Trečiadienį Ukmergėje viešėjo svečiai iš Australijos Julija Adamsas ir jos brolis Dieteris. Jie – tarpukario ukmergiškio verslininko, koklių fabriko savininko Juliaus Lėmano anūkai. Tai – ne pirma išeivių viešnagė Lietuvoje ir Ukmergėje.
Ant išlikusio stulpo – atminimo lenta
Pastarojo vizito tikslas – kartu su rajono savivaldybės atstovais aptarti, kaip būtų galima įamžinti jų senelio atminimą.
Dėl to susitikę su savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiąja specialiste Violeta Širmene, Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Rima Boškevičiene nuvyko prie buvusio koklių fabriko teritorijos.
Šiuo metu ji tuščia, visi pastatai nugriauti, o daugiau kaip du hektarus žemės įsigijęs savininkas ruošiasi čia statyti apie dvidešimties naujų namų kvartalą.
Netoli šios teritorijos, prie Vilniaus gatvės, yra išlikęs mūrinis stulpas. Svarstoma, ar negalima būtų pakabinti paminklinę lentelę, šalia sutvarkyti aplinką ir įrengti jaukų skverelį. J. Lėmano palikuonys norėtų, kad stulpas būtų marmurinis, jie finansuotų šį projektą, tik savivaldybė patalkintų prižiūrėdama aplinką.
Šiuo metu ji tikrai nepuošia miesto – prieš svečių viešnagę buvo tik apšienautas lopinėlis, kad būtų galima prieiti prie stulpo, o aplinkui – šabakštynai. Viešnia, žengdama per stabarus, pajuokavo: „Gerai, kad gyvačių nėra…“
Tą pačią dieną J. ir D. Adamsai susitiko ir su rajono meru Rolandu Janicku. Pokalbio metu išsakyta mintis, kad galbūt J. Lėmano vardu būtų galima pavadinti vieną iš būsimo kvartalo gatvelių.
Namo nerado
Julija, puikiai kalbanti lietuviškai, „Gimtajai žemei“ pasakojo apie tėvų šeimą, savo gyvenimo istoriją.
Ji gimė Kaune, vėliau su tėvais gyveno Ukmergėje. Moteris turi sutartį, kurioje parašyta, kad jos tėvai parduoda Kauno gatvės 69 esantį namą. Viešėdami mūsų mieste išeiviai norėjo jį rasti, tačiau nepavyko. Net ir su savivaldybės atstovių pagalba nepaaiškėjo, kuris pastatas – buvę jos namai, nes dabar gatvės pastatų numeracija pakeista…
Išvyko į Australiją
Sovietams okupavus Lietuvą, Julijos tėvai Julius Adamsas ir Julija Lėmanaitė-Adamsas išvyko į Vokietiją. Tačiau, kaip pasakojo moteris, jos tėtis nebematė sugriautoje, karo nuniokotoje šalyje perspektyvų vaikams, todėl nutarė paieškoti geresnio gyvenimo. 1950 metais šeima – tėvai ir trys vaikai – iškeliavo į Australiją.
Išeiviai apsigyveno Sidnėjuje. Julija sako, kad šiame mieste ji ir iki šiolei tebegyvena. Visai netoli, už penkių kilometrų, įsikūręs ir jos brolis.
Julija dirbo buhaltere, Dieteris turi statybų kompaniją.
„Tokio dalyko pamiršti negali…“
Moteris sako, kad ji užaugusi su dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių. O Australijoje dar privalėjo mokytis ir angliškai… Kai tėvai atsikraustė į Australiją, ten turėjo daug draugų, eidavo į klubus, kur buvo bendraujama lietuviškai. „Mane netgi mokė tautinių šokių“, – šypsosi moteris. O Dieteris lietuviškai nemoka, ir jo sesuo paaiškina, kad vyriškis yra jaunesnis, tad šios kalbos jam neteko dažnai girdėti…
Julija prisipažįsta, kad bėgant metams jos aplinkoje kalbančiųjų lietuviškai mažėjo, o dabar jų praktiškai beveik neliko.
Pasiteiravus, kaip ji per tiek metų nepamiršo lietuvių kalbos, moteris tik nusišypsojo: „Su šia kalba užaugus tokio dalyko pamiršti negali…“
Šeima – „tikras internacionalas“
Julija pasakoja, kad po viešnagės Lietuvoje vyks į Vokietiją – ten jau daugelį metų įsikūręs dar vienas brolis. Nors jis ir gyveno Aust-ralijoje, likimas vyriškį grąžino į Europą: „Brolis susiruošė kelionėn į Vokietiją. Kai prisiėjo spręsti, kur apsistoti, mama prisiminė, kad šioje šalyje yra žmonės, su kuriais tėvai kažkada buvo įsikūrę viename name Kaune. Mama ir sako: tu apsistok pas tą ponią. Brolis taip ir padarė. Viešėdamas susipažino su tos moters dukra, jie pamilo vienas kitą ir susituokė…“
Beje, Dieterio žmona – iš Naujosios Zelandijos.
„Esame „tikras internacionalas“ – aš su vienu broliu kalbu angliškai, su kitu – vokiškai, su jų šeimų nariais – angliškai“, – juokiasi pašnekovė.
Grįžo į tėviškę numirti
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1995 metais Julija su mama atskrido į Lietuvą. Taip pat atvažiavo ir į Ukmergę, apsilankė tuomet dar veikusioje keramikos gamykloje. „Vaizdas buvo nekoks, tad mama net neišlipo iš mašinos – jai buvo perdaug skaudu matyti kažkada klestėjusį, bet tuo metu apleistą fabriką“, – neslepia viešnia.
Ji pasakoja, kad senelis, nors ir turėjo emigruoti iš Lietuvos į Vokietiją, visada norėjo čia sugrįžti. „Jis labai sirgo ir mamai sakė – aš noriu numirti Lietuvoje. Savo troškimą išpildė – grįžo į gimtąją Pivoniją. O po kelių savaičių iškeliavo Anapilin, buvo palaidotas Pašilės kapinėse“, – atskleidžia moteris.
Ir priduria, kad kelionė iš Aust-ralijos tolima, jie į Lietuvą atvyksta kas dvejus-trejus metus, tad senelio kapavietę prižiūri ukmergiškė Danutė – jos ir vyro tėvai dirbo J. Lėmano fabrike.
Anot Julijos, nors koklių fabrikas buvo nacionalizuotas, jos mama atsisakė teisių į šį turtą, nes „tai yra istorija, tegu taip ir lieka“…
Dabar fabriko vietoje – tik tuščia teritorija su keliais griuvėsiais.
J. ir D. Adamsai su savimi atsivežė ant įmonės sienos kabėjusios sidabrinės lentelės, kurią padovanojo J. Lėmano fabriko darbuotojai savininkui, nuotrauką.
Istorija
Apie J. Lėmano fabriką pasakoja kraštotyrinę medžiagą surinkęs savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas Julius Zareckas: „Stambiausią tarpukario Ukmergėje pramonės įmonę – koklių fabriką, įkūrė vokiečių kilmės meistras ir pramonininkas Julius Lėmanas 1892 metais (1931 m. leidinyje „Mūsų Vilnius“ fabriko reklamoje nurodyta, kad fabrikas įsteigtas 1884 m.), atsikėlęs iš Vilniaus į Ukmergės apylinkes, tuo metu dar Vaitkuškio dvaro žemes – Pivoniją.
Pradžioje tai buvo maža dirbtuvėlė, turinti 3 darbininkus, kuriuos amato mokė pats dirbtuvių šeimininkas, keramikos paslapčių sėmęsis iš savo tėvo. Pirmąją koklių degimo krosnį J. Lėmanas taip pat pats pasistatė. 1902–1908 metais dirbtuvės buvo išplėstos iki nedidelės gamyklos, kurioje dirbo 25 žmonės.
Pirmojo pasaulinio karo metu (1914–1919 m.) fabrikas nedirbo ir savo veiklą atgaivino kartu su atgimstančia Lietuvos valstybe. Esant didelei koklių paklausai ir gerai produkcijos kokybei, gamykla sparčiai plėtėsi ir XX a. trečiajame dešimtmetyje joje jau dirbo apie 100 darbininkų. 1928 metais Žemės ūkio parodoje Kaune ir 1929 metais Pramonės parodoje Marijampolėje fabrikas buvo apdovanotas I laipsnio pagyrimo raštais.
1929–1934 metais gamykloje atlikta didelė rekonstrukcija: pastatyti nauji mūriniai pastatai, nupirktos modernios mašinos ir degimo krosnys. Darbuotojų skaičius išaugo iki 170 žmonių, o vasaros metu jų padaugėdavo iki 200–300. Siekdamas dar labiau pagerinti gaminių kokybę, savininkas sūnų Leopoldą išsiuntė mokytis į Vokietiją, kur jis studijavo molio pramonės technologijas.
1939 metais fabrikas per metus pagamindavo 6 000 krosnių komplektų arba 720 000 koklių. Gaminiams naudotas vietinis molis „gabenamas sunkvežimiais iš netoli esančio Vaitkuškio dvaro laukų“. Tik glazūruotiems dirbiniams jis buvo maišomas su atvežtiniu iš užsienio.
Molio paruošimo skyriuje dirbo 20 darbininkų, jiems už valandą buvo mokama 48,5 ct. Koklių formavimo ir presavimo skyriuje dirbo 18 darbininkų, formos buvo gipsinės, presai – mechaniniai, darbininkai uždirbdavo po 1 Lt už valandą. Pradinio apdirbimo bare dirbo 10 darbininkų, uždarbis – 0,5 Lt per valandą. Koklius džiovindavo 8 moterys, gaudavusios 36 ct už valandą, tiek pat buvo mokama ir juos plaunančioms 20-čiai moterų. Glazūravimo ceche dirbo 15 moterų, uždirbdavusių 36 ct už valandą, neglazūruojami kokliai būdavo šlifuojami, 7 darbininkams už tai buvo mokama po 48,5 ct už valandą. Koklių degimo skyriuje dirbantys 3 išdegėjai uždirbdavo po 200 Lt per mėnesį, 9 krosnių pakrovėjai – 36 ct už valandą. Išdegtus koklius šlifuodavo ir rūšiuodavo 10 darbininkų. Šlifuotojai uždirbdavo po 60 ct už valandą, rūšiuotojai – 36 ct. Be koklių fabrike nedideliais kiekiais buvo gaminami įvairūs kokybiški ir dailūs keraminiai buities ir puošybos dirbiniai. Fabrikas savo produkcijos sandėlius turėjo visuose didesniuose Lietuvos miestuose, produkciją demonstruodavo įvairiose parodose, kur už gerą koklių kokybę ir puikią jų išvaizdą pelnydavo įvairius apdovanojimus.
Nors to meto socialdemokratinėje spaudoje spausdintas ne vienas fabriko darbininkų laiškas, kuriuose jie skundėsi sunkiomis darbo sąlygomis ir mažais uždarbiais, darbo santykius fabrike galima vadinti patenkinamais – prie fabriko buvo įsteigtas darbininkų mėgstamas ir lankomas kultūrinis klubas, darbininkai buvo subūrę futbolo komandą „Koklis“, kurią rėmė gamyklos savininkas.
A. Vilainis 1937 07 24 d. laikraštyje „Darbas“ rašė, kad „kuomet pabrango pragyvenimas, tai nelaukiant įsakymų, čia būk buvę pradėti mokėti pakelti atlyginimai“. Bet atlyginimai, lyginant pagal to meto lygį, nebuvo labai dideli.
J. Lėmano koklių fabriko istorija nutrūko sovietams okupavus Lietuvą. Fabrikas buvo nacionalizuotas, savininkas su šeima repatrijavo į Vokietiją. Fabrike skatinant „stachanovietišką judėjimą“, suprastėjo gaminių kokybė ir estetinis koklių vaizdas.
Nors J. Lėmanui Vokietijoje buvo siūlomas vadovaujantis postas dideliame molio pramonės fabrike, bet jis, vokiečiams okupavus Lietuvą, grįžo į Pivoniją. Deja, fabrikas savininkui nebuvo grąžintas, liko vokiečių valdžios žinioje. Ankstesnioji fabriko darbo sistema buvo suardyta, patyrę darbininkai išsibėgiojo, kai kurie jų net buvo sovietų ištremti. Vis dėlto J. Lėmanas iš Ukmergės išvažiuoti nenorėjo, apsistojo netoli fabriko buvusiame „stačiatikių dvasininko vasarnamyje“, kur 1943 metų liepos 23 d. mirė.“
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos, Naujausi
Ar mums pavyks susitarti?
2024/04/19
Komentarų (4)
Aktualijos
Balandį šilumos energijos vidutinė kaina 10,2 proc. mažesnė nei pernai
2024/04/19
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Antakalnio gatvė bus graži, patogi ir saugi
2024/04/16
Komentarų (22)
Aktualijos, Naujausi
Siekiamybė – kad Ukmergė taptų gražiausiu miestu
2024/04/15
Komentarų (31)
Aktualijos, Naujausi
Gyventojų balsai lėmė – Ukmergėje bus Rojaus sodas
2024/04/14
Komentarų (13)
Aktualijos, Naujausi
Visose Lietuvos bažnyčiose bus renkama rinkliava Ukrainai
2024/04/13
Komentarų (2)
Akcija „Darom 2024“ susidomėjimo nesulaukė
2024/04/18
Komentarų (12)
Su gamtos dovanomis elkimės atsakingai
2024/04/18
Komentarų (0)
4 stebinantys faktai apie nikotiną
2024/04/17
Komentarų (0)
Forume – apie regiono plėtrą ir perspektyvas
2024/04/15
Komentarų (5)
Rajone veiks Asmenų su negalia gerovės taryba
2024/04/15
Komentarų (4)
„Ukmergė pasikinkė sveikatos bangą“…
2024/04/14
Komentarų (8)
Buvusią kolegę pakeitė opozicijos lyderis
2024/04/12
Komentarų (26)
Ligoninėje plečiamos paslaugos vyresnio amžiaus pacientams
2024/04/11
Komentarų (10)
Rūkymo žalos pusė, apie kurią ne kiekvienas pagalvoja
2024/04/10
Komentarų (0)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Naujausi, Žmonės
Pasveikino jubiliejų švenčiantį kunigą
2024/04/12
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Pirmą kartą Lietuvos kino teatruose – dokumentinis filmas apie prezidentą Valdą Adamkų
2024/04/09
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Senjorai aptarė savo veiklą ir būsimus darbus
2024/04/04
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Žolininkės patirtis – iš pačios įveiktų sunkių ligų
2024/04/02
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Pagerbta ilgametė savivaldybės administracijos darbuotoja
2024/03/18
Komentarų (4)
Žmonės
Žydų gelbėtojai Ukmergės krašte
2024/03/17
Komentarų (1)
Zita Irena Bružaitė – anksti užgęsęs talentas
2024/04/08
Komentarų (1)
Apdovanojimą pelnęs ūkininkas: „Turiu toliau nešti agronominę žinią“
2024/04/06
Komentarų (2)
Šimtametei gyventi padeda nuolatinis judėjimas, geras nusiteikimas ir šviesios mintys
2024/04/05
Komentarų (5)
Iš lelijos ir paukščio. Iš žemės ir iš dangaus
2024/03/30
Komentarų (0)
Vilniaus PPAR Ukmergės filialas turi naują vadovą
2024/03/26
Komentarų (5)
Ukmergės teismo rūmuose dirbs dar vienas teisėjas
2024/03/24
Komentarų (2)
Seimo nariai domėjosi švietimo klausimais
2024/03/15
Komentarų (0)
Ukmergės globos centras turi naują direktorę
2024/03/09
Komentarų (0)
Atsisveikino su ilgamete savivaldybės darbuotoja
2024/03/07
Komentarų (3)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Avarinis buto durų atrakinimas – kada jo prireikia?
2024/04/19
Komentarų (0)
Įvairūs
Smulkaus verslo apskaitos patarimai
2024/04/16
Komentarų (0)
Įvairūs
Kaip išsirinkti šaldiklį mažai virtuvei?
2024/04/04
Komentarų (1)
Įvairūs
Nuo chaoso prie tvarkos: Dokumentų valdymo pertvarkymas naudojant DVS
2024/04/04
Komentarų (0)
Įvairūs
Saulės baterijos populiarumas auga: gyventojai ruošiasi kainų augimui
2024/03/28
Komentarų (0)
Įvairūs
Media monitoringas: politikų įvaizdžio vertinimas ir žiniasklaidos monitoringas
2024/03/27
Komentarų (0)
Kaip išsirinkti tinkamą spiningą pradedantiesiems?
2024/04/15
Komentarų (0)
Automobilių stiklų keitimas: Esminiai patarimai klientams
2024/04/08
Komentarų (0)
Kremavimas mirusiųjų kultūroje
2024/04/04
Komentarų (0)
Kokios yra pagrindinės baldų tvirtinimo detalės?
2024/03/28
Komentarų (0)
ŠKODA automobiliai: įdomūs faktai, kurių nežinojote
2024/03/28
Komentarų (1)
Susipažinkite su nauju geriausiu sodo draugu: Ambrogio robotas
2024/03/28
Komentarų (0)
Vandens kolonėlė: kaip vandens kolonėlės padeda tausoti aplinką?
2024/03/27
Komentarų (0)
Profesionalios SEO paslaugos Vilniuje – kaip pasirinkti geriausią agentūrą?
2024/03/27
Komentarų (0)
Oro kondicionieriai ir jų kainos namams
2024/03/27
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra
Vlado Šlaito viešoji biblioteka kviečia pažinti Prancūziją
2024/04/19
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Kalbinių ir kūrybinių patirčių kelionė bibliotekoje
2024/04/19
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Vokietijoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir atidarė parodą
2024/03/29
Komentarų (5)
Kultūra, Naujausi
Ukmergė ir vėl nerimo – Kultūros centre šėlo „Nenuoramos“
2024/03/28
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Tai turime žinoti…
2024/03/17
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
„Pavasario psalmėmis“ startavo perkusinės muzikos festivalis
2024/03/15
Komentarų (0)
Linkėjo, kad kultūra išliktų taikos ir vilties nešėja
2024/04/18
Komentarų (0)
Tarp lankytinų rajono objektų – ir Kadrėnų tvenkinio poilsiavietė
2024/04/14
Komentarų (0)
„Pavasaris, žemė ir moteris“
2024/04/05
Komentarų (0)
Bibliotekoje – sukakčiai skirta paroda
2024/03/26
Komentarų (0)
Šventiškai paminėjo įkūrimo 35-ąsias metines
2024/03/25
Komentarų (1)
Regina
2024/03/18
Komentarų (0)
Puodelių iš viso pasaulio paroda
2024/03/11
Komentarų (0)
Renginyje bus pristatyti žydų gelbėtojai
2024/03/08
Komentarų (0)
Apžvelkite Ukmergės senamiestį užkopę į senąjį gaisrinės bokštą
2024/02/26
Komentarų (0)