Aktualijos, Naujausi

Nepakankamai karštas vanduo gali tapti pavojingų bakterijų nešėju

Vilniuje, užsikrėtę legionella bakterijomis, kurios itin sparčiai dauginasi nepakankamai karštame vandentiekio vandenyje, mirė trys žmonės. Sostinės savivaldybė dėl kelių legionelėmis infekuotų daugiabučių paskelbė ekstremalią padėtį. Gyvenamuosiuose namuose, kuriuose nustatyta ar įtariama vandens sistemų tarša, buvo vykdomi terminiai šokai. Ši situacija pasėjo baimę ne tik tarp vilniečių, bet ir visoje šalyje. Nerimas neaplenkė ir ukmergiškių.

Užsikrečia aerogeniniu būdu

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia legionella bakterijos. Kaip skelbia visuomenės sveikatos specialistai, šiai ligai būdingos dvi formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija (raumenų skausmas), kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos. Žmonių imlumas šiai ligai nėra didelis. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Dažniausiai šia liga suserga silpno imuniteto asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis.

Legionelinės pneumonijos (legionierių ligos) inkubacinis pe-riodas 2–10 dienų. Liga paprastai prasideda dideliu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas legionella bakterijų su vandens garais ir purslais. Galimi infekcijos šaltiniai: karšto ir šalto vandens sistemos, dušo galvutės, čiaupai, tualetų bakeliai, baseinai, vandens aušinimo bokštai, garų kondensatoriai, vandens vamzdžiai ir rezervuarai, terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos, gydomosios vonios, gydomasis purvas, oro drėkintuvai, gėlių laistymo sistemos, dekoratyviniai fontanai.

Geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui legionelioze neužsikrečiama. Taip pat liga neperduodama nuo žmogaus žmogui.

Tokios ligos atvejų rajone nepasitaikė

„Gimtosios žemės“ kalbinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė sakė, jog Ukmergėje kol kas jokių priemonių nebuvo imtasi, laukiama specialistų nurodymų. Iki šiol rajone tokios ligos atvejų nepasitaikė. Prieš daugiau nei dešimt metų sirgo vienas Ukmergėje registruotas jaunuolis, tačiau jis greičiausiai buvo užsikrėtęs Vilniuje, kur ir gyveno. Tuomet mūsų mieste buvo tirtas baseino, užsikrėtusio asmens tėvų gyvenamojo namo vanduo, tačiau legionella bakterijų nerasta.

Pasak E. Mirinavičienės, viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50–60 laipsnių, šalto – mažesnė kaip 20 laipsnių. Šį režimą turi užtikrinti šilumos tiekėjai bei gyvenamųjų namų šiluminius mazgus prižiūrinčios bendrovės.

Pagal higienos normų reikalavimus, anot visuomenės sveikatos specialistės, kartą per metus vandens tyrimą dėl legionella bakterijų turi atlikti tik miesto baseinas.

„Ateityje, matyt, higienos normos bus griežtinamos, – svarstė vedėja. – Tyrimą dėl minėtųjų bakterijų privalės vykdyti ir vaikų darželiai, mokyklos, taip pat bus reikalaujama atlikti terminius šokus – dirbtinai sukelti vandens temperatūrą ir terminiu būdu nukenksminti vandens sistemas.“ Tačiau, kaip teigė E. Mirinavičienė, tai nėra pigu, nes vanduo išbėga, o už jį susimokėti reikia vartotojams.

Vedėjos įsitikinimu, gyventojai turi reikalauti iš karšto vandens sistemų prižiūrėtojų, kad jiems būtų tiekiamas tik tinkamos temperatūros karštas vanduo. Tad kiekvienu atveju, jeigu kyla klausimų dėl vandens kokybės ar nepalaikomos temperatūros, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo namo administratorių ar tiesiai į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją.

Jeigu karšto vandens tiekėjas dėl kokių nors priežasčių nevykdo gyventojų prašymo, reikėtų apie tai pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuriai yra pavesta šilumos ir karšto vandens tiekėjų kontrolė.

Papildomų nurodymų nesulaukė

Geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 laipsnių, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 laipsnių, o vartotojų čiaupuose – iki 60 laipsnių. Šie reikalavimai pagrįsti legioneliozės prevencijos būtinumu.

Po įvykių Vilniuje ukmergiškiai pastebėjo, kad iš jų butuose esančių kranų pradėjo bėgti kur kas karštesnis vanduo. Tačiau uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys „Gimtajai žemei“ sakė, jog įmonė pagal patvirtintą grafiką vartotojams visada tiekia nustatytos temperatūros vandenį.

„Mes griežtai laikomės vadinamųjų aukštatemperatūrinių grafikų. Ir pagal juos turime užtikrinti, kad sistemoje būtų reikiamos temperatūros vanduo, kuriame neatsiranda legionella bakterijos. Toliau – jau vartojimo klausimas. Šilumos punktų prižiūrėtojai gali padaryti didesnę ir mažesnę vandens temperatūrą. Tačiau jų pareiga sureguliuoti mazgą taip, kad gyventojus pasiekiantis vanduo atitiktų higienos normas.“

Pasak V. Paknio, jo vadovaujama bendrovė dirba įprastine tvarka, jokių veiksmų po Vilniuje kilusios panikos nesiimama. „Dirbame taip, kaip dirbome. Pas mus viskas tvarkoje. Atskirų nurodymų nesulaukėme. Tiesa, rajono savivaldybės specialistai teiravosi, ar išlaikome temperatūrą, ar nėra nukrypimų“, – kalbėjo šilumos įmonės vadovas.

Ir Ukmergėje vykdys terminį šoką

Ukmergėje gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos punktus prižiūri kelios bendrovės – „Ukmergės butų ūkis“, „Statybos montavimo darbai“, „Komforta“, „Sigma solar“, taip pat šias paslaugas teikia pora įmonių iš Vilniaus. „Gimtosios žemės“ kalbintas UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktorius Giedrius Pocius patvirtino, jog įmonė prižiūri daugiausiai – 160 objektų, tarp kurių dauguma yra daugiabučiai namai, šilumos mazgus.

„Mes visą laiką stengiamės, kad sistemose cirkuliuotų karštesnis nei 50 laipsnių vanduo, – aiškino direktorius. – Tačiau šiuo metu dėliojame ir profilaktinius planus. Nors nemanome, kad ir Ukmergėje galėtų būti aptikta pavojingų bakterijų, tačiau dėl gyventojų ramybės, su jais pasitarę ir suderinę, taip pat vykdysime terminius šokus.

Vilniuje paskelbus ekstremalią situaciją buvo nuspręsta visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir kituose pastatuose atlikti terminę dezinfekciją, vadinamąjį terminį šoką. Jo esmė – pakelti vandens temperatūrą visoje karšto vandens sistemoje, kad toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose temperatūra siektų 66 laipsnius ir ją išlaikyti ne trumpiau kaip vieną valandą. Vėliau iš visų namų butų kranų apie 5 minutes leisti vandenį.

Kaip aiškino G. Pocius, visuose šilumos punktuose yra reguliuojama karšto vandens temperatūra. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai taupumo sumetimais prašo temperatūrą sumažinti, ypač naktį. „Šiuo metu tų pačių gyventojų sutikimu vandens temperatūra pakelta ir grąžinta į normalią padėtį“, – teigė direktorius. Jis taip pat užsiminė, jog buvo sulaukta prašymų nakties metu visai atjungti karšto vandens tiekimą, tačiau to bendrovės nepraktikuoja.

UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktorius taip pat pridūrė, jog gyvenamuosiuose namuose, kuriuose šildymo sistema nėra subalansuota, terminis šokas nebus efektyvus. Jei negalima taikyti šio būdo, vandenį galima dezinfekuoti aprobuotais ir registruotais chloro ar kitais preparatais. Taip pat būtina periodiškai valyti karšto vandens saugojimo rezervuarus ir vandens šildytuvus, šalinti susikaupusias nuosėdas ir nešvarumus.

Palikite komentarą apie straipsnį