Apie pasiutligės profilaktiką

Rita BAGDANAVIČIŪTĖ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 Mūsų rajone 2012–2016 metais nuo naminių ir laukinių gyvūnų nukentėjo 495 žmonės. Dažniausiai dėl neatsakingo elgesio jie buvo apdraskyti ar apkandžioti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sužeisti gyvūnai apdrasko medžiotojus ar, atklydę į sodybas, apkandžioja, apseilėja jų gyventojus. Visada nuogąstaujama, kad šie gyvūnai gali būti užsikrėtę pasiut-lige. Mat pažeidus žmogaus odą, virusas gali patekti į organizmą ir sukelti nepagydomą ligą – pasiutligę. Nors susirgimų pasiutlige registruojama retai, tačiau šios ligos pasekmės – tragiškos. Todėl visais atvejais atsakingai sprendžiama, ar būtina nukentėjusįjį vakcinuoti. Laiku atliktas vakcinavimas yra vienintelė priemonė išvengti susirgimo pasiutlige.

Pastaruosius penkerius metus rajone pastebimas nuo gyvūnų nukentėjusiųjų, skiepijamų dėl pasiutligės, mažėjimas: 2012 m. skiepyti 88, 2013 m. – 55, 2014 m. – 45, 2015 m. – 56, 2016 m. – 52 asmenys. Šiais metais per pirmą ketvirtį skiepai paskirti 7 nukentėjusiems žmonėms. Vakcina nuo pasiutligės būtinai skiriama tada, kai pažeista galvos ir rankų oda, kuomet apkandžioja nežinomas, šeimininko neturintis gyvūnas. Vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užkrėstą žmogų – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Dažniausiai skiriamos penkios vakcinos dozės, kurios įskiepijamos per pirmąjį mėnesį. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Jei žmogų apkandžioja žinomas gyvūnas, taip pat patariama per metus pasiskiepyti, be to, nukentėjusiojo būklė stebima 14 dienų. Jei per tą laiką susirgimo pasiutlige požymių neatsiranda, vakcinaciją galima nutraukti. Jei žmogų apkandžiojęs gyvūnas užmušamas, būtina jo gaišeną perduoti veterinarijos tarnybai, kuri nedelsdama atlieka tyrimą dėl galimo jo susirgimo pasiutlige.

Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 metų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2016 metais ir per tris šių metų mėnesius mūsų šalyje nebuvo nustatyta nė vieno gyvūnų pasiutligės atvejo. Lietuvoje 2017 m. balandžio 6 dieną prasidėjo laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Vakcinacija vykdoma tik pasienio teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis, – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Tačiau galimybė virusui cirkuliuoti gamtoje išlieka, todėl ir toliau skiriami kontaktavusių su gyvūnais, gyvūnų sužeistų žmonių skiepijimai.

Valstybė visiškai kompensuoja skiepijimų nuo pasiutligės išlaidas, kurios nėra mažos. Viena vakcinos dozė kainuoja 13,65 Eur, vienam žmogui išleidžiama iki 68,25 Eur, per metus susidaro 2 381–2 621 Eur. Šias lėšas galima būtų panaudoti žymiai naudingiau. Nukentėjęs žmogus taip pat turi išlaidų kelis kartus vykdamas į gydymo įstaigą skiepytis.

Kad netektų patirti nemalonios procedūros – skiepijimo, būtina vengti kontakto su nežinomu gyvūnu. Neleiskite vaikams glostyti ir žaisti su nežinomais keturkojais, atsargiai elkitės su į sodybas atklydusiais. Nelieskite plikomis rankomis rastų nugaišusių gyvūnų, nelupkite jų kailio – pasiutligės viruso gali būti ant gyvūno plaukų ar odos, todėl prisilietus taip pat galima užsikrėsti. Gyvūnai nemėgsta alkoholio kvapo, todėl išgėrę žmonės dažnai būna apkandžiojami. Pažeistą vietą būtina nuplauti tekančiu vandeniu su muilu ir būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Medikai paskirs skiepų kursą, o visuomenės sveikatos specialistai pasirūpins, kad vakcina būtų pristatyta, taip pat informuos veterinarijos specialistus dėl gyvūno stebėjimo ar tyrimo.