Svečiai ir šeimininkai susirinko bendruomenės salėje.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

JAV kareivių linksmasis desantas Sližiuose

Rasa VASILIAUSKIENĖ

Įprasta Kovo 11-osios šventė Sližių krašte šiemet tapo netgi labai neįprasta, nes pasibaigus kasmetiniam krepšinio, stalo teniso, šaškių ir šachmatų turnyrui, skirtam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, į krašto bendruomenės salę įžygiavo… vienuolika amerikiečių kareivių iš 4-osios JAV sausumos pajėgų divizijos, sunkiojo pėstininkų pulko! Į Lietuvą šie kariškiai buvo perkelti tiesiai iš Afganistano, o jų misijos tikslas tądien – ne pratybos, ne gynyba nuo priešų ir netgi ne karinės galios demonstravimas. JAV pėstininkai sližiškiams turėjo parodyti, kaip jie moka linksmintis, ir, reikia pripažinti, kad šįkart mūsų užjūrio partneriams užduotis pavyko puikiai.

Vos atvykusius svečius Sližių bibliotekoje iš karto pasitiko šaškių ir šachmatų lentomis nukloti stalai, prie kurių jau laukė sližiškiai – vaikai ir suaugusieji. Na, o šaškėmis žaisti – ne visai tas pats, kaip šaudyti iš šautuvo. Matyt todėl sėkmė dažnai buvo Sližių pusėje.

„Padainuokime sutūpę“.

„Padainuokime sutūpę“.

Pavartę Stepono Jankeliūno atsiminimų knygą „Iš vaikystės į gyvenimo vieškelius“, Ukmergės, Vilniaus fotografijų albumus, apžiūrėję Sližių bibliotekininkės surengtą trijų sližiškių seserų: Angelės, Irenos ir Monikos Takarevičiūčių fotografijų parodą, svečiai ir savi šventės dalyviai susėdo bendruomenės salėje, kur Tautiška giesme ir sporto varžybų nugalėtojų apdovanojimais buvo pradėtos iškilmės. Kariūnams teko išklausyti Sližių piliakalnio padavimą, trumpą paskaitą apie Lietuvos piliakalnius, mūsų krašto istoriją, pasižiūrėti dokumentinius kadrus, kuriuose Sližiai įamžinti Salomėjos Nėries kolūkio metais, pasiklausyti, kaip dainuoja mūsų krašto folkloro ansamblis „Siemanys“. Kariai savo ruožtu papasakojo apie tarnybą, atsakė į sližiškių klausimus. Šventinių vaišių meniu sudarė sližiškių kepta duona, spausti sūriai ir sližietiškos avienos troškinys. Na, o įdomiausioji šventės dalis, be abejo – šokiai. Čia turėjo progos atsiskleisti tiek kariūnai, tiek ir mūsų krašto merginos, nes ne dažnai juk į Sližius atvyksta tiek jaunų, sportiškų ir dar uniformuotų vyrų! O svarbiausia tai, jog niekam netrukdė joks kalbos barjeras, nes šokis – tai kalba, suprantama kiekvienam.

Patenkinti liko visi: vaikai gavo kariškų suvenyrų, vyresni pasimatavo amerikiečių kariuomenės šalmą, neperšaunamą liemenę, 20 kilogramų sveriančią kuprinę, sližiškiams net buvo padalinti JAV kariuomenės sauso maisto paketai, kad visi pajustų kariškos tarnybos skonį. Ir nors amerikietiškame kareivių „davinyje“ auksinių šakučių nebuvo, tačiau maisto skonis pasirodė visai neblogas – ten ir jautienos kepsniai su bulvių koše, ir kapučino kava, ir riešutų sviestas, ir netgi saldainiai su šokoladukais… Trumpai tariant, karams jie pasiruošę neprastai.

Pasilinksminę Sližiuose iki tamsos amerikiečiai pažadėjo būtinai vėl sugrįžti, kai atšils orai ir kai bus galima surengti gegužinę gamtos apsuptyje. Sližiškiai jų tikrai lauks, nes puikiai žino – kai yra vienuolika papildomų gerų šokėjų, tai gegužinės sėkmė garantuota.

Artūro VASILIAUSKO nuotraukos

logo2

Palikite komentarą apie straipsnį