Aktualijos

Tarp nukentėjusiųjų nuo gyvūnų – ir ukmergiškiai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjo 2 481 asmuo, pernai – 2 659. Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 178 asmenimis mažiau. Žmonės dažniausiai nukenčia nuo šunų. Dėl jų įkandimo šiemet (iki liepos mėnesio) į medikus kreipėsi ir 22 ukmergiškiai.

Daugiausia nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjusių žmonių registruojama Vilniaus apskrityje. Pirmąjį šių metų pusmetį dėl šunų nukentėjo 496 žmonės. Pernai per tą patį laikotarpį į medikus kreipėsi 575 asmenys. Nuo kačių šiemet nukentėjo 159 Vilniaus apskrities gyventojai, pernai – 153. Taip pat šiais metais užregistruoti trys žiurkių įkandimo atvejai (2016 m. – 2), nuo kitų laukinių gyvūnų nukentėjo 3 žmonės (2016 m. – 6), nuo kitų naminių gyvūnų – 7 (2016 m. – 6).

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo ULAC Švietimo ir komunikacijos skyriaus viešųjų ryšių specialistė Gintarė Bazevičiūtė, iš viso per 2017 m. pirmą pusmetį Ukmergės rajone į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi 30 nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų. 22 asmenys nukentėjo nuo šunų, 7 – nuo kačių, 1 – nuo žiurkės.

Palyginimui 2016 m. pirmą pusmetį Ukmergės rajone dėl to į medikus kreipėsi 37 asmenys. 29 nukentėję nuo šunų, 7 – nuo kačių, 1 – nuo kitų naminių gyvūnų.

ULAC specialistai primena, kad pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri netaikant specifinių profilaktikos priemonių visada baigiasi mirtimi. Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui veidą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines.

ULAC duomenimis, nuo 1962 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos regist-ruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali trukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais, ir paralyžinė, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali trukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.

Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige nepavyksta.

Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – laiku kreiptis į medikus, kad būtų įvertintos sužalojimo aplinkybės ir paskirta pasiutligės imunoprofilaktika. Šiais metais iki birželio mėnesio pasiutligės imunoprofilaktika skirta 1 355 sužalotiems asmenims, pernai per tą patį laikotarpį – 1 389. Ukmergės rajone imunoprofilaktika šiemet buvo skirta 20 žmonių, o praėjusių metų pirmąjį pusmetį – 26.

„G. ž.“ inform.

Palikite komentarą apie straipsnį