„Ryto“ specialioji mokykla: būti ar nebūti

Lietuvoje šiuo metu veikia 48 specialiojo ugdymo centrai ir specialiosios mokyklos. Tarp jų – ir Ukmergės „Ryto“ specia-lioji mokykla. Joje mokosi 89 moksleiviai. Pagal Vyriausybės programą numatyta, kad po kelerių metų tokios mokyklos palaipsniui bus uždaromos, o auk-lėtiniai turės mokytis eilinėse bendrojo lavinimo įstaigose.

 Išlaikoma iš valstybės biudžeto

Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė sakė, kad „Ryto“ specialioji mokykla regioninė – čia mokosi ne tik ukmergiškiai, bet ir gretimų rajonų vaikai. Įstaiga finansuojama iš valstybės biudžeto, ugdymo reikmėms jai per metus skiriama apie 333 tūkstančiai eurų mokinio krepšelio dotacijų.

2016 metais įvairioms reikmėms – ūkio, bendrabučio, maitinimo išlaidoms – mokyklai buvo skirta 416 tūkstančių eurų, 2017 metams – 392,5 tūkstančio – 23 tūkstančiais eurų mažiau negu pernai.

Jeigu auklėtinis tik mokosi, jam per metus skiriama 3 409 Eur, jei gyvena bendrabutyje – 2 467 eurai. Jei vaikas įstaigoje mokosi ir gyvena, jam skiriama beveik 6 000 eurų per metus neskaitant krepšelio dotacijos.

„Ryto“ specialioji mokykla įsikūrusi dviejuose pastatuose – Vytauto g. 20 ir Veterinarijos g. 5. Bendrabutyje gyvena 37 vaikai, iš jų šeši atvežami iš Siesikų globos namų šeimynos. Jie čia būna penkias dienas per savaitę. Šiuo metu mokykloje yra 81,75 etato, iš jų 43 – pedagogai.

 Patalpų būklė – galvos skausmas

Vytauto gatvėje įstaigos patalpos užima beveik 4 tūkstančius kvadratinių metrų, jos teritorija – apie 0,5 hektaro.

Jau ne vienerius metus valdžios galvos skausmas buvo čia esančio priestato, kuriame yra valgykla, sporto salė, bendrabutis – avarinė būklė. Kai kurios patalpos netgi uždarytos. Joms remontuoti reikia skirti nemažai lėšų, dėl to ne kartą svarstyti įvairūs variantai, kaip išspręsti šią problemą. Buvo minčių mokyklą perkelti į buvusį „Šilo“ pagrindinės mokyklos korpusą Vilniaus gatvėje, tačiau tam reikėtų apie 300 tūkstančių eurų, ir savivaldybės biudžetui tai būtų per sunki našta.

 Siūlė rengti konteinerinį modulį

Kita įstaigos dalis – 2,5 tūkstančio kvadratinių metrų buvusio vaikų darželio patalpos Veterinarijos gatvėje, ji įsikūrusi apie 1,2 hektaro plote.

Balandžio mėnesį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pasiūlyta prie Veterinarijos gatvėje esančio pastato įrengti konteinerinį modulį ir įstaigą įkurdinti viename pastate.

Modulis būtų nuomojamas. Jo atvežimas atsieitų apie 40 tūkst. Eur, nuoma – apie 120 tūkstančių eurų per metus, atsisakius modulio, konstrukcijos išardymas ir išvežimas kainuotų apie 65 tūkstančius eurų.

Planuota, kad tai leistų sutaupyti lėšų, nes būtų galima atleisti dalį darbuotojų, taip pat sumažėtų ir nenaudingų patalpų.

Buvo numatomi net terminai – darbus pradėti gegužės mėnesį, o baigti spalį – prieš naują šildymo sezoną.

Tačiau tuomet Tarybos nariai nebuvo linkę greitai pritarti idėjai. Jie samprotavo, kad reikėtų paieškoti patalpų, kurias galima būtų pritaikyti šiai mokyklai, ir jas rekonstruoti, pamąstyti ir apie naują statybą.

Opozicinės partijos laikėsi nuomonės, jog specialiųjų poreikių vaikų ugdymui siūlomas nuomoti konteinerinis modulis pagal Ukmergėje nuomojamų plotų rinkos kainą yra ženkliai per brangus – dvigubai ir daugiau, patalpų nuomai skiriami pinigai neturi išliekamosios vertės. Ir pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuotų esamą situaciją.

 Sudaryta darbo grupė

Rajono mero potvarkiu darbo grupė buvo sudaryta. Jos pirmininkė – savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, pavaduotoja – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, nariai: Savivaldybės tarybos Savivaldybės ūkio komiteto pirmininkas Darius Varnas, narys Andrius Kalesnikas, Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto pirmininkas Andrius Lyška, narė Elena Mirinavičienė, savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė, Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Odeta Mackevičienė, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Gediminas Narbutas, „Ryto“ specialiosios mokyklos direktorė Elena Šemetienė, mokytojas, profsąjungos pirmininkas Arūnas Rimkus.

Darbo grupė buvo įpareigota iki gegužės 31 d. pateikti siūlymus dėl „Ryto“ specialiosios mokyklos patalpų pertvarkymo, ugdymo(si) sąlygų pagerinimo.

 Idėjos atsisakyta

Trečiadienį pasiteiravus D. Steponavičienės, kokie darbo grupės priimti sprendimai dėl „Ryto“ mokyklos ateities, ji „Gimtajai žemei“ sakė, jog konteinerinio modulio atsisakyta. Tai lėmė ir paskelbta Vyriausybės politika, jog specialiųjų mokyklų turi sumažėti. „Darbo grupė taip pat konsultavosi su Švietimo ir mokslo ministerija, gautas atsakymas, jog modulinė konstrukcija būtų per brangi investicija“, – pasakojo vedėja.

 Mokinių mažėja

Vytauto gatvėje šiuo metu yra 59 moksleiviai, 7 klasių komplektai, Veterinarijos – 29 mokiniai, 5 klasių komplektai.

D, Steponavičienė pažymėjo, jog vyresnių vaikų yra daugiau, ypač – socialinių įgūdžių klasėje, kurioje baigusieji dešimt klasių trejus metus dar mokosi socialinių įgūdžių. Tuo tarpu žemesnėse klasėse auklėtinių mažiau. „Dabar yra du priešmokyklinukai, tad kitais metais galima planuoti du pirmokus. Šiuo metu veikia dvi ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupės, kuriose – 12 vaikų. Numatoma, kad kitais metais išliks viena grupė, kurioje bus 8 vaikai. Tai rodo tendenciją, kad tėvai, ypač jaunesni, nori savo atžalas integruoti į bendro pobūdžio lopšelius-darželius“, – teigė vedėja.

 Kyla problemų dėl  pagalbos teikimo

Tačiau D. Steponavičienė pripažįsta, kad kyla labai didelių problemų dėl specialiosios pagalbos teikimo bendro ugdymo įstaigose. „Esame atlikę analizę, kaip yra teikiama socialinė pagalba. Ir paaiškėjo, jog mokyklose trūksta pagalbos specialistų“, – sakė pašnekovė.

Anot vedėjos, specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendro ugdymo įstaigas – sudėtingas procesas. Toliau vykdant mokymo tinklo pertvarką, bus nagrinėjamas ir šis klausimas. D. Steponavičienė vardijo įvairius variantus: turintys specialių poreikių vaikai gali būti ugdomi specialiojoje mokykloje, bendrojo ugdymo įstaigos specialiojoje klasėje arba bendrojoje klasėje.

 Stiprins esamą bazę

„Yra visokių vaikų – su didele negalia, labai sutrikusio intelekto. Reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius, numatyti, ar bus užtikrintas jo saugumas bendrojo ugdymo įstaigoje, – teigė D. Steponavičienė. – Be to, teks paisyti ir tėvelių norų.“

Vedėja pabrėžė, kad darbo grupės nuomone, viena bazė tokiems vaikams turi likti. Ir tai galėtų būti Veterinarijos gatvėje esančios patalpos, nes ten jau sukurtos tam tikros sąlygos specialiųjų poreikių vaikams. „Ateityje, dar ne šiais metais, bendrabutyje gyvenantys auklėtiniai galbūt bus įkurdinti atsilaisvinusiose Vaikų globos namų patalpose, kadangi jos suremontuotos, pritaikytos gyventi šeimynoms“, – sakė vedėja.

D. Steponavičienė pažymėjo, kad vykdant specialiųjų poreikių vaikų integravimą į bendrojo ugdymo įstaigas labai svarbu numatyti visas aplinkybes, kad nebūtų padaryta klaidų. Todėl šis procesas nebus greitas.