Konkurso dalyvės (iš dešinės Z. Griškevičienė) ir D. Užkurėlytė.

Aktualijos

Melžėjos demonstravo žinias ir meistriškumą

Danutė UŽKURĖLYTĖ

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė

 Ankstyvą rugpjūčio 22-osios rytą į rūkais apgaubtą Auksės ir Artūro Čepų ūkį Želvos seniūnijoje, Lelikonių kaime, rinkosi melžimo varžytuvių dalyvės. Iš dešimties lauktų melžėjų atvyko šešios – Zofija Griškevičienė, Vaida Lukšaitė, atstovaujančios saviems ūkiams, Vaida Latožienė (Sauliaus Pociūno ūkis), Aušra Burneikienė (Vidmanto Balandžio ūkis), Rasa Keburienė (Alvydo Keburio ūkis) ir Aldona Petniūnienė (Mindaugo Petniūno ūkis).

Ištraukusios burtus konkurso dalyvės pradėjo varžytuves. Aikštelėje su melžimo aparatais reikėjo pamelžti po dvi karves, jas testu patikrinti dėl mastito.

Komisija – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų auginimo technologijų instituto Josifo Taco melžimo technologijų centro vadovas doc. dr. Saulius Tušas, Ramutė Mišeikienė, Aldona Šimkienė, Kristina Odinienė, Gediminas Gerulis ir Danguolė Urbšienė – įvertino pamelžto pieno švarumą.

Po šių rungčių vykome į Tolučių-Bajorų bendruomenės namus, kur tęsėsi švietėjiškas renginys „Geriausi melžėjai“. Užpildžiusios anketas moterys gavo testus. Visus dvidešimt testų sėkmingai išsprendė Z. Griškevičienė, V. Latožienė ir R. Keburienė. Po to konkursantės demonstravo sanitarinį pasirengimą. Paskutinė rungtis – melžtuvo sanitarinis apdorojimas.

Surinkusi 139,80 balo varžytuves laimėjo jau ne kartą geriausios rajono melžėjos titulą pelniusi Z. Griškevičienė. Antra – V. Lukšaitė (135,60 balo), trečią vietą užėmė V. Latožienė (135 balai).

Visos į konkursą atvykusios melžėjos – nuolatinės varžytuvių dalyvės. Gaila, kad dalyvauti varžybose nedrįsta arba nenori kiti ūkininkai. Juk tai puiki priemonė pasitikrinti savo žinias, pademonstruoti meistriškumą.

Žinios šiuolaikinei melžėjai būtinos. Ji turi žinoti melžtuvo veikimo principą, suprasti, kam reikalingi konstrukciniai elementai, melžimo metu jausti gyvulio reakciją. Mechanizuoto melžimo efektyvumas pienininkystės ūkiuose priklauso nuo karvių priežiūros, laikymo sąlygų, melžimo įrenginių tipo, jų eksploatacijos, priežiūros, darbuotojų kvalifikacijos ir meistriškumo.

Noriu priminti, kad šiemet įgyvendinant Europos Sąjungos Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nuo 2017 m. spalio 1 d. pieno kokybės rodiklių vertinimui, apskaičiuojant geometrinį vidurkį, nebus taikomos viršutinės ribos (bendram bakterijų skaičiui 300 tūkst. KVS/ml, somatinių ląstelių skaičiui – 800 tūkst./ml). Ūkininkams, kad mažiau patirtų nuostolių, labai svarbu tinkamai pasiruošti melžimui, pagal reikalavimus plauti melžimo aparatus bei šaldytuvą ir laiku atšaldyti pieną.

Palikite komentarą apie straipsnį