E. Glumbakienė: Ukmergės rajono biudžeto surinkimo planas įvykdytas 121,3 proc.

Aktualijos

Pilnesnis savivaldybės biudžetas didina galimybes

Vienas svarbiausių savivaldybės uždavinių – surinkti į biudžetą kuo daugiau lėšų, kadangi tai didina galimybes gerinti rajono infrastruktūrą, įgyvendinti ar tęsti įvairius socialinius ar kultūrinius projektus, plėtoti teikiamų viešųjų paslaugų spektrą ir jų kokybę. Apie tai, kaip šis procesas vyko Ukmergės rajone, kalbėjomės su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) viršininke Edita GLUMBAKIENE.

– Kiek pajamų gauta į Ukmergės rajono savivaldybės biudžetą praėjusiais metais, ar pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus? Kaip bendradarbiaujate su rajono savivaldybe administruodami mokesčius, kurie vėliau keliauja į rajono biudžetą?

– Galime pasidžiaugti, jog 2016 metais į Ukmergės rajono savivaldybės biudžetą gauta 12,8 mln. eurų pajamų, biudžeto surinkimo planas įvykdytas 121,3 proc. Lyginant su 2015-aisiais, pernai į biudžetą įplaukė 11,6 proc. daugiau pinigų. Didžiausią pajamų dalį sudaro gyventojų ir įmonių sumokami mokesčiai. Galime pastebėti, jog didžioji dalis mokesčių mokėtojų teisingai ir laiku sumoka mokesčius.

Juos administruojant svarbus bendradarbiavimas ir su Ukmergės rajono savivaldybe. Dėl to Vilniaus AVMI ir savivaldybė yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, tad nuolat keičiamasi informacija apie mokamus mokesčius.

– Kokių mokesčių į rajono savivaldybės biudžetą sumokama daugiausia? Galbūt pastebite kažkokių tendencijų?

– Didžiausią į savivaldybės biudžetą sumokamų mokesčių dalį sudaro Gyventojų pajamų mokestis (GPM). 2016 m. savivaldybės biudžeto pajamų struktūroje pajamos iš šio mokesčio sudarė 71,8 proc. Daugiausia šio mokesčio sumoka įmonės, priskiriamos vidutiniam mokesčių mokėtojų segmentui, – tai reiškia, kad jose dirba nuo keliasdešimties iki kelių šimtų darbuotojų. Lyginant praėjusių metų rezultatus su 2015-aisiais, rajono savivaldybės registruotose vidutinėse įmonėse, sumokančiose daugiausiai GPM, 2016 m. atlyginimai didėjo. Pavyzdžiui, įmonėse, turinčiose nuo 101 iki 200 darbuotojų, pernai atlyginimas vienam darbuotojui vidutiniškai didėjo 88 eurais. Padidinus minimalų atlyginimą, darbo užmokestis kilo ir kitose rajono įmonėse. Visa tai lėmė, jog mokesčių mokėtojai sumokėjo 9,18 mln. eurų GPM mokesčio arba 18,7 proc. daugiau nei buvo planuota.

– Kiek pajamų gauta iš žemės, nekilnojamojo turto bei kitų mokesčių?

– Vadinamųjų turto mokesčių, apimančių tiek žemės, tiek nekilnojamojo turto ir paveldimo turto mokesčius, ukmergiškiai sumokėjo per 1 mln. eurų, tai sudarė 8,5 proc. rajono savivaldybės biudžeto pajamų. Galima pastebėti, kad planas viršytas 12,4 proc. 2016 m. nekilnojamojo turto mokesčio gauta 574,3 tūkst. eurų, žemės – 498,5 tūkst. eurų, paveldimo turto – apie 9 tūkst. eurų.

– Koks Ukmergės rajono mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės biudžetą?

– Didžiausią reikšmę valstybės biudžeto pajamoms turi pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčiai. Ukmergės rajono mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės biudžetą taip pat svarus: praėjusiais metais jie sumokėjo 4,7 mln. eurų PVM, tai yra beveik 107 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m. Į biudžetą įplaukė 3,8 mln. eurų pelno mokesčio, t. y., gauta apie 773 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.

Daugiausia mokesčių į šalies biudžetą 2016 metais sumokėjo šios Ukmergės rajono savivaldybėje registruotos įmonės: akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ – 2 255,4 tūkst. Eur; uždaroji akcinė bendrovė „WURTH LIETUVA“ – 2 233,8 tūkst. Eur; UAB „Systemair“ – 952 tūkst. Eur; uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės keliai“ – 930,1 tūkst. Eur; valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija – 862,9 tūkst. Eur.

– Ar tinkamai vykdomos mokestinės prievolės? Gal teko imtis ir griežtesnių priemonių?

– Pastaraisiais metais stebime vis didėjantį mokesčių mokėtojų sąmoningumą, o pats mokesčių administratorius stengiasi kuo mažiau trukdyti sąžiningą verslą. Vykdydami savo funkciją užtikrinti savivaldybių ir valstybės biudžetų surinkimą, pirmiausia remiamės bendradarbiavimu su mokesčių mokėtojais: primename jiems apie artėjančius mokesčių sumokėjimo terminus, pradelstas prievoles ir pan. Vertindami, kaip jie laikosi mokestinių prievolių, analizuojame pateiktų deklaracijų duomenis, informaciją apie sumokamus mokesčius, aiškinamės, kodėl kinta sumokamų mokesčių sumos, kai kiti įmonės veiklos rodikliai ženkliai nesikeičia. Ir tik tuomet, jeigu po atliktos analizės kyla klausimų, kreipiamės į mokesčių mokėtoją, prašydami paaiškinti ar patikslinti pateiktą informaciją. Neretai šių veiksmų metu gyventojams ar įmonėms patikslinus pateiktas deklaracijas, apskaičiuojama daugiau mokesčių, o kartu tai reiškia ir didesnį indėlį į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Visgi svarbu akcentuoti, kad prioritetą teikiame bendravimui, komunikacijai, informavimui bei suteikiame galimybes mokesčių mokėtojams nustatytus trūkumus ištaisyti patiems.

– Į ką praėjusiais metais Vilniaus AVMI specialistai kreipė dėmesį vertindami Ukmergės rajono mokesčių mokėtojus?

– Siekdami, kad mokesčiai būtų sumokėti pagal taisykles, Vilniaus AVMI specialistai užtikrina savalaikį mokesčių mokėtojų deklaracijų pateikimą bei pateiktų duomenų teisingumą. Vertiname teikiamas deklaracijas – PVM, pelno mokesčio, nekilnojamojo turto, pajamų mokesčio, gyventojų pajamų ir kitas. Vilniaus AVMI Ukmergės poskyrio specialistai į mokesčių mokėtojus kreipiasi prašydami sumokėti apskaičiuotus mokesčius, paaiškinti duomenų neatitikimus, deklaruojamų mokesčių pokyčių priežastis bei prognozes.

Mokesčių administratoriaus dėmesio centre išlieka įmonės, kurios deklaruoja mažą darbo užmokestį arba turi daug ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Tokių įmonių vadovus kviečiamės pokalbiams, aiškinamės aplinkybes ir realią situaciją, siekiame įvertinti, ar nėra slepiami mokesčiai, atlyginimas nėra mokamas „vokeliuose“. Praėjusiais metais Vilniaus AVMI Ukmergės poskyrio specialistų dėmesio dėl minėtų priežasčių sulaukė per 20 įmonių. Atsižvelgusios į Mokesčių inspekcijos pastabas, 11 įmonių vidutiniškai 33,5 proc. padidino samdomiems darbuotojams mokamą darbo užmokestį, dar 8 įmonės 12 darbuotojų pervedė dirbti visu etatu ir pan. Tai reiškia ir didesnes socialines garantijas darbuotojams.

Nuolat nagrinėjame prašymus susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio permokas. Įstatymas numato tokią galimybę, tačiau prieš tai būtina įsitikinti, jog ji yra pagrįsta. Praėjusiais metais įvertinus Ukmergės rajono mokesčių mokėtojų pateiktus prašymus dėl grąžintino PVM, nustatėme 56 atvejus, kai prašymai buvo nepagrįsti, todėl valstybės biudžete liko 153,9 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Nagrinėdami šiuos prašymus pastebime, kad įmonės nepagrįstai prašo sugrąžinti permoką, nes PVM skirtumo dalis viršija sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje: deklaruotos prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, apmokestinamosios vertės bei deklaruotos prekių ir paslaugų vertės, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnio nustatytais atvejais).

Po AVMI specialistų veiksmų Ukmergės rajono mokesčių mokėtojai patikslino pateiktų deklaracijų duomenis ir į šalies biudžetą papildomai deklaravo 93,9 tūkst. eurų mokesčių. Susisiekus su rajono mokesčių mokėtojais dėl nepateiktų deklaracijų, po informavimo mokesčių mokėtojai pateiktose deklaracijose deklaravo 198,5 tūkst. Eur mokėtinų mokesčių.

– Kaip Ukmergės rajone keitėsi savarankiškai dirbančiųjų skaičius? Kokiomis veiklomis dažniausiai užsiima ukmergiškiai?

– Vilniaus AVMI duomenimis, praėjusiais metais daugėjo tiek įsigijusių verslo liudijimus, tiek įregistravusių individualią veiklą pagal pažymą gyventojų.

Dažniausiai verslo liudijimai įsigyti prekybai tik ne maisto produktais, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai, specialiesiems statybos darbams, prekybai, statybos baigimo ir valymo darbams. Galima pastebėti, kad populiariausios veiklos rūšys, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, pastaruoju metu nesikeičia. Pernai tokią savarankiškos veiklos formą pasirinko 7 proc. daugiau gyventojų negu 2015 m.

Tarp populiariausių veiklos rūšių registruojant individualią veiklą pagal pažymą galima išskirti taksi veiklą, kitą, niekur nepriskirtą švietimą, kirpyklų ir grožio salonų veiklą bei mažmeninę prekybą, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą. Iš viso praėjusiais metais individualią veiklą pagal pažymą registravo 403 gyventojai, 2015 m. tokių buvo 330.

Norime priminti, kad įsigyti verslo liudijimą ar registruoti individualią veiklą patogiausia prisijungus prie Mano VMI arba pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams. Dirbantieji savarankiškai turėtų nepamiršti, jog metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją, paprasčiausias būdas tai padaryti – prisijungus prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS).

– Ar praėjusiais metais sulaukėte pranešimų apie rajono mokesčių mokėtojų nelegalią veiklą? Kodėl gyventojai turėtų netoleruoti mokestinių pažeidimų ir kaip skatinate visuomenę apie juos pranešti?

– Praėjusiais metais gauti 29 pranešimai apie galbūt daromus mokestinius pažeidimus Ukmergės rajono savivaldybėje. 20 iš jų pateikta ryšio priemonėmis – VMI Pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius anketą VMI interneto svetainėje, pasinaudojant aplikacija išmaniesiems telefonams „Pranešk“. Šiems gyventojams už jų pilietiškumą esame dėkingi ne tik mes, bet, net neabejoju, ir kiti sąžiningai veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai. Kiekvienas mokesčių vengimo atvejis iškreipia sąžiningą konkurenciją rinkoje, kadangi skaidriai veiklą vykdantiems verslininkams sunku konkuruoti su slepiančiais mokesčius. Be to, netenkame pajamų, iš kurių finansuojamos viešosios paslaugos, taigi dėl to nukenčia ne kas kitas, kaip besinaudojantis tomis paslaugomis kiekvienas šalies gyventojas.

Praėjusiais metais taip pat minėjome VMI Pasitikėjimo telefono 10-metį, per šį laikotarpį apie galbūt daromus mokestinius pažeidimus pranešę gyventojai į šalies biudžetą, o tai reiškia visiems šalies gyventojams, padėjo grąžinti 32 mln. eurų.

Kalbėjosi Julija BALSĖ

Palikite komentarą apie straipsnį