„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

Ir želviečiai šventė Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Rasa POVYLIENĖ

Želvos gimnazijos mokytoja

Kai visa Lietuva rengėsi švęsti Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, šios šventės scenarijų dėliojo ir želviškiai. Į šventę kraštiečius kvietė Želvos parapija bei jos klebonas Petras Avižienis, kurio iniciatyvą palaikė ir vietos bendruomenė, taip pat šventinį koncertą miestelio žmonėms rengėsi dovanoti Želvos kultūros namai. Buvo numatyta įvairi, marga programa – šių metų šventės šūkis, pasiūlytas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, – „Vasario 16-ąją švęskime linksmai ir išradingai!“, tad ir želviečiai mielai pritarė šiai iniciatyvai, o renginių organizatorių lūkesčiai pasiteisino su kaupu – ir Želvos parapijos, ir kultūros namų salės buvo pilnos dalyvių bei žiūrovų.

Šventinė dienos programa prasidėjo šv. Mišiomis Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje. Klebonas P. Avižienis, paklausęs, kas šią dieną čia sukvietė žmones, pats ir atsakė į šį klausimą: meilė Lietuvai, gimtinei, tikėjimas jos šviesia ateitimi. Iš į bažnyčią susirinkusiųjų akių sklinda tikėjimas ir šviesa. Kol mes čia, kol susirenkame, kol mums rūpi pabūti kartu – tol ir mūsų miestelis, ir visa Lietuva turi ateitį.

Koncertuoja svečiai iš Videniškių.

Koncertuoja svečiai iš Videniškių.

Šv. Mišioms pasibaigus visi buvo pakviesti pagerbti Lietuvos savanorių, palaidotų bažnyčios šventoriuje, atminimą uždegant žvakeles. Į šią atmintiną vietą, nešini Lietuvos valstybės bei Želvos vėliavomis, palydėjo du želviškiai jaunuoliai – Kristijonas Povylius ir Lukas Karalis, šiuo metu savo noru atliekantys privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Beje, savanoriškai rinktis Lietuvos kariuomenės kario kelią jau tapo prasminga šio krašto jaunuolių tradicija – prieš pusantrų metų šią tarnystę pasirinko taip pat du Želvos gimnazijos abiturientai – Domas Šidagis ir Dovydas Šeženis, kurie, beje, pasibaigus tarnybos laikui ir toliau liko tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Susirinkę prie Želvos krašto savanorių kapų renginio dalyviai klausėsi Želvos gimnazijos muziejaus vadovės Zitos Kriaučiūnienės pasakojimo apie čia palaidotus narsius šio krašto vyrus bei jų žygių prasmę. Taip pat buvo sugiedota giesmė ,,Marija, Marija…“ ir nusifotografuota atminimo nuotraukai priešais bažnyčią. Ši nuotrauka bus išties istorinė, nes yra išlikusi ir 1933 metų Vasario 16-osios fotografija – su Želvos žmonėmis, pozuojančiais toje pačioje vietoje. Tiesa, toje senoje juodai baltoje nuotraukoje matyti gausesnis želviečių būrelis. Istorija, kad ir mažėjant miestelio gyventojų skaičiui, tačiau kartojasi… Tai gražu ir prasminga.

Pagerbus savanorių atminimą, visi buvo pakviesti į šiltus, jaukius, tautine atributika papuoštus parapijos namus – čia šventė tęsėsi. Išklausius kunigo P. Avižienio bei seniūno Kęstučio Mikalajūno šventinių sveikinimų, toliau buvo ,,sklaidomi“ reikšmingiausi Želvos istorijos puslapiai – tai padaryti padėjo Z. Kriaučiūnienė, išsamiu pasakojimu priminusi garsesniuosius šio krašto žmones, jų darbus. Prie vyresniųjų liudijamos istorijos prisijungė ir želviškių jaunesniosios kartos atstovai – abiturientė Dovilė Butkutė perskaitė pranešimą „Ot tai Želva, ot tai miestas!“, kuriame pristatė praėjusį rudenį parengtą kraštotyrinį darbą Lietuvos mokinių integruoto ugdymo konkursui „Lietuva 1918–1954 metais“ (šis darbas, beje, buvo įvertintas I-ąja vieta). Dovilė kalbėjo apie tai, kas ją skatina domėtis gimtinės praeitimi (čia gimė, augo ir mokėsi jos tėtis, gyvena močiutė, o ir jai pačiai gimtoji Želva miela bei įdomi). Klasės draugės mintis tarsi pratęsė kita Želvos gimnazijos abiturientė. Beatričė Tavoraitė deklamavo ukmergiškio poeto Vainiaus Bako eilėraštį „Mokymasis vaikščioti“ – apie mus supančio pasaulio įvairovę, grožį, jo pažinimą. Po nedidelės pertraukėlės šventės dalyviai šių eilučių autorės buvo pakviesti dalyvauti žaidime „Gražiausios Lietuvos vietos“ bei patriotinių dainų varžytuvėse. Geriausiai pasirodžiusių laukė prizai, paskatinimai, pagyrimai.

Vėliau visi pasuko į erdvius Želvos kultūros namus – čia šventiškai papuoštoje salėje vyko vietos liaudiškos muzikos kapelos „Želvelė“ ir svečių – Molėtų rajono Videniškių muzikantų – koncertas. Visus suvienijo bendrai atliekamos patriotinės dainos, buvimas drauge.

Taigi, šią ypatingą dieną Želvos žmonių nuotaika taip pat buvo ypatinga – pakili, šventiška. Ne vienas svarstė: „Jei jau želviečiai taip pakiliai, patriotiškai ir gausiai švenčia 99-ąjį Lietuvos gimtadienį, tai koks jis čia bus 100-asis?..“ Bus, tikrai bus – tikėkimės, dar spalvingesnis, įvairesnis, patriotiškesnis. Juk ne veltui želviškiai šiemet gavo pilietiškiausios bendruomenės apdovanojimą. Šį garbingą vardą reikia pateisinti…

Rasos ir Gintauto POVYLIŲ nuotraukos

logo2

Palikite komentarą apie straipsnį