Jasiuliškių bibliotekininkė Vilma Belapetravičienė apsilankė ne viename mugės renginyje.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Vilniaus knygų mugė atsisveikino iki kitų metų

Elena LIUTKUTĖ

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 23–26 dienomis vyko 18-oji Vilniaus knygų mugė. Didžiausiu Baltijos šalių regione renginiu vadinamoje mugėje šiemet sulaukta 303 dalyvių. Per keturias dienas centre iš viso apsilankė 62 840 žmonių.

Šiemet mugė pavadinta „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Todėl didžiausias dėmesys buvo skirtas atrasti po pasaulį pasklidusius lietuviškus ženklus, atkreipti dėmesį į menininkus, kūrusius ir kuriančius už Lietuvos ribų.

Visas keturias dienas mugė lankytojus kvietė į daugiau nei 400 kultūrinių renginių: susitikimų, pristatymų, dirbtuvių, koncertų… Vilniuje viešėjo 29 svečiai iš penkiolikos užsienio šalių, kurie pristatė naujausius knygų vertimus, susitiko ir bendravo su skaitytojais.

Ir šiais metais apsilankiusieji mugėje rado visas tradicinėmis tapusias erdves: vaikų literatūros salę, sceną ir kūrybinę studiją, bibliotekų erdvę, muzikos salę, bukinistų pasažą. Pokalbiai bei skaitymai taip pat vyko Literatų svetainėje, Rašytojų kampe.

Į atidarymą atvykusi jos globėja, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė susirinkusius sveikino sakydama, kad Vilniaus knygų mugė – bene vienintelis dalykas, kuriam norisi linkėti amžinybės ir kuriam jokios politinės kadencijos negalioja.

„Mugė – išsiilgtas, svarbiausias metų įvykis. Šiemet jos tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Po pasaulį sklando didelė įvairovė lietuviškų ženklų, bet lygiai taip pat ir kitos šalys yra Lietuvoje ir gali čia aptikti savo pėdsakų, įvairiomis formomis persipynusių su mūsų lietuviškais ženklais. Iš knygų mugės, kaip iš vieno reikšmingiausių kultūros forumų, kas kartą tikimės labai daug ir jis niekada nenuvilia“, – sveikindama svečius kalbėjo D. Grybauskaitė.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atkreipė dėmesį, kad mugė kasmet auga tarptautiniu mastu: „Šių metų knygų mugės tema labai tiksli, bet ji mus ir įpareigoja. Kviečia atsigręžti ne tik į save, bet ir į tarptautinį kultūros lauką, gilintis ir suprasti tai, kas vyksta pasaulyje.“

Nacionalinės premijos laureatas Valdas Papievis sveikinimo kalboje akcentavo kultūros trapumą, kuriame ir slypi jos jėga.

„Gali būti, kad trapūs, kaip vandens ženklai, kultūros laiškai, yra vieninteliai, kuriuos pasauliui mes galime siųsti. Ir tegu jie bus tik menkas dygsnelis pasaulio įvairovėje, bet jei šio dygsnelio nebūtų, pasaulis tikriausiai būtų truputį skurdesnis. Gal mes net kokio didesnio pasaulio ornamento dalis, ir jeigu mūsų neliktų, tas ornamentas iširtų, sudiltų“, – mugės atidaryme sakė Nacionalinės premijos laureatas Valdas Papievis.

Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodos grupės vadovė Milda Gembickienė pastebi, kad nemažėjantis susidomėjimas muge rodo, jog ji jau pakeitė rūbą ir svarbiausia jos dalimi tampa kultūriniai renginiai.

„Šiemet siūlėme per 400 įvairiausių renginių: susitikimų, pristatymų ir diskusijų. Ir visi jie rado savo auditoriją, susidomėjusių žmonių būrį. Vilniaus knygų mugė vis labiau tampa ta vieta, kurioje ne tik perkamos knygos, kalbamasi apie literatūrą, bet į kultūrą žvelgiama plačiai, atvirai, ieškant atsakymų į svarbius ir kartais nepatogius klausimus. Keturioms dienoms čia persikelia ne tik kultūrinis, bet ir visuomeninis gyvenimas, kurio dalimi gali tapti kiekvienas“, – mano organizatorių atstovė.

Tuo tarpu mugės lankytojai dėmesį vienodai skirstė Lietuvos ir užsienio autoriams ne tik renginiuose, bet ir rinkdamiesi knygas.

„Leidėjai šiemet džiaugiasi išaugusiais pardavimais ir nemažėjančiu susidomėjimu lietuvių autorių kūryba. Tai jau kelerius metus stebima tendencija, kuri nesikeičia, o ją patvirtina ir pilnas sales surenkantys lietuvių autoriai, kai anksčiau tokios sėkmės galėjo tikėtis tik užsieniečiai“, – sako leidyklos „Tyto Alba“ vadovė ir mugės organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė.

Pastebima, kad šiemet mugėje leidyklos pristatė itin daug literatūrinių naujienų. Išskirtinai daug knygų naujienų šiemet buvo atvežta į mugę tiesiai iš spaustuvių, tad skaitytojai kai kurias knygas čia galėjo pavartyti vos ne pirmą kartą.

Knygų mugėje nuolat lankosi ir ukmergiškiai. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos bibliotekininkai, kurie į sostinę vyko kartu su ištikimiausiais skaitytojais, iš mugės grįžo ne tik kupini įspūdžių, bet ir su pilnutėliais krepšiais naujų leidinių. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dalia Kaselytė džiaugėsi, jog šiemet mugėje itin aktyviai su skaitytojais bendravo, autografus dalijo knygų autoriai, žinomi menininkai, atlikėjai: Andrius Užkalnis, Rūta Vanagaitė, Edmundas Malūkas, Algimantas Čekuolis, Sigutė Ach, Stasys Eidrigevičius, Andrius Bialobžeskis, Nijolė Narmontaitė, Merūnas Vitulskis ir kiti. Ukmergiškiai dalyvavo Rašytojų kampe vykusiuose Algirdo Grigaravičiaus knygos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“, Kazio Sajos – „Tuo keliu ten“ bei Zurabo Dzavachišvilio knygos „Penktadienis, 13-oji“ pristatymuose. Rašytojas Z. Dzavachišvilis mielai pažadėjo surengti naujosios savo knygos sutiktuves ir Ukmergės bibliotekoje. Daug gražių spalvų pažėrė susitikimas, pavadintas „Bibliotekų lobynai, sugulę į knygas“, kurio metu kolegos iš Kauno, Klaipėdos, Vilniaus pristatė savo leidinius „Įsikūrę prie Nemuno“, „Klaipėdos vaizdų albumas“, „Pasižvalgykime po Vilnių“, pasakojo jų atsiradimo istoriją.

Mugėje buvo apdovanoti geriausių metų knygų autoriai, tarp kurių ir kaunietis poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas, literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatas, vaikystės vasaras praleidęs Taujėnuose, – Kęstutis Navakas.

Malonu ukmergiškiams buvo susitikti su neseniai viešojoje bibliotekoje viešėjusiais kūrėjais E. Ališanka, Kotryna Zyle, S. Ach ir kitais autoriais.

Vandos Vinckienės nuotr.

logo2

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas