Sekminės Laumėnuose

Nijolė VERNICKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Laumėnų kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

 Vasara prasidėjo visu gražumu. Kartais žmogus, gerdamas žiedų aromatą, pamiršta, kad septintą savaitę po Velykų ateina Sekminės. Tai Bažnyčios gimimo šventė. Juk per ją Jėzus atsiuntė šv. Dvasią ir šv. Petras viešai pradėjo skelbti Evangeliją. Ši iškilminga šventė praturtinta papročiais – tai laukų, žolynų, vandenų, gyvulėlių, piemenėlių ir vaikų šventė.

Šiais metais Sekminės sutapo su Tėvo diena, tad jiems buvo skirti patys gražiausi žodžiai.

Prie berželiais papuoštų bendruomenės namų rinkosi Laumėnų kaimo žmonės, norintys pabendrauti, kartu pabūti. Renginį pradėjusi bendruomenės pirmininkė Regina Bružienė kartu su vaikais pasveikino visus susirinkusius, Arnas Vasiliauskas ir Vainius Navalinskas tėveliams skyrė eilėraščių posmus. Kiek-vienam įteiktas gėlės žiedas.

Bet pagrindinis renginio akcentas buvo kiaušinienės kepimas, tam sunaudota daugiau kaip šimtas kiaušinių. Kaip visada, bendroje kompanijoje ir lašinukas, ir kiaušinis skanesnis, nors iš tikro – tai pagrindinis mūsų kasdienis maistas.

Nupintais vainikais papuošėme gyvulėlius. Vyresnio amžiaus žmonės pasidalino prisiminimais apie ankstesniais laikais vykusias šventes, kaip kaimiečiai statydavo prieangyje berželius, kepdavo pyragus, slėgdavo sūrį. Labai gaila, bet per porą dešimtmečių kaimas paseno, žmonės išvažinėjo, juntamas abejingumas tarp kaimynų. Taip ir knieti pasiūlyti daugiau bendrauti, nepamiršti, kad aplinkui daug gėrio.

Gražūs ir prasmingi giesmės žodžiai „skaisti esi Tu, ryto rože, švelni, kaip sodų lelija. Akių slaptingam Tavo grožy ir laimė pinas, ir kančia“ tarsi skatina ne tik atnaujinti senus papročius, bet kurti naujus, džiaugtis viskuo, kas gera ir gražu.

Sakoma, kad nuo Sekminių Dievas iš vandens surenka visus ledukus ir tik tada galima maudytis. Pagal seną paprotį su beržo rykštelėmis išplakdavo savo vaikus, kad šie būtų klusnūs ir augtų sveiki…