Atostogos Veprių krateryje

_{Aldona RUDOKIENĖ}

_{Ukmergės švietimo centro Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filialo vedėja}

Balandžio 10–14 dienomis Vepriuose viešėjo 40 stovyklautojų. Būsimi kraterio tyrėjai, susiskirstę į „Kometų“, „Krateristų“ ir „Kosmonautų“ būrius, tyrinėjo artimąją aplinką, gamtą. Dalyviams sunku buvo patikėti, kad Juros periode prieš 165 milijonus metų, kai šiose vietose žaliavo asiūkliai, paparčiai, ginkmedžiai ir plikasėkliai augalai, o po pievas ir miškus klaidžiojo dinozaurai, dabartinės Veprių seniūnijos teritorijoje nukrito 320 m diametro meteoritas ir išmušė daugiau kaip 550 metrų gylio ir 8 kilometrų skersmens kraterį. Tiesiogiai kraterio pamatyti negalima. Jis palaidotas po 250 metrų nuosėdų sluoksniu. Ištyrus geologų iškeltų gręžinių kernus, pagal mineralus buvo nustatyta, kad čia yra meteorito krateris. Veprių kraterio teritorijoje įsikūrusi ir stovykla. Nuostabiu grožiu apdovanota apylinkių teritorija skatina visus keliauti pažintiniais takais ir ieškoti tik šiai vietovei būdingų gamtinių objektų ir jų paslapčių.

^{Miškų ir pušynų paslaptys}

Žinodami, koks smagus būna pirmojo pažinimo džiaugsmas, žygius pradėjome orientaciniais-pažintiniais žaidimais. Keliaudami daugelis pirmą kartą stebėjo bundančias iš po žiemos miego šilagėles ir plukes, kitus stebino žydinčių žibučių gausa, raudonuojantys grybukai-puodukai – raudonoji plačiataurė, dar vadinama gegutės kojele. Beveik visi stovyklautojai prie ežero pirmą kartą išgirdo baubiant paukštį baublį. Mažesnieji ragavo kiškio kopūstų. Į stovyklą atvykęs svečias – Ukmergės miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius Ramūnas Jančiulevičius supažindino su miško augmenija, augalais, įtrauktais į Raudonąją knygą.

^{Ten, kur teka upės ir upeliai}

Kraterio teritorijoje trykšta daug šaltinių. Vandenys srovelėmis, upeliukais, per ežerus teka link Nemuno, pasiekia Baltijos jūrą. Vaikai ieškojo tų šaltinių gijų, džiaugėsi pirmą kartą ragaudami ne bet kokio, o mineralinio vandens, trykštančio šalia Šventosios, stebėjo ir sėmė sraunaus Bečių šaltinio vandenį. Koks svarbus vanduo ir kaip jis pasiekia mūsų namus pasakojo viešnios iš UAB „Ukmergės vandenys“. Laboratorijos darbuotojos vaizdžiai pademonstravo vandens kelią pas vartotoją ir atgal į gamtą. Stovyklautojai susidomėję patys atliko vandens pavyzdžių tyrimą indikatoriais.

^{Nešti ir pamesti akmenys}

Nuo seniausių laikų lietuvių tauta gyveno darnoje su gamta, todėl garbino ne tik augmeniją, bet ir lauko akmenis. Jų energija kaupta ne vieną milijardą metų.

Energijos apykaitos grandinė niekada nenutrūksta. Liečiant riedulį, jo spinduliuojama energija persiduoda žmogaus kūnui, ląstelėms ir audiniams, sukurdama nejuntamas vibracijas. Tyrėjų būriai aktyviai įsijungė į „Akmeninių lobių paiešką“, aplankę beveik visus Vepriuose esančius akmenis, o lobį rado po Juozapavos akmeniu. Žygyje į Bečius stovyklautojai apžiūrėjo riedulį su Vaiko pėdute.

^{Kraterio tyrėjai ir pėdsekiai}

Po žygių dviračiais ir pėsčiomis po Veprių kraterio teritoriją stovyklautojų laukė šilti ir jaukūs namai. Artimą šilumą pajuto kiekvienas lankydamasis Lukenskų namuose. Čia dalyvaudami edukaciniame renginyje „Meno, gamtinių ir kalendorinių vaišių deriniai“ patyrėme šv. Velykų džiaugsmą. Stovyklautojai ieškojo paukščių lizdų, rinko kiaušinius. Juos vėliau virė ir dažė. Kol vieni mokėsi tradicinio lietuvių kiaušinių marginimo vašku, kiti minkė ir iš mielinės tešlos kepė velykines bobeles. Performanso metu stovyklautojai grojo kartu su sodybos šeimininku Česlovu Lukensku bei patyrė „neišsiritusio paukštelio“ būseną. Visi namo parsivežė po nuostabią velykinę dovanėlę: margutį ir velykinę bobelę. Dar vieną netikėtuką stovykloje vaikai pasigamino patys – želdynuką Oliziuką.

^{Gamta nelepino}

Prisitaikydami prie nenuspėjamų orų visi stovyklautojai sėkmingai keliavo, ugdė ištvermę ir valią. Daug gerų emocijų sukėlė „naktibaldų“ žygis. Laisvalaikiu vaikai žaidė stalo ir sportinius žaidimus, dalyvavo intelektualiuose turnyruose, netradicinėse žaidynėse.

Pirmoji pavasario atostogų stovykla įvyko. Lūkesčiai išsipildė su kaupu.

Programos vykdymui 30 proc. lėšų skyrė Švietimo mainų paramos fondo TAPK projektas, likusią dalį finansavo tėvai, rėmėjai. Programą įgyvendino Ukmergės švietimo centras bei vadovų komanda – Jolita Palaimienė, Vida Ramanauskienė, Jonė Palaimaitė ir šių eilučių autorė.

Skatina darželinukų tautiškumą

Lietuvių tauta turi vieną didžią brangenybę – nuoširdžiausią lietuvišką dainą. Tą stebuklingą skrynią, kurioje sudėtos mūsų tautos didybė ir galia…

Pagal Erasmus+ projektą ,,Kelionė į pasakų šalį‘‘ veiksenas vaikų lopšelio-darželio ,,Eglutė“ ,,Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su auklėtojomis Nijole Šeštoke ir Rita Pumputiene dalyvavo Jurbarko ,,Ąžuoliuko“ mokyklos surengtame lietuvių liaudies dainų ir lopšinių renginyje „Iš tautosakos skrynelės“. Renginys vyko Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Šio renginio tikslas – skatinti jaunąją kartą domėtis savo krašto tradicine kultūra, populiarinti liaudies kūrybą, ugdyti ir auginti jaunuosius etnokultūros atlikėjus. Įvairių regionų dalyviai atliko liaudies dainas, lopšines, dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos kūrinius. Mūsų grupės ugdytiniai padainavo dvi lietuvių liaudies daineles: „Vai tu pelėda“ ir „Dūda“. Renginio dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais ir prizais.

Šiais metais etnokultūriniame renginyje buvo pakviestos dalyvauti ir užsienyje esančios lituanistinės mokyklos. Vyko tiesioginis tiltas tarp Norvegijos ir JAV mokyklų. Pedagogai turėjo galimybę susipažinti, kaip užsienyje išsaugomos lietuviškos tradicijos, puoselėjamas lietuviškas žodis. Renginio metu užsimezgė diskusija tarp užsienio ir Lietuvos pedagogų ir buvo pasiūlyta pratęsti bendravimą ir bendradarbiavimą pagal e Twining projektą ,,Iš močiutės skrynelės“.

Po vaikų pasirodymo buvo skaitomi pranešimai. N. Šeštokė ir R. Pumputienė pranešime ,,Mažomis pėdutėmis iš praeities į dabartį“ dalinosi savo gerąja patirtimi apie etnokultūrinę veiklą grupėje.