurodoma, jog Ukmergės teismas neturėjo jokių apsaugos priemonių, o kokios buvo būtinos, turėjo spręsti pati institucija. Taigi, šiuo atveju valdžios institucijos kaltė pasireiškė neveikimu. Viešosios valdžios institucija pažeidė rūpestingumo pareigą, todėl yra atsakinga dėl padarytos žalos pastate tuo metu buvusiems žmonėms.

Diagnozė nustatyta tik pagal ieškovų  paaiškinimus…

Civilinę bylą nagrinėjęs teismas pabrėžė, kad vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas pažymėjo, jog grupė aukštos kvalifikacijos medikų, mokslininkų padarė kategoriškas išvadas apie tai, kad ieškovams nei lėtinio, nei ūminio apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai nenustatyti. Analogiškus parodymus apie apsinuodijimą gyvsidabriu ir galimai sukeltas ligas teismo posėdžio metu davė ir liudytojai. Visų ieškovų užfiksuoti susirgimai nebuvo vertinami kaip galimo apsinuodijimo gyvsidabriu pasekmės. Niekas kitas, tik medikas specialistas, gali spręsti dėl galimo apsinuodijimo gyvsidabriu diagnozės, taip pat bent iš dalies konstatuoti, kad ieškovų ligos yra apsinuodijimo gyvsidabriu pasekmė. Teismas nevertino pačių ieškovų atliktų įvairių tyrimų rezultatų ir konstatavo, jog būtent savarankiška analizė jiems sutrukdė objektyviai įvertinti situaciją ir prisidėjo prie išgąsčio bei baimės. Taigi, nenustačius apsinuodijimo gyvsidabriu, negalima kalbėti apie šios ligos pasekmes. Buvimas patalpoje, kur buvo rastas gyvsidabris, nesukėlė ieškovams pakenkimų sveikatai. Teismas sutinka, kad ieškovai pagrįstai jautė ir galimai jaučia nerimą dėl sveikatos ateityje ir išsigando, kas iš esmės ir nulemia neturtinės žalos jiems priteisimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei vienas iš ieškovų nepateikė įrodymų, kad po anksčiau gautos piniginės išmokos buvo panaudotos sveikatos gerinimui, sanatoriniam gydymui ar pan.

Teismas neturėjo galimybės dėl ligos byloje apklausti liudytojos, darbo medicinos gydytojos Izoldos Baikienės, kuri viena didesnei daliai ieškovų nustatė apsinuodijimą metaliniu gyvsidabriu. Tačiau liudytoja su kitais specialistas pateikė išvadas ikiteisminiame tyrime ir paneigė šios diagnozės buvimą. Apsinuodijimas gyvsidab-riu buvo nustatytas ir ieškovams, kurie ilgą laiką pastate nesilankė ir nebedirbo. Akivaizdu, kad apsinuodijimo gyvsidabriu diagnozė buvo nustatyta tik pagal ieškovų paaiškinimus.

Taigi, įvertinus visas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, teismas ieškovams – teismo darbuotojams priteisė po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovams – prokurorui ir advokatams – po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovų G. Uzdros, J. Uzdrienės, D. Krogerto, G. Vaičiūno ir J. Gelumbausko ieškiniai buvo atmesti, nes jie nepateikė duomenų apie savo darbą.

V. Giriūnui teismas priteisė 147,15 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies ieškovams kompensuotos ir bylinėjimosi išlaidos, priteisiant po 215 Eur.

Norėtų išgirsti  Aukščiausiojo Teismo teisėjų pasisakymą

„Gimtosios žemės“ kalbintas Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas R. Adamonis prisipažino, jog yra nusivylęs tokiu teismo sprendimu. Jo nuomone, priteista suma – juokinga, nesuprantama, kodėl teismo darbuotojams skirta 1 500 Eur, o ne 3 000… Pasak teisėjo, dauguma tikėjosi bent 10 tūkst. eurų.

R. Adamonį nustebino sprendimas atmesti ieškovų reikalavimą pripažinti juos nukentėjusiaisiais. „Jei iš dalies tenkino ieškinį, vadinasi, pripažino, kad gyvsidabris pakenkė mūsų sveikatai,“– kalbėjo teisėjas ir pridūrė, jog dauguma ieškovų norėtų sprendimą skųsti apeliacinei instancijai. Jo teigimu, tai – analogų neturinti, vienetinė byla, todėl įdomu būtų išgirsti ir Aukščiausiojo Teismo pasisakymą.

Taip pat R. Adamonis nelabai suprato, kodėl bylą nagrinėjusi teisėja atskirai vertino 2003 metais rasto gyvsidabrio atvejį ir 2012-ųjų įvykius. „Neaišku pagal kokius dokumentus padarė tokią išvadą?“ – svarstė pašnekovas, kurio įsitikinimu gyvsidabris buvo išpiltas būtent 2003 metais, o aptiktas 2012-ųjų pabaigoje. Teisėjas prisiminė, jog pirmą kartą gyvsidabrį gėlių vazone aptiko jo mama, kuri tuo metu teisme dirbo valytoja. „Nors ji jau seniai nebedirba, bet ir jos kraujyje buvo aptikta lygiai tiek pat gyvsidabrio, kaip ir pas kitus darbuotojus. Per 10 metų jis iš organizmo nepasišalino“, – apgailestavo R. Adamonis.

Advokatės R. Šaltinienės nuomone, Širvintų apylinkės teismo sprendimas – žmonių pažeminimas, pasityčiojimas. „Jei visa tai vyktų Afrikos valstybėje, gal ir suprasčiau, bet juk gyvename Lietuvoje, kurioje galioja Europos Sąjungos teisiniai svertai. Mes teisėmės su valstybe, o ji į mus nusispjovė. Dabar suprantu, kodėl iš mūsų „bananinės“ šalies tiek žmonių emigruoja. Būčiau jaunesnė ir pati išvažiuočiau“, – susijaudinimo neslėpė teisininkė. Ji net neabejojo, jog skųs tokį sprendimą, taip pat apie tai informuos Europos Komisiją, kitas instancijas, o jei prireiks – bylinėsis ir Strasbūre. Advokatės nuomone, Lietuvos valstybė labiau myli nusikaltėlius, nei nukentėjusius teisininkus. „Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, – tęsė R. Šaltinienė. – Net Henrikui Daktarui teismas skyrė didesnę žalos atlyginimo kompensaciją nei mums, sveikatą praradusiems dėl apsinuodijimo gyvsidabrio garais. Mūsų atveju Temidė užsirišo akis.“ Advokatė piktinosi ir tuo, jog Lietuvoje nėra patvirtintų leistinų gyvsidabrio normų, neaišku, kur, kaip gydytis…

Širvintų apylinkės teismo sprendimą skųsti ketina ir prokuroras G. Vaičiūnas. Jis nesupranta, kodėl buvo atmesti jo bei kolegų ieškiniai. „Tuo metu neva mes teisme nedirbome, atseit nepateikėme reikiamų dokumentų. Matyt, įvyko kažkoks nesusipratimas. Juk teisme duodamas parodymus nurodžiau, kad Ukmergės mieste prokuroru dirbu nuo 2004 metų birželio, todėl Apylinkės teisme lankydavausi dažnai“, – svarstė prokuroras.

Jo teigimu, jei teisme tuo metu, kai buvo rastas gyvsidabris, dirbę žmonės nebūtų sukėlę triukšmo, iki šiol, matyt, niekas nieko nebūtų daręs. „Patys ėmėmės iniciatyvos. Kai važiavome tikrintis sveikatos, kai kurie medikai tiesiai šviesiai sakė, jog po 10 metų mūsų gali ir nebūti. Tačiau kai atėjo reikalas viešai apie tai kalbėti, visi užtilo. Net gydytojai, kuri daugumai diagnozavo apsinuodijimą gyvsidabrio garais, vėliau buvo uždrausta mus priiminėti. Manau, ji patyrė spaudimą. Gaila, kad dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdžius. Visi kiti, kurie buvo iškviesti liudyti, neigė, kad gyvsidabris galėjo pakenkti mūsų sveikatai“, – apgailestavo G. Vaičiūnas, pripažindamas, jog turi sveikatos problemų, ir tai sieja su neigiamu gyvsidabrio poveikiu.