Abejojama, ar būtina didinti GMP postų skaičių

Rajono Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės paramos komiteto bei mero potvarkiu sudarytos darbo grupės Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klausimams spręsti nariai dar kartą svarstė klausimą dėl papildomo 0,5 greitosios medicinos pagalbos posto steigimo Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriuje. Posėdyje savo argumentus pateikė PSPC vyr. gydytoja Janina Galiauskienė, GMP skyriaus bendruomenės slaugytoja-felčerė Jolanta Keburienė.

Daugiau nei prieš metus rajono savivaldybei buvo pateiktas gyventojų prašymas su surinktais parašais, palaikančiais iniciatyvą, kad rajone budėtų trys greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Dar kartą grįžti prie šios temos paskatino ir neseniai gautas Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ raštas.

Uždirbtos lėšos – gyventojų saugumui užtikrinti

Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo GMP skyriaus bendruomenės slaugytoja-felčerė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ rajono skyriaus pirmininkė J. Keburienė, dar kartą kreiptis į rajono savivaldybę dėl to paties klausimo paskatino labai dideli darbo krūviai ir, anot jos, keista PSPC vadovų pozicija. Pasak savo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos vadovės, gana dažnai rajone dirbančių greitosios pagalbos ekipažų nepakanka, todėl į pagalbą tenka kviestis brigadas iš gretimo Širvintų rajono ir už tai mokėti pinigus. „Kodėl šių lėšų nepanaudojus vietoje ir neįsteigus papildomą postą? Be to, greitoji iš Širvintų atvyksta per 15–20 minučių, o esant ekstra atvejui kiekviena sekundė svarbi“, – savo mintimis dalijosi medikė. Taip pat ji pridūrė, jog susitikime su rajono vadovais, Savivaldybės tarybos bei darbo grupės nariais savo argumentus grindė oficialia Valstybinės ligonių kasos bei Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat Vilniuje veikiančios VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta statistika.

Pasak J. Keburienės, pavyzdžiui, kaimyniniame Širvintų rajone praėjusiais metais gyveno 16 166 gyventojai, vienam greitosios medicinus pagalbos postui teko 8 083 žmonės. Tos pačios VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties aptarnaujamame Švenčionių rajone – 25 402 gyventojai, vienai GMP brigadai teko 9 237 žmonės. „Ukmergėje gyventojų buvo 37 548, kadangi dirba tik 2,5 GMP brigados, vienai teko aptarnauti daugiau nei 15 tūkst. žmonių. Panašus gyventojų skaičius – 33 172 – yra Šalčininkuose, bet ten dirba trys GMP postai, vienai brigadai tenka 11 057 žmonės. Panaši situacija ir Trakuose, kur, vadovaujantis 2015 metų gruodžio 30 dienos duomenimis, gyveno 33 556 žmonės. Juos aptarnavo 2,8 GMP brigados, kurių vienai teko 11 984 gyventojai“, – statistikos duomenis pateikė J. Keburienė.

Pasak jos, kasmet didėja ir iškvietimų. Medikės nuomone, vadovautis tik gyventojų skaičiumi yra netikslinga, nes žmonės keliauja, rajone turi savo sodybas arba atvyksta pailsėti ir jiems taip pat kartais prireikia medikų pagalbos.

„Ukmergėje turime regioninę ligoninę, į kurią vežami pacientai iš aplinkinių rajonų. Dažnai ligonius tenka transportuoti ir į universitetines, trečio lygio gydymo įstaigas, – apie darbo krūvius pasakojo pašnekovė. – Būtent dėl to labai dažnai savų resursų nepakanka. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį net 41 kartą ukmergiškiams talkino greitoji iš Širvintų. Kiekvienas toks atvykimas atsiėjo po 50 eurų. Per metus susidarė nemaža suma.“

J. Keburienės teigimu, ligonių kasų finansavimas nemažėja, GMP nėra nuostolinga, Ukmergės PSPC dėl šio skyriaus pajamų per metus sutaupo apie 94 tūkst. eurų. „Mums nesuprantama, kodėl negalima dalį šių lėšų panaudoti, kad būtų geriau aptarnaujami rajono gyventojai, sumažėtų mūsų krūviai?“ – svarstė medikė.

Jos teigimu, GMP skyriaus darbuotojų netenkina ir atlyginimai, nes, lyginant su kitais rajonais, ukmergiškiai gauna mažiausiai. Kaip sakė J. Keburienė, remiantis praėjusių metų gruodžio 30 dienos PSPC vyr. gydytojos įsakymu, visuomenės slaugytojos-GMP felčerės pagrindinis atlyginimas siekė 610 eurų, GMP vairuotojo-paramediko – 453,60 Eur, GMP vairuotojo – 416 Eur. Ji taip pat pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 metų balandžio mėnesio duomenis. Pagal juos, Jonavoje dirbančių slaugytojų vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 859 Eur, Šakių – 640 Eur, Akmenės – 704 Eur, Joniškio – 642 Eur.

Pašnekovė tvirtino, jog rajono GPM darbuotojai neatsisakė pageidavimo skyrių perkelti į Vilnių. Nors rajono Savivaldybės taryba tam nepritarė, ukmergiškiai iki šiol nori būti pavaldūs ne Ukmergės PSPC, o sostinėje veikiančiai VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai. „Ne atlyginimai mums yra svarbiausia, o požiūris į darbuotojus, jų kvalifikaciją, darbų organizavimą. Tai ir skatina daryti žygius“, – tvirtino J. Keburienė.

 „Būtina mažinti betikslių iškvietimų skaičių“

PSPC vyr. gydytojos J. Galiauskienės nuomone, didinti greitosios medicinos pagalbos postų skaičiaus tikrai nėra būtinybės, užtenka šiuo metu esančių 2,5–2,6 brigadų. Todėl susitikimo su Sveikatos ir socialinės paramos komiteto bei darbo grupės Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klausimams spręsti nariais vyr. gydytoja pateikė informaciją apie GMP gaunamus iškvietimus, operatyvumą, darbuotojų atlyginimus.

„Gimtosios žemės“ kalbinta J. Galiauskienė sakė, jog pati asmeniškai išanalizavo sausio mėnesio iškvietimų statistiką. Iš viso sulaukta 830 kvietimų, tačiau, jos nuomone, daugiau nei 30 proc. buvo nereikalingi, betiksliai. „Net 1,6 proc. kvietusiųjų greitąją atšaukė, dalis – 1,8 proc. – nuvykus atsisakė medikų paslaugų, 5,1 proc. sudarė neblaivių asmenų kvietimai ir 20 proc. – reikėjo ne GMP, o šeimos gydytojų, socialinių darbuotojų paslaugų, nes žmonės nerimavo, nervinosi dėl vaikų, darbo, buvo patyrę šeimyninį smurtą bei susitaikę ir pan.“, – situaciją komentavo vyr. gydytoja. Jos įsitikinimu, būtina gyventojams aiškinti, juos mokyti, kad be reikalo negalima kviesti greitosios, nes tuo metu medikų pagalbos gali prireikti sunkiems ligoniams, mirštantiems, į avarijas patekusiems, patyrusiems kitas nelaimes žmonėms. „Jei bent 10 proc. sumažėtų nereikalingų iškvietimų, mažėtų ir darbo krūvis, netektų greitųjų kviestis iš kito rajono“, – teigė J. Galiauskienė.

Kalbėdama apie operatyvumą vyr. gydytoja priminė, kad mieste GMP turi atvykti per 15 minučių, o kelionė į kaimą turi trukti ne ilgiau kaip 25 minutes. Praėjusiais metais Ukmergės mieste GMP operatyvumas siekė 93,22 proc., kaime – 77,45 proc. 2016-iais gauti 8 659 iškvietimai (2015 m. buvo 8 678), medicininė pagalba suteikta 8 309 kartus (2015 m. – 8 361).

Vyr. gydytoja taip pat įsitikinusi, jog GMP skyriaus darbuotojų atlyginimai nėra per maži: „Lyginant su rajono ligonine, PSPC slaugytojos gauna 150 eurų daugiau, GMP slaugytojoms atlyginimas didintas pernai sausį ir liepą. Pernai vienu etatu PSPC dirbančios slaugytojos vidutinis atlyginimas siekė 693 eurus, o GMP slaugytojos – 839,34 Eur. Nuo šių metų joms dar 5 proc. pakeltas užmokestis, todėl padidėjo 40 eurų ir siekia apie 881 Eur. Ar čia blogai žinant, kad 2016 metais vidutinis Ukmergės rajono gyventojų atlyginimas siekė 650 Eur? Be to, GMP skyriaus slaugytojos uždirba daugiau nei kaimo ambulatorijų gydytojai.“

J. Galiauskienė užsiminė ir apie PSPC pajamas bei išlaidas. 2016 metus gydymo įstaiga turėjo 514 508,12 Eur pajamų, 457 206,32 Eur išlaidų, metus baigė su 57 301,80 Eur pelnu. Kadangi gyventojų rajone kasmet mažėja, prognozuojama, jog šiemet įstaiga metus baigs turėdama 30 444 Eur pelną, o 2018 m. jis sumenks iki 1 331 Eur. „Jei būtų nuspręsta GMP postų skaičių padidinti iki 3 brigadų, tam prireiktų 53 tūkst. eurų“, – konstatavo vyr. gydytoja.

Pasak PSPC vadovės, GMP skyriaus darbuotojai nori ir didesnių algų, ir daugiau postų, ir atsisakyti centro pavaldumo. „Tačiau kur jie eis?“ – svarstė J. Galiauskienė, pridurdama, jog Sveikatos apsaugos ministerija jau kelerius metus nenusprendžia, ką daryti su greitąja medicinos pagalba. Neva šiuo metu svarstomi trys variantai. Vienas jų, GMP įstaigas, kuriose turėtų būti ne mažiau kaip 5 brigados, palikti pavaldžias savivaldybėms. Kadangi iki šiol nėra atsakingų už GMP paslaugas, prie ministerijos planuojama įkurti metodinės pagalbos skyrių. Antras svarstomas pasiūlymas yra panaikinti dabar veikiančias dispečerines, valdymą perduoti Bendrajam pagalbos centrui, GMP įstaigas centralizuoti įkuriant vieną pavaldžią ministerijai. Trečiasis variantas – šalyje palikti tik tris dispečerines nemažinant brigadų skaičiaus. GMP centras būtų pavaldus ministerijai ir turėtų atskirus padalinius su skyriais.

J. Galiauskienės teigimu, ateityje, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, keisis ir GMP paslaugų finansavimas. „Greitoji medicinos pagalba turėtų būti finansuojama valstybės, o ne privalomojo sveikatos fondo lėšomis“, – aiškino vyr. gydytoja.

Svarbu išsiaiškinti poreikį

Mero potvarkiu sudarytos darbo grupės Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klausimas spręsti narys, savivaldybės gydytojas Vytautas Motiejūnas teigė, jog sprendimas dėl GMP postų skaičiaus didinimo turės būti priimtas. Jei būtų nuspręsta didinti brigadų skaičių, įstaigai prireiktų 2,5 papildomų slaugytojų-felčerių ir tiek pat vairuotojų etatų.

„Tam reikėtų daugiau nei 50 tūkst eurų. Galima būtų postus didinti dalimis. Įstaiga lėšų turi, vidaus reikalas, kaip jas paskirstys. Bet kokiu atveju artimiausiu laiku darbo grupė pateiks savo siūlymus“, – kalbėjo savivaldybės gydytojas.

Jam antrino ir darbo grupei vadovaujanti mero pavaduotoja Klavdija Stepanova. Tačiau ji patikslino, jog nuomonės dėl 0,5 GMP posto didinimo išsiskyrė. „Mums svarbu išsiaiškinti, ar tam yra poreikis“, – teigė K. Stepanova.

Pasak jos, rajone gyventojų mažėja ir pagal skiriamą finansavimą rajone turėtų būti tik du GMP ekipažai. Tačiau šiuo metu PSPC išlaiko 2,5–2,6 brigadas. Trys postai dirba poilsio ir švenčių bei darbo dienomis nuo 16 iki 8 val. Du ekipažai lieka tik nuo 8 iki 16 valandos. Tačiau nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio, o gripo epidemijos metu ir iki vasario vidurio, ištisą parą vėl dirbo trys ekipažai. „Be to, esant reikalui pasitelkiami Širvintų medikai arba ukmergiškiai skuba jiems į pagalbą. Mums buvo įdomu sužinoti, kada dažniausiai kviečiama greitoji iš kaimyninio rajono“, – kalbėjo vicemerė.

Pasak jos, šiuo klausimu šiemet vyko jau keli posėdžiai, kurių metu informaciją pateikė ne tik PSPC vyr. gydytoja, bet ir GMP skyriaus vadovė, darbo grupės bei Savivaldybės tarybos nariai, dalyvavo profesinių sąjungų, įstaigos trišalės tarybos atstovai.

Įvertinus pateiktus duomenis, K. Stepanovos teigimu, šiuo metu nebūtų tikslinga PSPC vadovams rekomenduoti steigti pusę papildomo GMP posto. Darbo grupė galėtų siūlyti ekipažų skaičių padidinti tik iki 2,8. Dėl to atsiradusias išlaidas įstaiga turėtų padengti iš savo resursų.

„Savivaldybė neturi galimybės centrui skirti papildomą finansavimą. Rajono biudžeto lėšomis yra išlaikomi kaimų bendruomenių medicinos punktai ir ambulatorijos, šiek tiek remiamas informacinės bazės įrengimas. Pirminės sveikatos priežiūros centrui ir rajono ligoninei kasmet skiriama po 100 tūkst. eurų“, – sakė K. Stepanova.

Vicemerės nuomone, taip pat reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl apmokėjimo už paslaugas skaičiavimo metodikos tobulinimo. Kaimo gyventojams teikiamų paslaugų įkainių krepšelis turėtų būti didesnis, nes gaunamos lėšos nepadengia visų išlaidų.