„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

Minėjome ir šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną

Vepriuose

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Piliakalnių metais. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną būrys vepriškių, nešini trispalve ir Veprių vėliava, ėjo žygin į naujai atrastą Veprių piliakalnį.

Senąjį Veprių piliakalnį 2015 m. naujai atrado biologas Darius Stončius. Ši vieta žymi tikruosius XIV a. Veprius. 1384 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minima kryžiuočių sugriauta Veprių pilis, ją ginant žuvo 120 gynėjų.

„Lengvai įveikę netolimą atstumą įkopėme į piliakalnį, kurio šlaitų aukštis siekia 8–12 m. Pirmiausia apsidairėme po piliakalnio aikštelę, radome nuo Antrojo pasaulinio karo išlikusius apkasus, apsamanojusius didingus ąžuolus. Pagerbdami protėvių dvasias uždegėme ugnį, sustoję į tautinėmis juostomis apjuostą ratą sugiedojome Tautišką giesmę“, – apie renginį pasakojo Veprių filialo vedėja Rasa Šimonienė. Sveikinimais ir įžvalgomis dalijosi Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, muziejininkas Kęstutis Žentelis.

20170311_125508

Daug emocijų ir entuziazmo suteikė paslėptų lobių ieškojimas. Gurkšnodami karštą žolelių arbatą vepriškiai svajojo apie naują vietą poezijos skaitymams, nedideliems susibūrimams. Sutvarkius piliakalnio aikštelę, įrengus laiptelius užlipimui piliakalnį bus galima pritaikyti lankytis turistams. Ant senojo piliakalnio skambėjo dar ne viena daina, ilgai netilo džiaugsmingas šurmulys.

Taip pat pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną šį piliakalnį aplankė Veprių pagrindinės mokyklos 1–4 klasių mokiniai. Kalno papėdėje trečiokas Karolis Žemaitis ir ketvirtokė Justina Kardauskaitė papasakojo padavimą apie Veprių miestelio vardo atsiradimą. Mediniais laiptais užkopę į viršų pradinukai gėrėjosi įspūdingu reginiu nuo kalno, upeliais, netoliese telkšančiu ežeru.

„Sugiedojome himną, prisiminėme kitus valstybės simbolius. Linksmai šurmuliuodami pasukome link skulptūros, primenančios Veprių padavimą ir miestelio paminėjimo istoriniuose šaltiniuose datą. Prie Veprių centre esančio paminklo pagerbėme žuvusius už Lietuvos laisvę, uždegėme žvakutes“, – įspūdžiais dalijosi pradinio ugdymo vyr. mokytoja Nijolė Buzienė.

Senamiestyje

Mums visiems svarbios šventės išvakarėse, kovo 10-ąją, šalies mokyklų moksleiviai dalyvavo nacionaliniame konkurse „Lietuvos istorijos žinovas“. Senamiesčio pagrindinės mokyklos septintokai, aštuntokai ir visi norintys galėjo pasitikrinti savo istorijos žinias. Geriausiai sekėsi Aistei Kisieliūtei ir Eglei Perednytei.

Jau iš ryto Senamiesčio mokyklos koridorius pasipuošė vaikų surinktais negirdėtais, bet naujai atrastais lietuviškais žodžiais išrašytais stendais – taip buvo pagerbta gimtoji kalba.

Per pirmą pamoką 1–4 klasių mokinai žaidė liaudies žaidimus ir šoko ratelius – dalyvavo rajoninėje pradinių klasių akcijoje ,,Šokių rytmetis“. Po to draugiškai ir kantriai pozavo ypatingai nuotraukai „Gyvasis tautos žiedas“. O ketvirtokai nori gyventi ir kurti sveikoje Lietuvoje, tad kepė sveikuoliškas bandeles be miltų, vaišinosi patys ir parnešė lauktuvių tėveliams.

Senamiestis

Gražiausias melodijas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai dovanojo į svečius atvykę smuikininkas, dirigentas, politikas Gediminas Dalinkevičius ir pianistas Povilas Jaraminas. Mokinius žavėjo ne tik virtuoziškas muzikos atlikimas, betarpiškas bendravimas, sveikinimai, bet ir nepaprastai vertingi gyvenimiški patarimai jaunajai kartai.

Devintokai ir dešimtokai su klasių auklėtojomis dalyvavo Kraštotyros muziejuje vykusiame nuotraukų parodos, skirtos Kovo 11-ajai, atidaryme ir turėjo progą pamatyti fotonuotraukose įamžintas svarbias mūsų istorijos akimirkas.

Antano Smetonos gimtinėje 

Užugirio bendruomenė Kovo 11-ąją paminėjo šventiniu bėgimu nuo Lėno autobusų stotelės iki Antano Smetonos dvaro. Įveikti 4,6 km atstumą pasiryžo gausus šventės dalyvių būrys. Apie penkias dešimtis bėgikų, lydimi rajono Policijos komisariato pareigūnų, pajudėjo link A. Smetonos dvaro.

Bendruomenės pirmininkė Diana Maskoliūnienė pasakojo, kad pirmieji distanciją įveikė jaunieji bėgimo dalyviai – Taujėnų bei kitų gimnazijų moksleiviai. Nuo jų neatsiliko ir vyresni bėgikai.

Bėgimo dalyvius dvare pasitiko gausus būrys bendruomenės narių bei Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė. Atėjusieji į šventę galėjo nemokamai aplankyti A. Smetonos dvaro ekspoziciją, pasivaišinti arbata bei Užugirio bendruomenės paruošta sriuba.

Deltuvoje

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną deltuviškiai šventė linksmai. Kultūros centro Deltuvos filialas kartu su Deltuvos pagrindinės mokyklos pradinių klasių moksleiviais pakvietė visus į „Lietuvių liaudies žaidimų rytmetį“. Su gražia švente susirinkusiuosius pasveikino mokyklos direktorė Dalia Žuklienė, palinkėjo visiems būti draugiškiems ir augti dorais piliečiais.

„Šokiai ir žaidimai mūsuose populiarūs nuo seno. Jie buvo apeigų ir papročių dalis. Manyta, kad žaidimai ir šokiai turi stebuklingų galių – užtikrina laimingą gyvenimą, gerą derlių. Vaikai žaisdami mokosi vikrumo, apdairumo, lavina vaizduotę ir muzikinę klausą“, – pasakojo Deltuvos filialo vedėja Daiva Stimburienė.

20170310_085059

Visi šoko tradicinius lietuvių liaudies šokius „Šiaudų batai“, „Ceceliukė Marceliukė“, „Ant žilvičio kelmo“… Tai deltuviškius išjudino ir šią dieną pavertė džiugia švente. Vėliau visi apžiūrėjome vaikučių piešinių parodą „Mano gimtoji Deltuva“.

Šventė buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

„G. ž.“ inform.

logo2

Palikite komentarą apie straipsnį