Ukmergės santuokų rūmuose skamba princesės Dianos vestuvių muzika

Rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje kasmet suskaičiuojama, kiek per dvylika mėnesių gimė kūdikių, kiek gyventojų iškeliavo Amžinybėn, kiek buvo įregistruota ukmergiškių santuokų bei ištuokų. Šie skaičiai didžia dalimi lemia demografinę situaciją rajone. Gyventojų statistika nėra džiuginanti, tačiau civilinės metrikacijos aktus beveik trisdešimt metų registruojanti skyriaus vedėja Regina Jackūnienė nusiteikusi optimistiškai: „Kad ir kaip kas kalbėtų apie santuoką, ji mūsuose neišnyks. Tai liudija skaičiai. Praėjusiais metais rajone įregistruota 241 santuoka – iš jų 159 poros susituokė skyriuje. Nuo 2010-ųjų santuokų skaičius didesnis buvo tik 2013 ir 2014 metais. Pernai įregistravome 114 ištuokų – mažiausiai per pastaruosius septynerius metus…“

Prašymus pateikia… prieš metus

Įstatymas numato, kad santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. Pagal iš anksto sudarytą grafiką poros tuokiasi šeštadieniais, tačiau sumainyti aukso žiedus galima ir darbo dienomis. Pavyzdžiui, pernai šeštadieniais susituokė 76 poros, penktadieniais – 48, trečiadieniais – 17, ketvirtadieniais – 13, antradieniais – 5. Anksčiau buvo įprasta, kad šiai ceremonijai darbo dienas renkasi ne pirmą kartą besituokiančios poros. Pasak R. Jackūnienės, dabar nebepaisoma, kokią savaitės dieną tuoktis – ir tai labiausiai lemia gyventojų migracija.

„Daug mūsų jaunimo studijuoja, dirba užsienyje. Į Lietuvą kai kurie grįžta tik kartą metuose, dažniausiai – vasarą. Turintys rimtų ketinimų kurti šeimą, parvažiavę atvyksta pas mus ir parašo prašymą po metų įregistruoti santuoką. Taip jie atostogas išnaudoja ne tik susitikimams su artimaisiais, poilsiui, bet kartu įteisina savo santykius“, – pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Todėl neatsitiktinai patraukliausi sutuoktuvėms būna keturi vasaros mėnesiai. Pernai daugiausia porų vestuves atšoko rugpjūtį (50), liepą (40), birželį (29), rugsėjį (25). Mažiausiai vestuvių vyko sausį (5), kovą (8), lapkričio mėnesį (10), vasarį (12).

„Anksčiau girdėdavome, jog didžiuosiuose miestuose, užsienyje jaunavedžiai ypatingą dėmesį skiria vestuvių datos skaičių kombinacijoms. Ukmergėje tai pirmą kartą pajutome 2011 metų lapkričio 11-ąją, kai plūstelėjo norinčiųjų susituokti būtent tą dieną. Po to kone kasmet sulaukdavome panašių pageidavimų. Jau esame gavę prašymų registruoti santuoką 2017-07-07. Pasitaiko, kad sutuoktuvininkai tik dėl jiems žinomų argumentų ar prietarų skrupulingai renkasi ne tik ceremonijos dieną, bet ir valandą. Pavyzdžiui, kai kurie teigia, jog jokiu būdu nenori tuoktis 15 valandą, kiti – priešingai. Pasitaiko, kad prašoma ceremoniją pradėti tarkime 15.15 valandą. Jei yra galimybė, į norus visada atsižvelgiame“, – patikino vedėja.

Užsiminusi apie santuokų statistiką R. Jackūnienė sakė, jog pastarųjų metų skaičiai nuteikia viltingai: „2010-iais rajone susituokė 185 poros, 2011-iais – 199, 2012 metais – tik 183. Negana to, ištuokų skaičius artėjo link pusantro šimto. Jei tai būtų tęsęsi, šiandien kalbėtume apie liūdnus dalykus. 2013-iais įvyko tarsi lūžis – užregistruota 257 santuokos, po metų – tik dešimčia mažiau.“

Iš viso nuo 1990 metų rajone susituokė 6 482 poros. Mažiausiai santuokų užregistruota 2002-iais – tik 159, daugiausiai – 1991 metais – 490.

Sutuoktinių dairosi tarp užsieniečių

Po 1990-ųjų atsivėrus valstybių sienoms ir atsiradus galimybių norintiems išvykti į užsienį, pagausėjo lietuvaičių santuokų su Vakarų šalių piliečiais. Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai net 25 ukmergiškių sutuoktiniais tapo užsieniečiai – 7 Jungtinės Karalystės, 4 – Latvijos, 3 – Rusijos, po 2 – JAV ir Vokietijos, taip pat Norvegijos, Italijos, Baltarusijos, Albanijos, Pakistano, Prancūzijos ir Slovėnijos piliečiai.

R. Jackūnienė pastebėjo, jog rajono vaikinai, priešingai nei merginos, beveik visi žmonas randa Lietuvoje: „Praėjusiais metais įregistruotos tik trijų ukmergiškių santuokos su užsienio pilietėmis – nuotakos buvo iš Etiopijos, Baltarusijos ir Ukrainos.“

2016 metais dvidešimt vienas ukmergiškis susituokė svečiose šalyse. Daugiausia jų – aštuoni – santuoką įregistravo Jungtinėje Karalystėje. Be to, per metus skyriuje išduotos 23 nustatytos formos pažymos apie šeiminę padėtį dėl santuokos registravimo su kitos valstybės piliečiais. Trys mūsų kraštiečiai ruošėsi tuoktis Vokietijoje, po du – Izraelyje, Graikijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Italijoje, Rusijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Norvegijoje.

Kalbėdama apie ukmergiškių santuokas su kitų valstybių piliečiais Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja prisiminė savo darbo pradžią 1988-iais. Pasak jos, tada Ukmergės mieste ir rajone buvo įvairių tautybių kariškių, į tarnybą atvykusių iš visos Sovietų Sąjungos.

„Mūsų rajonas iš kitų išsiskyrė santuokų, kurios buvo sudaromos su sovietinių respublikų gyventojais, gausa. Kai sovietinė armija paliko Lietuvą, santuokos su kitataučiais beveik išnyko. Dabar įsigali kitos tendencijos…“ – apibendrino vedėja.

Pašnekovė prisiminė, jog 1988–1990 metais tuoktuvių ceremonija santuokų rūmuose vyko ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba: „Dabar naudojama tik valstybinė lietuvių kalba. Jei vienas iš sutuoktuvininkų – kitatautis, privalu pakviesti vertėją.“

Ar svarbu santuokai amžius?

Pasak R. Jackūnienės, Civilinis kodeksas numato, kad santuoką galima sudaryti tik sulaukus 18 metų amžiaus.

„Asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, sumažinti santuokinį amžių gali teismas. Jei santuokos sudarymo priežastis – nėštumas, leidimą tuoktis teismas gali duoti ir asmenims, nesulaukusiems 15 metų amžiaus“, – pakomentavo vedėja.

Pernai jauniausiam jaunikiui buvo 18 metų, vyriausiam – 74-eri. Jauniausia nuotaka – penkiolikmetė, vyriausia – 77 metų. Dažniausiai tuokėsi 1987, 1989 ir 1990 metais gimę vaikinai ir 1987, 1992, 1990 metais gimusios merginos.

„Dažniausiai nuotakos būna keleriais metais jaunesnės už jaunikius. Įregistruotos keturios santuokos, kai žmona už vyrą jaunesnė buvo nuo 15 iki 20 metų, trys – kai amžiaus skirtumas buvo daugiau nei 20 metų. Pasitaikė ir priešingų atvejų. Keturios nuotakos už savo išrinktuosius buvo vyresnės 10–15 metų“, – prisiminė pašnekovė.

2016 metais antrą kartą tuokėsi 71 moteris, trečią – penkios, ketvirtą kartą – viena. Antrą kartą šeimą kūrė 75 vyrai, keturi – trečią kartą. Penkios poros registravo santuokas su buvusiais sutuoktiniais. Beje, santuokų skaičiaus įstatymas neriboja. Taip pat nėra ribos, iki kokio amžiaus leidžiama tuoktis.

Meilę prisiekia ir bažnyčioje, ir miške

Nuo 1992 metų, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, jaunavedžiai gali susituokti ne tik civilinės metrikacijos skyriuje, bet ir bažnyčioje. Pernai rajone esančiuose maldos namuose meilę prisiekė 61 pora. Populiariausia pastaraisiais metais išlieka Taujėnų bažnyčia – 2016-iais čia aukso žiedus sumainė 15 porų. Šią bažnyčią jaunavedžiai neretai renkasi dar ir todėl, kad Taujėnų dvare vyksta vestuvių pokylis.

Ukmergės šv. Petro ir Povilo bažnyčioje praėjusiais metais sutuokta 12 porų, Pabaisko bažnyčioje – 11, Pašilės – 8, Žemaitkiemio – 4, Veprių – 3, Vidiškių – 2. Taip pat ukmergiškiai tuokėsi Lyduokių, Šešuolių, Želvos, Siesikų, Deltuvos bažnyčiose ir Ukmergės stačiatikių Kristaus prisikėlimo parapijoje.

2016-iais devyniolika sutuoktuvių ceremonijų vyko jaunavedžių pasirinktose vietose.

„Pernai daugiausia – aštuonis kartus – santuoką registruoti vykome į Taujėnų dvarą. Krikštėnų dvare ir kaimo turizmo sodyboje „Žirnaja“ vyko po dvi ceremonijas. Taip pat jaunavedžiai aukso žiedus sumainė kaimo turizmo sodybose „Juodasis namas“, „Roris“, privačiose valdose Aleksandravos ir Krikštėnų kaimuose bei Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke. Po porą sutuokta Policijos komisariato areštinėje ir sergančios nuotakos namuose“, – vardijo vedėja.

R. Jackūnienė pastebėjo, jog nepaisant, kad gamtoje ceremonija vyksta šiltuoju metų laiku, ją ypač įtakoti gali pasikeitusios oro sąlygos. Tuo labiau kad tuoktuvių nevalia nei paankstinti, nei nukelti – jos turi vykti iš anksto numatytu ir viešai skelbtu laiku.

„Menu atvejį, kai porą sutuokti reikėjo ant tiltelio. Netikėtai kilo labai smarkus vėjas. Reikėjo saugoti ir dokumentus, ir patiems save, kad nepaslystume ir neįkristume į vandenį… Tačiau viskas baigėsi laimingai, pora buvo sutuokta“, – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, jog šios ceremonijos niekada nepamirš.

Mados keičiasi ir grįžta

„Kai pradėjau dirbti, beveik visos nuotakos buvo vienodos – balta suknelė, rūtų vainikėlis. Dabar mergaitės tuoktis ateina su įvairių spalvų – vadinamosios šampano, rožinės, kreminės – suknelėmis. Kai kurios šventei renkasi ir ryškios spalvos rūbą. Ne kiekviena segi rūtų vainikėlį – jį pakeičia įvairios gėlytės, karūnėlės, dažnai jaunosios galvą puošia gyvos gėlės. Gerokai didesnė ir nuotakos puokščių įvairovė, kartais prie jos derinamos ir pamergių puokštelės…“ – pasakojo R. Jackūnienė.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tarp jaunavedžių populiaru buvo sutuoktuvėms puoštis tautiniais kostiumais. Vėliau ši tendencija buvo išblėsusi, o dabar pamažu grįžta. Panašu ir su jaunavedžius lydinčiu pamergių ir pabrolių pulku. Anksčiau tai buvo itin populiaru, vestuvėse dalyvaudavo po keliolika porų. Vėliau buvo laikotarpis, jog jaunuosius į santuokų rūmus dažnai lydėdavo tik pora liudininkų, o pakeitus tvarką pusantrų metų nereikėjo nė jų…

„Dabar liudininkai būtini. Tačiau neretai jaunavedžius lydi ir didelis būrys pamergių bei pabrolių“, – apie besikeičiančias tradicijas kalbėjo pašnekovė.

Pasak vedėjos, prieš dešimtmetį kitą nebuvo priimta, jog antrą kartą tekanti nuotaka vilktųsi baltą suknelę. Dabar šio tradicinio vestuvinio rūbo nevengia ir vyresnio amžiaus jaunosios, ir tos, kurios teka ne pirmą kartą.

Tradicinį jaunikio kostiumą taip pat neretai pakeičia laisvesnė apranga. R. Jackūnienei įsiminė vienos vestuvės, kai nei jaunikis, nei pabroliai nevilkėjo švarkų. Ne vieną nustebino svita, kuri į santuokų rūmus buvo atėję basi…

„Pasikeitimų vyksta nuolat. Nors čia dirbu beveik tris dešimtmečius, atrodo, kad būčiau vis naujame darbe“, – šypsojosi moteris.

Laukė naujų santuokos rūmų

Nuo 1980 metų Ukmergės civilinės metrikacijos įstaiga veikė sovietinės valdžios nacionalizuotame ir rekonstruotame Švč. Trejybės bažnyčios pastate. 1991-ųjų pavasarį Savivaldybės taryba priėmė sprendimą maldos namus grąžinti tikriesiems šeimininkams – tikinčiųjų parapijai.

„Bažnyčia labai greitai pradėjo veikti, birželio mėnesį buvo pašventinta. Kadangi Civilinės metrikacijos skyriui patalpos Vytauto g. 39 esančiame pastate buvo dar tik ruošiamos, išsikraustėme vėlyvą rudenį. Pusmetį bažnyčioje šeimininkavome ir mes, ir klebonas. Su šviesios atminties kunigu Vaclovu Ramanausku puikiai sutarėme, vieni kitiems netrukdėme. Kartais pajuokaudavome, kad bendradarbiaudami galbūt galėtume dar daugiau porų paskatinti kurti šeimą…“ – prisiminė R. Jackūnienė.

Pasak vedėjos, į dabartines patalpas skyrius kėlėsi, kaip tuomet buvo planuota, laikinai. Mat būta minčių Ukmergėje įrengti atskirus santuokų rūmus. Svarstyta galimybė tam panaudoti Kęstučio aikštėje esantį buvusį teismo pastatą, tai buvo aptarta su teisingumo ministru, nes jau daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta diskutuoti apie naujo pastato teismui statybą. Tačiau šiuos planus sugriovė „gyvsidabrio byla“.

„Nei iš jaunavedžių, nei iš juos pasveikinti atvykusių svečių nesulaukiame kritikos dėl salės, kurioje vyksta ceremonija. Priešingai – daugelis pagiria jaukią ir skoningą aplinką. Tačiau kartais išgirstame pastebėjimų, kad įėjimas į salę – kuklokas. Atvykusiems norėtųsi šventiškesnės aplinkos, galbūt – atskiro įėjimo“, – pripažino vedėja.

Maloniai nustebina muzika

Iki 2009-ųjų Civilinės metrikacijos skyriuje dirbo aštuoni žmonės, dabar liko trys.

„Anksčiau buvo ir muzikantas, ir vedlys, rūbinėje pasitikdavo rūbininkė. Dabar jų visų pareigas teko perimti mums. Aišku, gyvos muzikos per ceremoniją nėra, tačiau įrašas maloniai nustebina ne vieną… Iškilmingos ceremonijos metu leidžiame Didžiosios Britanijos princo Čarlzo ir princesės Dianos karališkose vestuvėse skambėjusios muzikos įrašą. Jį mums dovanojo vienas kunigas. Beje, šiuo įrašu esame pasidaliję su kelių miestų santuokų rūmais“, – pasakojo R. Jackūnienė.

Ceremonija visiems vienoda

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja pabrėžė, kad nesvarbu, kokią dieną santuoka registruojama, vyksta iškilminga ceremonija. Valstybės rinkliavos dydis už šią paslaugą – 20 eurų, norinčiųjų susituokti pasirinktoje vietoje – 60 eurų. Iki 2009 metų, kai buvo pakoreguotos Civilinės metrikacijos taisyklės, poros turėjo galimybę rinktis ir paprastą ceremoniją (už tai buvo taikomas atitinkamai mažesnis mokestis).

„Pasitaiko, kad būsimi jaunavedžiai atvyksta su vestuvių planuotojais ir šie ima vardinti, kaip jie norėtų prieš ceremoniją gėlėmis, žvakėmis išpuošti salę bei jos prieigas, kokias atrakcijas yra sugalvoję. Tokiais atvejais tenka mandagiai paaiškinti, kad esame valstybinė įstaiga, mus varžo įstatymas ir poroms išskirtinio dėmesio negalime skirti. Be to, atsakome ir už saugumą, viešąją tvarką ceremonijos metu“, – pasakojo R. Jackūnienė.

Pasak vedėjos, vestuvių planuotojai savo fantaziją gali išlieti, kai santuoka registruojama ne civilinės metrikacijos įstaigoje, o sutuoktuvininkų pasirinktose vietose. Tiesa, kai kurių dalykų privalu paisyti ir tokiais atvejais.

„Kartais jaunavedžiai pageidauja oficialios ceremonijos metu dar atskirai prisiekti vienas kitam. Tam neprieštaraujame, tačiau patariame iš anksto išsiaiškinti, koks bus apšvietimas, ir priesaikos žodžius skaityti. Iš patirties žinome, kad tai būna jaudinančios akimirkos ir atmintinai išmoktas tekstas gali pasimiršti…“ – kalbėjo R. Jackūnienė.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja teigė, jog kiekvienos vestuvės – didelė šventė. Ne tik jaunavedžiams, bet ir jų artimiesiems, bičiuliams, bendradarbiams. Tačiau ir tokią reikšmingą dieną pasitaiko ir barnių, išsprūsta piktų žodžių, nubraukiama ne viena ašara. Dažniausiai graudinasi nuotakos, tačiau pašnekovė mena atvejį, kai vyru paskelbtas jaunikis apsipylė ašaromis…

Kartais jaunavedžių nuotaiką kiek sudrumsčia santuokos rūmuose pasirodę buvę mylimieji. Tačiau tai niekada netapo pretekstu nutraukti arba atidėti ceremoniją.

Pasveikina rajono meras

Sovietiniais laikais civilinės metrikacijos įstaigoje pradėjusi dirbti R. Jackūnienė mena, jog iškilmingos ceremonijos metu kartu su vedėja jaunavedžius visada sveikindavo tuometinio rajono vykdomojo komiteto atstovai, deputatai. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę ceremonialas buvo pakoreguotas ir oficialių sveikintojų neliko.

Nuo šių metų Civilinės metrikacijos skyriuje šeimą sukūrusias poras pasveikina savivaldybės meras. Tiksliau – įteikiamas mero Rolando Janicko pasirašytas sveikinimas. „Nuo šiol savo gyvenimo istoriją kuriate dviese. Linkiu, kad joje netrūktų abipusės pagarbos, išminties, gėrio ir santarvės… Tikiuosi, kad Jūsų šeima bus tvirta, atsakinga, laiminga bei sulauks gražių atžalų, kurios kurs Ukmergės krašto ateitį“, – linkima jaunavedžiams.