Neabejojama, jog avis papjovė vilkai.

Aktualijos, Naujausi

Vilkai įžūliai kėsinasi į ūkininkų gyvulius

Rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistai šiemet jau registravo keturis prašymus įvertinti vilkų padarytą žalą ir ją atlyginti. Per tris mėnesius ūkininkai neteko ožkos ir vienuolikos avių. Į visus naminius gyvulius plėšrūnai pasikėsino šviesiu paros metu.

Praėjusiais metais, nuo liepos 19 iki spalio 19 dienos, sulaukta 18 tokių prašymų. Buvo nustatyta, jog rajone vilkai papjovė 4 galvijus, 6 ožkas ir 32 avis. Apskaičiuota žala siekė beveik 3 tūkst. eurų. 2015-iais gauti devyni prašymai. Vilkų padarytiems nuostoliams atlyginti išmokėta per 2 400 eurų.

Nepaisė nė sarginių šunų

„Šiemet pirmas prašymas atlyginti vilkų padarytus nuostolius gautas gana anksti – gegužės 26 dieną. Pernai ūkininkai pradėjo kreiptis gerokai vėliau, nuo liepos 19 dienos“, – „Gimtajai žemei“ sakė rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Neringa Adomavičienė.

Gegužės 26-osios rytą prie namų esančioje ganykloje ožkos pasigedo Siesikų seniūnijos Benediktavo viensėdyje gyvenantis ūkininkas. Į atokią, netoli Siesikų miško esančią sodybą dar kartą vilkai buvo grįžę rugpjūčio 16-ąją. Dabar jų grobiu tapo toje pačioje ganykloje buvusi avis. Ji rasta papjauta vos už kelių dešimčių metrų nuo pastatų.

Pasak N. Adomavičienės, ūkininkas aveles ir ožkas nakčiai sugena į tvartą, o į ganyklą išleidžia tik ryte. Taigi, plėšrūnai ūkinių gyvūnų tykojo šviesiu paros metu. Jie neišsigando ir sodybą saugančių kelių sarginių šunų.

Beje, Benediktavos viensėdis vilkų kelyje buvo atsidūręs ir praėjusią vasarą.

Liepos 26-ąją vilkai puotavo Veprių seniūnijos Mankūnų kaime, netoli plento į Kauną, gyvenančio ūkininko ganykloje, kur ganėsi avelių banda. Gyventojai iš viso neteko penkių gyvūnų. Keturios avys aptiktos papjautos, o vienas ėriukas dingo. Galima spėti, jog jį pilkiai pasičiupo ir nusinešė į atokesnę vietą.

Rugpjūčio 21-osios rytą nelaukti svečiai siautėjo prie to paties plento įsikūrusioje Deltuvos seniūnijos Paąžuolių kaimo sodyboje. Trys negyvos avelės tysojo visiškai šalia tvarto, ketvirtos likučius šeimininkas aptiko šiek tiek tolėliau, o penktos liekanos rastos pasėlių lauke. Tuo metu, kai vilkai smaginosi, sodyba nebuvo tuščia, žmonės dirbo įprastus darbus. Jie jokių įtarimą galėjusių sukelti garsų negirdėjo.

Plėšrūnai paliko savo pėdsakus

„Rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui skaičiavimo komisija, gavusi ūkininkų prašymą dėl vilkų padarytos žalos, visais atvejais vyksta į vietą ir pildo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą. Nė vienu minėtu atveju nekilo abejonių, jog ūkinius gyvūnus sudraskė vilkai. Jie paliko savo pėdsakus, be to, tai liudija ir charakteringi užpuolimo požymiai – smaugimo, kandimo žymės“, – teigė rajono savivaldybės atstovė.

Pasak jos, nuo plėšrūnų nukentėję ūkininkai patys vilkų nematė, tačiau medžiotojai, kuriems priskirti tose vietose esantys medžioklės plotai, vilkų pastebi.

N. Adomavičienė pabrėžė, jog ūkininkai pretenduoti į žalos atlyginimą gali tik tuomet, jei medžiojamų plėšrūnų sudraskyti ūkiniai gyvūnai buvo registruoti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje.

„Nukentėję savininkai nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai rašydami prašymą dėl vilkų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs prašymą, tą pačią dieną informuoja medžioklės plotų naudotoją ir rajono savivaldybės administraciją. Ukmergės rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui skaičiavimo komisija vyksta į apžiūrą, po to posėdžiuose nagrinėja pateiktą prašymą bei vadovaudamasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąrašu įvertina bei suskaičiuoja padarytą žalą“, – komentavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė.

Kompensacijos mokamos iš Ukmergės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.

Norėtų didesnės kompensacijos

Gyvulių augintojai neretai piktinasi, kad už vilkų papjautą veislinį galviją valstybės mokamos kompensacijos atperka tik dalį nuostolių. Pasiteisinant, jog trūksta lėšų, atlyginama panašiai tiek, kiek kainuoja mėsa.

Lietuvos galvijų augintojų asociacijos atstovai, ūkininkai ketina susivienyti ir reikalauti, kad už vilkų papjautą veislinį galviją būtų atlyginta tiek, kiek jis kainuoja – iki kelių tūkstančių eurų.

Praėjusiais metais rajono savivaldybė už vieną vilkų sudraskytą ūkinį gyvūną vidutiniškai išmokėjo po 70 eurų.

Apsaugoti gali tik medžiotojai?

Gyventojai raginami patys saugoti laikomus gyvūnus nuo plėšrūnų, nakčiai nepalikti jų ganyklose. Bet tai ne visada padeda. Ūkininkai mano, jog apsiginti nuo suįžūlėjusių, šviesiu paros metu prie gyvenamų sodybų grobio tykančių vilkų gali padėti tik medžiotojai. Jų pareiga – sumažinti pastaraisiais metais sparčiai didėjančią šių plėšrūnų populiaciją.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, tačiau dėl didelės šių žvėrių padaromos žalos Lietuvai taikoma išimtis – juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15-ąją ir tęsiasi iki balandžio 1 dienos (išnaudojus limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Vilko apsaugos planas numato, kad šių plėšrūnų dydis ir paplitimas šalyje turi būti vertinamas kasmet pagal jų apskaitos rezultatus. Paprastai apskaita atliekama registruojant vilkų pėdsakus sniege, todėl jai reikia tinkamų oro sąlygų. Joje dalyvauja valstybinių miškų urėdijų ir gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, prisijungia medžiotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, plėšriųjų žvėrių gausos ir apsaugos klausimams neabejingi gyventojai. Skaičiuojama du kartus – antrą kartą po kelių dienų.

2015 m. apskaita parodė, kad šalyje gyvena ne mažiau kaip 292 vilkai. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės skyriaus duomenimis, prieš dvejus metus rajono miškuose buvo suskaičiuoti 23 vilkai. Pernai ir šiemet dėl nepalankių oro sąlygų vilkai nebuvo suskaičiuoti.

Per 2015–2016 m. medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti 60 vilkų. Iš jų net tris patiesė Ukmergės medžiotojai. 2016–2017 m. vilkų medžioklės sezone sumedžioti 62 žvėrys. Ukmergiškiai medžiotojai nušovė vieną vilką.

 Skaičiuos kitaip?

Lietuvos stambiųjų plėšrūnų populiacijų dydis ir paplitimas kasmet vertinamas pagal metodiką, kai ieškoma gyvūnų pėdsakų sniege. 2016 m. apskaita nevykdyta, nes pasibaigus vilkų medžioklės sezonui nebuvo sniego. Žiema ir šiemet iškrėtė pokštą – maždaug penktadalyje šalies teritorijos nebuvo tinkamos sniego dangos. Be to, Valstybinės miškų tarnybos specialistai apibendrindami duomenis nustatė nemažai metodinių trūkumų. Todėl pagal šiuos duomenis nėra objektyvios galimybės nustatyti, kiek vilkų ir lūšių gyvena Lietuvos miškuose.

Tai, kad dvejus metus iš eilės nepavyksta nustatyti Lietuvoje gyvenančių plėšrūnų – vilkų ir lūšių – skaičiaus, pasak aplinkosaugos specialistų, nėra vien formali procedūra. Kai nežinome, kiek yra šių žvėrių, negalime įvertinti, ar taikomos populiacijų apsaugos ir valdymo priemonės yra tinkamos. Aplinkos ministerijoje sukurta darbo grupė, kuri turi pasiūlyti, kaip tobulinti vilkų ir lūšių populiacijų Lietuvoje apskaitą. Ūkininkai tikisi, kad šios pastangos duos vaisių – sureguliavus vilkų skaičių, nuo šių plėšrūnų mažiau nukentės gyvulių augintojai.

20170821_143431

Plėšrūnai paliko savo pėdsakus.

20170821_141724

Plėšrūnai avis išguldė šalia sodybos pastatų.

Palikite komentarą apie straipsnį