Afrikinis kiaulių maras – jau ir privačiame ūkyje

Rugsėjo 15-ąją Siesikų seniūnijos Gružų kaime nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Liga pirmą kartą patvirtinta privačiame ūkyje, kuriame buvo laikomos kiaulės. Iki šiol AKM virusas rajone buvo nustatytas tik laukinėje faunoje – kritusiems ir sumedžiotiems šernams. Dabar visas Ukmergės rajonas patenka į AKM buferinę zoną – apsauginę teritoriją, kurioje taikomi griežčiausi biologinės saugos reikalavimai. Taip pat aplink ligos protrūkio vietą nustatyta 3 km apsaugos zona ir 10 km priežiūros zona.

Nugaišintos visos laikytos kiaulės

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Ričardas Gleiznys „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad sunegalavus vienai Gružų kaimo gyventojo laikomų kiaulių žmogus kreipėsi į privatų veterinarijos gydytoją. Jam apžiūrėjus kiaulę nuspręsta ją paskersti. Pagal stebėsenos programą skerdenos mėginiai rugsėjo 13-ąją buvo pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ištirti dėl AKM. Atlikus laboratorinius tyrimus rugsėjo 15 dieną patvirtinta AKM diagnozė.

„Gavę pranešimą apie naują AKM židinį privačiame ūkyje, nedelsdami vykome į vietą ir ėmėmės visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti. Visos laikytos kiaulės – paršavedė su 12 paršelių bei dvi didelės penimos kiaulės – židinio vietoje buvo nedelsiant nugaišintos. Paimti gaišenų mėginiai ištirti dėl AKM. Pasitelkus Siesikų seniūnijos siųstus žmones, gaišenos utilizuotos – užkastos dviejų metrų gylio duobėje. Taip pat joje atsidūrė ir visa prieš tai paskerstos kiaulės mėsa. Tą pačią dieną ūkyje atlikta tvarto, kitų ūkinių pastatų, kiemo, inventoriaus, net šaldiklio, kur buvo laikoma sergančios kiaulės mėsa, pirminė dezinfekcija. Tvartas uždarytas ir užplombuotas“, – apie priemones, kurių pirmiausia buvo imtasi, kalbėjo R. Gleiznys.

Vienerius metus negalės laikyti kiaulių

Viršininkas taip pat teigė, kad be Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo neleidžiama į ūkį nei įvažiuoti, nei iš jo išvažiuoti. Pirmadienį AKM židinio vietoje buvo tęsiami tvarto valymo, plovimo bei dezinfekavimo darbai. Tvartas vėl užplombuotas dar savaitei. Taip pat pagal nustatytus reikalavimus tvarkomas iš tvarto iškuoptas kiaulių mėšlas. Jis sukrautas į priekabą, išvežtas ir sudėtas į krūvą, kad perkaistų. Po to, kaip ir gaišenos bei užkrėstos kiaulės mėsa, bus užkastas.

„Gružų kaimo gyventojas, kurio ūkyje nustatytas AKM atvejis, privalės įsipareigoti vienerius metus nelaikyti kiaulių. Kadangi jis visus šiuos gyvulius buvo deklaravęs, galės kreiptis į rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Taip pat šeima galės pretenduoti į kompensaciją kitų ūkinių gyvūnų įsigijimui“, – pabrėžė R. Gleiznys.

Kaimynai – supratingi

Po šio įvykio Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai aplankė visus kiaulių laikytojus, gyvenančius apsaugos zonoje – 3 kilometrų spinduliu aplink naują AKM židinį. Gyventojai buvo paraginti nedelsiant paskersti visas kiaules.

R. Gleiznys pažymėjo, jog žmonės suprato, jog situacija rimta, tinkamai įvertino grėsmes ir nurodymą įvykdė: „To pirmadienį nebuvo padariusi tik viena kiaulių laikytoja. Tačiau ji užtikrino, jog kiaulę paskers trečiadienį.“

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas atkreipė dėmesį, kad rajono kiaulių laikytojai, kurių ūkiai neatitinka biologinio saugumo reikalavimų, privalo iki šių metų rugsėjo 30 d. paskersti kiaules bei apie tai informuoti teritorinius VMVT padalinius. Paskerstų kiaulių mėginius būtina ištirti dėl AKM. Laiku paskerdę kiaules gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijų, nepriklausomai nuo to, ar jų ūkyje buvo nustatyti neatitikimai biologinio saugumo reikalavimams, ar ne.

„Tikriausiai mažai kas abejoja, kad maras atėjo trumpam. Ši kiaulėms ir šernams pavojinga liga sparčiai plinta ir apima vis naujas teritorijas. Niekas negali būti garantuotas, kad afrikinis kiaulių maras praeis pro šalį, aplenks jo tvartą. Kiaulių laikytojai išvengti nuostolių gali nedelsdami paskerdę laikomas kiaules. Jei virusas nėra nustatytas, jie galės valgyti mėsą, taip pat gaus kompensacijas“, – aiškino R. Gleiznys ir priminė, jog ligai nenumaldomai plintant, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali taikyti kraštutines ligos kontrolės priemones – priverstinį visų užkrėstoje teritorijoje esančių kiaulių skerdimą, neatsižvelgiant į ūkių biologinio saugumo lygį.

Kaimą supa miškai

Paklaustas, kaip Gružų kaimo gyventojo tvarte laikyta kiaulė galėjo užsikrėsti AKM, Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas teigė, kad greičiausiai liga atkeliavo iš miško. Gružų kaimą iš visų pusių supa miškai. Būtent Siesikų ir Taujėnų seniūnijų teritorijoje aptinkama daugiausia AKM užsikrėtusių šernų – tiek sumedžiotų, tiek kritusių. Iš viso šalyje nuo šių metų pradžios laukinėje faunoje AKM nustatytas 608 vietose 1 064 šernams (100 sumedžiotų ir 964 nugaišusiems).

„Gružų kaimo gyventojai, kurių ūkyje nustatytas AKM protrūkis, laikėsi biosaugos reikalavimų, buvo naudojami termiškai apdoroti pašarai. Tačiau apsisaugoti nuo viruso nepavyko. Šis atvejis turėtų paskatinti kitus kiaulių laikytojus priimti ryžtingą sprendimą“, – tvirtino R. Gleiznys.

Sušauktas posėdis

Pirmadienį rajono savivaldybėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jame svarstytas AKM atvejis Siesikų seniūnijos Gružų kaime esančiame ūkyje. Pranešėjas – Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas R. Gleiznys informavo apie rugsėjo 15 d. iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gautą tyrimų protokolą, kuriuo patvirtinama, kad kiaulių laikymo vietoje nustatytas AKM. Šis įvykis atitinkantis ekstremaliųjų įvykių sąrašo vieno iš punktų kriterijus. Taip pat pranešėjas supažindino su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl afrikinio kiaulių maro židinio Ukmergės rajono savivaldybės Siesikų seniūnijos Gružų kaime“. Jame nustatyta, kad į apsaugos zoną patenka Siesikų seniūnijos Briedžiūnų, Gruželių, Gružų, Kariūnų, Kirkučių, Meilūnų, Miliūnų ir Mundučių kaimai bei Juodvalkio viensėdis, taip pat Taujėnų seniūnijos Keručių kaimas.

Posėdyje nuspręsta raginti kiaulių augintojus, kurie neuž-tikrina biologinio saugumo priemonių laikymosi ūkiuose, atsisakyti kiaulių auginimo.

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas priminė, kad AKM perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat šį virusą perneša erkės. Užkratas gali patekti ir netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules maisto atliekomis. Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Kiaulių savininkas gali sukelti infekciją šerdamas kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų. AKM žmonėms nepavojingas. Šia liga serga tik kiaulės ir šernai. Gaišimas nuo maro kiaulių ūkiuose siekia 100 procentų.

AKM serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. AKM žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos.

Pagrindiniai biologinio saugumo reikalavimai

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pažymėjo, kad biologinio saugumo reikalavimų privalu paisyti ir vieną ar dvi kiaules laikantiems gyventojams.

„Pakartosiu pagrindinius bio-saugos ūkyje principus. Einant į tvartą būtina pasikeisti avalynę bei drabužius; prie įėjimo turi būti įrengtas dezinfekcijos barjeras (kilimėlis), nuolat užpildytas dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš AKM; negalima šerti kiaulių žaliąją mase (šviežia žole, kitais termiškai neapdorotais pašarais); kiaulės turi būti laikomos uždarytos. Taip pat svarbu, kad tvarte nesilankytų svetimi žmonės. Kaip matome, norint laikytis minimalių biologinio saugumo reikalavimų, didelių investicijų nereikia. Pakanka būti supratingiems, tvarkingiems ir atsakingiems“, – akcentavo R. Gleiznys.

Kilus įtarimams dėl gyvulių sveikatos būklės, kiaulių laikytojai turi nedelsdami informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403, kreiptis į rajono tarnybą ar tiesiog pranešti aptarnaujantiems privatiems veterinarijos gydytojams.

Iš kairės – R. Gleiznys ir rajono savivaldybės vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas.

Savivaldybėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

www.ukmerge.lt nuotraukos