Rajono vadovai planuoja struktūros pakeitimus seniūnijose

Praėjusių metų kovo 1 dieną startavo nauja rajono savivaldybės administracijos struktūra. Nors skyrių skaičius išliko nepakitęs – šešiolika, tačiau reforma palietė visus skyrius ir įnešė daug pakitimų. Turėtas pareigas išlaikė devyni skyrių vedėjai, penki eitų pareigų neteko. Iš jų keturi perkelti į žemesnes – poskyrio vedėjo – pareigas. Šešiems skyriams vadovauti buvo paskirti nauji vedėjai. Patvirtinus naują struktūrą, neliko skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės. Be to, kai kurie specialistai iš vieno skyriaus perkelti į kitą, keliems darbuotojams teko atsisveikinti su darbu.

Rajono vadovai teigė, kad baigę pirmąjį savivaldybės struktūros pertvarkos etapą, imsis kito. Užsimota 2016 metų antrame pusmetyje pradėti pertvarką seniūnijose. Tačiau šie planai buvo atidėti kitiems metams.

Pertvarka lies tik seniūnijų darbuotojus

Praėjusią savaitę rajono vadovai surengė du pasitarimus, kuriuose svarstyta savivaldybės administracijos struktūros pertvarka. Kaip „Gimtajai žemei“ sakė meras Rolandas Janickas, kol kas „dėliojami skaičiai ir modeliai“, kurie leistų sumažinti netolygumus seniūnijose.

Anot mero, Ukmergės rajonas suskirstytas į dvylika seniūnijų: Ukmergės miesto, Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Veprių, Vidiškių, Želvos ir Žemaitkiemio. Seniūnijų plotas ir gyventojų skaičius labai skiriasi. Didžiausia kaimiška Taujėnų seniūnija užima daugiau kaip 23 tūkst. ha. Deltuvos seniūnijos plotas – per 17 tūkst. ha, Siesikų – beveik 16,8 tūkst. ha, Pivonijos – 16,3 tūkst. ha. Veprių seniūnijos plotas – 6 250 ha, Lyduokių – 7 413 ha, Vidiškių – 8 300 ha. Tačiau nebūtinai mažiausiose seniūnijose gyvena mažiausiai žmonių. Gyventojų skaičius labiausiai priklauso nuo to, ar seniūnijose yra miestelių, kiek jose gyvenviečių.

Kaip pažymėjo R. Janickas, visame rajone mažėja gyventojų, tai be abejonės turi įtakos ir seniūnijų veiklos apimtims.

„Planuojame pagal galimybes sulyginti seniūnijų darbuotojams sąlygas ir krūvius. Dėl to vietoj dviejų nedidelių seniūnijų galbūt galėtų atsirasti viena. Kitas mūsų siekis – nepabloginti gyventojams teikiamų paslaugų kokybės. Taigi, planuojama pertvarka lies tik seniūnijų darbuotojus, o gyventojams tai neturėtų atsiliepti“, – tvirtino meras.

Nuo liepos mėnesio planuojama seniūnijose dirbančius socialinius darbuotojus su rizikos šeimomis perduoti Nestacionarių socialinių paslaugų centrui. Administracijos manymu, seniūnijose būtina seniūno pavaduotojo pareigybė. Šiuo metu seniūnus pavaduoja iš kitos seniūnijos atvykstantis seniūnas.

R. Janicko žodžiais tariant, apie kitus konkrečius pasikeitimus kol kas dar ankstoka kalbėti. Be to, rajono savivaldybės administracija numatomą pertvarką dar nėra pristačiusi Savivaldybės tarybai.

„Manau, kad balandžio mėnesį viskas jau bus aiškiau. Tuomet su planuojamais pasikeitimais bus supažindinta ir visuomenė. Mūsų siekis – kad nauja seniūnijų struktūra pradėtų veikti nuo liepos 1 dienos“, – sakė meras.

„Pasikeitimai reikalingi visur“

Ilgiausiai iš rajono seniūnų dirbanti Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė Rita Mikutienė įsitikinusi, kad valdžios užsimota struktūros reforma yra reikalinga: „Pasikeitimai būtini visur. Negalima sakyti, kad seniūnijose jų nebuvo. Keičiantis gyvenimui – mažėjant žmonių, atsirandant naujų funkcijų – pokyčių vis atsirasdavo. Kadangi seniūnijoje dirba tik keli žmonės, tai tarpusavyje pareigas tenka pasidalinti taip, kad viską spėtume ir visų krūvis būtų panašus.“

Kelerius metus be pavaduotojo dirbanti R. Mikutienė jo pasigenda. Ypač tada, kai tenka planuoti atostogas. Jos manymu, iš kitos seniūnijos atvykusiam darbuotojui sudėtinga per trumpą laiką įsigilinti į vietos specifiką. Kur kas geriau, kad seniūną pavaduoja tos pačios seniūnijos darbuotojas.

„Kai nėra pavaduotojo, tenka taip planuoti dienos darbus, kad spėčiau atlikti tai, kas tuo metu svarbiausia. Kartais dėl didesnio krūvio tvarkant įvairius „popierinius dalykus“ pritrūksta laiko pabendrauti su gyventojais. Tai seniūnui yra svarbu, tad šiokią tokią spragą jaučiu“, – mintimis dalijosi ilgametė seniūnė.

R. Mikutienė mano, kad būsima reorganizacija bus tik į naudą – ir seniūnijose dirbantiems žmonėms, ir gyventojams.

Ribos nesikeitė beveik du dešimtmečius

Pasak septynioliktus metus Taujėnų seniūne dirbančios Elvyros Tulušienės, seniūnijos ribos buvo koreguotos gyventojų prašymu apie 2000-ius. Pamūšio, Paąžuolių, Gaivenių, dar kelių kaimų žmonės pageidavo, kad šios gyvenamosios vietovės priklausytų ne Vidiškių seniūnijai, o Taujėnams. Gyventojų noras buvo patenkintas.

„Per daugelį metų žmonės susigyvena ir bet kokių pasikeitimų dažniausiai nenori. Panašiai ir su seniūnijomis. Vyresni gyventojai pažįsta mūsų darbuotojus, jais pasitiki. Jei juos ima lankyti naujas žmogus, dažniausiai į namus įsileidžia tik tada, kai naujoką palydi seniūnas…“ – kalbėjo E. Tulušienė.

Didžiausiai kaimiškai seniūnijai vadovaujanti moteris pripažino, jog norint aplankyti tolimiausius kaimus, tenka sugaišti daugiau laiko. Beveik kasdien darbuotojai vyksta į toliausiai nuo Taujėnų esančius Jurgelionis, Balelius – čia gyvena socialinės rizikos šeimų, senyvų žmonių.

Taip pat didelei seniūnijai tenka didesnis krūvis rūpintis keliais.

„Nors seniūnijų plotas ir skirtingas, lėšų iki šiol gauname beveik vienodai“, – konstatavo E. Tulušienė.

Gali pakeisti neįtinkantį seniūną…

Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas neslėpė, jog jis pertvarkai nepritaria: „Visu šimtu procentų esu įsitikinęs, kad seniūnijose jokių pakeitimų nereikia. Jų dydis yra optimalus. Visi seniūnai pagal skiriamas lėšas tvarkosi, atlieka jiems pavestas funkcijas ir padaro dar daugiau. Ką čia keisti, pertvarkyti, jei seniūnijoje dirba tik penki žmonės? Suprasčiau, jei darbuotojų būtų pora šimtų… Jei seniūnas valdžiai neįtinka, jį galima pakeisti arba jis pats gali pareigų atsisakyti…“

G. Lapukas mano, kad nebūtų racionalu, jei socialiniai darbuotojai darbui su rizikos šeimomis į seniūnijas važinėtų iš Ukmergės. Tai pareikalautų didesnių kuro sąnaudų ir laiko.

Pabaisko seniūnas pripažino, jog seniūnijų darbuotojų algos labai menkos. Tačiau jis abejoja, ar po pertvarkos žmonės uždirbs daugiau.

„Kiekviena seniūnija per daugelį metų yra sukūrusi savo tradicijas, turi savo herbą, mini kasmetines šventes. Kažin ar žadama pertvarka tik nesugadins to, ką turime gero…“ – samprotavo G. Lapukas.