Asociatyvinė pixabay.com nuotr.

Aktualijos

Nesilaikantiems biologinio saugumo reikalavimų gresia baudos

Algimantas KALESNYKAS

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius

Mūsų šalies veterinarijos specialistams nerimą kelia nesiliaujantys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai ir protrūkiai. Šiais metais Lietuvoje užregistruoti 103 AKM užsikrėtę šernai, o praėjusią savaitę ligos protrūkis užfiksuotas ir kiaulių laikymo vietoje Biržų rajone.

Nustačius AKM mažame ūkyje, Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai patikrino, kaip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų kituose, į ligos židinio zoną patenkančiuose kiaulininkystės ūkiuose. Iš patikrintų 11 ūkių tik vienas atitiko visus keliamus biologinio saugumo reikalavimus, likusiuose 10 ūkių buvo nustatyta pažeidimų. Kai kuriuose jų buvo netinkamai įrengti, užšalę dezinfekciniai barjerai, neaptvertos kiaulių laikymo (tvartų) teritorijos, labai dažnai netinkamai pildyti gyvulių judėjimo dokumentai. Ne visi kiaulių laikytojai keitė avalynę ir drabužius prieš patenkant į kiaulių laikymo vietą. Nedrausmingi ūkininkai sulaukė administracinių nuobaudų.

Kiaulių laikytojai, suprantantys šio pavojingo viruso grėsmę, AKM židinio apsaugos ir priežiūros zonose, o ypač ūkiuose, neatitinkančiuose biologinio saugumo reikalavimų, pradėjo patys skerstis kiaules savo reikmėms, o jų kraujo ir organų mėginius pristato į teritorines VMVT ištirti dėl AKM.

VMVT inspektoriai praėjusiais metais 3 900 kiaulių laikymo ūkiuose patikrino, kaip įgyvendinamos biologinio saugumo priemonės. 1 180 ūkių neatitiko reikalavimų.

Atkreipiame kiaulių laikytojų dėmesį, kad šiemet VMVT dar aktyviau vykdys patikrinimus ūkiuose. AKM atvejai laukinėje faunoje nustatomi beveik kiekvieną dieną, ir tai jau tęsiasi trejus metus. Patirtis rodo, kad daugėjant užsikrėtusių šernų skaičiui, didėja rizika virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Nors informacijos apie pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus kiaulių laikytojams pateikiame nuolat, tačiau ne visi suvokia šių būtinų priemonių įgyvendinimo svarbą.

Kaip teigia VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis, didžioji dalis ūkininkų vis dar mano, kad šiuos reikalavimus diegti reikia tik dėl VMVT inspektorių patikrinimų. Rajonuose, kuriuose AKM nuolat nustatomas šernams, yra padidinta rizika virusui patekti į kiaulių ūkius, tad visi jie bus tikrinami dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo. Tai bus ne vienkartinio pobūdžio akcija, o nuolatinis kontrolės procesas. Kiaulių laikytojai turės apsispręsti – ar laikyti kiaules ūkiuose, kurie atitinka biologinio saugumo reikalavimus, ar jų atsisakyti. Ūkininkai nepagalvoja, kad į ligos židinio apsaugos ar priežiūros zoną patekus komerciniam ūkiui, jo vadovybė gali paduoti į teismą ūkininką, dėl kurio kaltės virusas išplito į aplinką ir atnešė didžiulių finansinių nuostolių.

VMVT informuoja, kad neverslinių kiaulių laikymo vietų patikras atliks ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Po jų atliktų patikrų gavę informaciją apie nustatytus pažeidimus, VMVT teritorinių padalinių inspektoriai nedelsiant vyks į ūkius.

Nesilaikantiems biologinio saugumo reikalavimų taikomos administracinio poveikio priemonės. Pirmą kartą pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1 450 eurų. Pakartotinai nustačius pažeidimus, asmenims – nuo 50 iki 550 eurų, vadovams – nuo 150 iki 2 300 eurų. Tarp poveikio priemonių be baudų numatytas ir gyvulių konfiskavimas.

Palikite komentarą apie straipsnį