Keliautojus lydėjo ištvermė ir ryžtas.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Aktualijos

Žygis partizanų keliais

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Ukmergės skyrius, vadovaujamas pirmininkės Agnės Balčiūnienės, kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės Ukmergės 1002-osios kuopos šauliais, vadovaujamais vado Lino Kavaliausko, surengė pėsčiųjų žygį Ukmergės ir Molėtų rajonuose veikusių partizanų atminimui – balninkiečių rinktinei, kuriai vadovavo Balninkų mokyklos mokytojas Juozapas Šibaila-Diedukas ir vyr. puskarininkis Alfonsas Morkūnas-Plienas. Balninkų rinktinei priklausė apie 500 partizanų. 1945 m. gruodžio 1 d. balninkiečių rinktinė prisijungė prie Didžiosios Kovos apygardos ir tapo šios apygardos B rinktine.

Tai jau trečiasis toks ukmergiškių kiekvieną pavasarį organizuojamas žygis partizanų keliais. Žygeiviai šiemet įveikė 25 km trasą pažliugusiais, slidžiais, molingais miškų ir laukų keliais maršrutu: Balninkai, Alaušai, Petrikiškiai, Makio ežeras, Kazliškės, Kildiškiai, Šimaičiai, Berzgainiai, Balninkai.

– Žygis prasidėjo prie paminklinės lentos, skirtos partizanams atminti. Jo dalyviams pajudėjus link Makio ežero, kur buvo stipri partizanų būrių dislokacija, pakeliui sustojome prie Nepriklausomybės paminklo Balninkuose. Po trumpos atokvėpio minutės prie Makio ežero ukmergiškiai pasuko link Berzgainių, kur partizanų vadai dažnai rinkosi pasitarimams. Simboliška, 2017-ieji – Piliakalnių metai, tad žygeiviai neaplenkė ir Berzgainių piliakalnio, – pasakojo L. Kavaliauskas.

A. Balčiūnienė pasidžiaugė, kad nors iš vakaro lijo lietus, jis nesiliovė ir iki žygio dienos pusiaudienio, bet nuotaika buvo gera, o ištvermė ir ryžtas žygio dalyvių neapleido iki išvykos pabaigos. Ją vainikavo gardi balninkiečių šeimininkių Alaušų ežero pakrantėje katile ant laužo išvirta partizaniška šiupininė.

„G. ž.“ inform. logo2

Palikite komentarą apie straipsnį