Renginyje dalyvavo daug garbių svečių.

Aktualijos, Naujausi

„Savivalda ir verslas turi kalbėtis…“

Praėjusią savaitę Kultūros centre vyko renginys „Drauge galime daug“, kurį organizavo rajono savivaldybė bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialas. Vakarą vedė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Romas Pivoras.

Visus susirinkusius sveikino naujasis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius, generalinis direktorius Almantas Danilevičius, Seimo narys Juozas Varžgalys, rajono meras Rolandas Janickas.

A. Tričius.

A. Tričius.

Apdovanojimai – sėkmingiausiai vysčiusiems verslą rūmų nariams

Renginio metu buvo apdovanoti verslo bei vietos valdžios ir verslo partnerystės nominantai.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialas įsteigė tris verslo nominacijas: „Už metų verslo plėtrą“, „Už verslo plėtrą kaimo vietovėje“, „Jaunas ir verslus“.

 Taip pat buvo įsteigtos vietos valdžios ir verslo partnerystės nominacijos: „2016 metų Ukmergės krašto mecenatas“ ir „Verslo visuomenės iniciatyvos“.

Nominacija „Už metų verslo plėtrą“ apdovanota AB „Ukmergės gelžbetonis“ ir jos direktorius Vaclovas Pakulis.

Nominaciją „Jaunas ir verslus“ pelnė UAB „BLADE GROUP“ ir jos vadovas Andrius Tričius.

V. Olisevičienė.

V. Olisevičienė.

Nominacija „Už verslo plėtrą kaimo vietovėje“ teko UAB „Oliseta“ ir jos vadovei Violetai Olisevičienei.

Už nuolatinę paramą organizuojant miesto renginius, lėšų skyrimą Gabių vaikų rėmimo fondui, pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms ir prisidėjimą vykdant įvairius projektus „2016 metų Ukmergės krašto mecenatu“ pripažinta UAB „Likmerė“ ir vadovas Mindaugas Kasmauskis.

Už jaunimo Ukmergės fabrikų kroso taurės varžybų idėją ir organizavimą nominacija „Verslo visuomenės iniciatyvos“ apdovanota UAB „Stansefabrikken“ ir jos vadovas Nerijus Mašalas bei akcijos sumanytojas Dainius Mačiulis.

Nedarbas didelis, darbo jėgos – trūksta

Renginio metu R. Janickas kalbėjo apie savivaldybės programas ir projektus. Jis pranešimą pradėjo statistikos duomenimis, kurie nedžiugina. 2016 metų pradžioje Ukmergės rajone gyveno 36 181 gyventojas, per metus sumažėjo aštuoniais šimtais žmonių, iš jų 400 – miestiečiai. Daugiausia žmogiškųjų išteklių prarasta dėl emigracijos.

Ukmergėje taip pat yra didžiausias nedarbas iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių – 12 proc., per metus jis sumažėjo 0,5 proc. Nerimą kelia ir tai, kad mūsų savivaldybėje bene daugiausia nedirbančio jaunimo. Anot mero, nors yra tiek daug potencialių darbuotojų, darbo jėgos trūksta. Todėl savivaldos atstovams ir verslininkams reikėtų apie tai diskutuoti ir kartu bandyti ieškoti išeities iš susidariusios padėties.

V. Pakuliui (kairėje) apdovanojimą įteikė M. Sinkevičius.

V. Pakuliui (kairėje) apdovanojimą įteikė M. Sinkevičius.

Investicijos – infrastruktūros gerinimui

Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą į rajoną R. Janickas pasidžiaugė, jog 2007–2013 metų finansiniu periodu sėkmingai pasinaudota ES fondų parama. Iš viso savivaldybėje įgyvendinti 77 projektai, kurių bendra vertė – apie 40 milijonų eurų, iš jų apie 33 milijonai – ES lėšos. Pranešėjas pažymėjo, jog daugiausia buvo investuota į švietimą ir neformalųjį ugdymą. Rajono vadovas teigė, kad nė vienas rekonstruotas objektas nebuvo uždarytas ar parduotas, kaip pasitaikydavo kitose savivaldybėse. Pastatų atnaujinimas leido sumažinti mokyklų, darželių šildymo išlaidas.

2014–2020 metų periodu didžiausias dėmesys kreipiamas regioninei plėtrai. Per šį laikotarpį rajone tikimasi gauti 30 milijonų eurų europinės paramos.

Meras pastebėjo: „Gaunamų ES paramos lėšų negalime investuoti ten, kur, mums atrodytų, jos reikalingiausios. Privalome atlikti darbus, kurie konkrečiai numatyti finansavimo sąlygose. Mes daugiausia gausime investicijų iš Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų. Devyni milijonai bus skirti įgyvendinti priemonę „Kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų viešąją infrastruktūrą“. Už šiuos pinigus sutvarkysime miesto centrą, buvusį karinį miestelį, atliksime kitus darbus.“

R. Janickas sakė, kad piko valandomis miesto centre susidaro automobilių spūstys, ir teigė, jog šią problemą bus bandoma išspręsti pertvarkant pagrindinę sankryžą. Kadangi ji yra senamiestyje, šiuo metu veiksmai derinami su paveldosaugos specialistais.

Kalbėdamas apie tilto per Šventąją, kuris priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, būklę, meras teigė, kad šįmet numatoma atlikti tilto dangos remontą, pakeisti turėklus, rekonstruoti apšvietimą. „Šiam tiltui greitai reikės kapitalinio remonto, tad tikimės, jog iki tol, kol bus pradėti šie darbai, bus išspręstas naujo tilto statybos klausimas“, – atskleidė planus rajono vadovas.

R. Janickas taip pat informavo, kad jau prasidėjo šiaurinio aplinkkelio rekonstrukcijos projektavimas, ir tikimasi, jog metų pabaigoje prasidės darbai, kiekviena sankryža bus pakeista žiedine.

Anot pranešėjo, automobilių parkavimo problema Užupyje bus išspręsta, kai europinių lėšų pagalba bus sutvarkyta aikštė prie skulptūros „Vilkmergė“ ir atlikti kiti darbai.

Bus rekonstruojama Vasario 16-osios gatvė nuo buvusio karinio miestelio iki Vilkmergėlės upelio. Numatoma nutiesti naujus nuotekų tinklus, sutvarkyti prie turgaus esančius skverus, atlikti kitus darbus.

R. Janickas taip pat aiškino, jog buvusiame kariniame miestelyje 7 hektarus ploto numatyta skirti verslo plėtrai, ir kvietė verslininkus pasinaudoti šia galimybe, tuo labiau jog savivaldybė pasirūpins infrastruktūra.

Verslininkams, ypač pradedantiesiems, meras siūlė įsigyti savivaldybei priklausančių, bet jai nereikalingų pastatų, nes jie yra nuomojami arba parduodami.

Rajono vadovas konstatavo, kad „savivaldai ir verslui reikia kalbėtis“, nes tik tada randami geriausi abipusiai naudingi sprendimai ir kuriama visų gerovė.

N. Mašalas (kairėje) ir D. Mačiulis.

N. Mašalas (kairėje) ir D. Mačiulis.

Metai įmonėms buvo sėkmingi

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo direktorius Regimantas Baravykas supažindino su dabartinėmis aktualijomis ir vietos verslo plėtros perspektyvomis.

Pranešėjas taip pat pateikė statistikos. Iš dabar rajone gyvenančių 35 tūkstančių gyventojų 14 285 yra dirbantys. Rajone daugiausia veikia medienos ir metalo apdirbimo įmonių, kuriose dirba po pusantro tūkstančio darbuotojų, paslaugų sektoriuje – apie 1 400, statybos – kelių ir namų – srityje yra 1 200 darbuotojų, tekstilės – 900. Jis pažymėjo, kad pastaroji pramonė, kuri Ukmergėje turi gilias tradicijas, menksta.

Rajone taip pat dirba 452 mokytojai, 82 gydytojai.

 „Vidutinis atlyginimas savivaldybėje – 650 eurų, ir jis yra mažesnis nei šalies vidurkis, jau nekalbant apie Vilniaus miestą ir apskritį“, – pastebėjo direktorius.

Rajone yra 8 571 pensininkas, vidutinė pensija – 242 eurai – taip pat mažesnė, negu Lietuvos vidutinė.

R. Baravykas kalbėjo, kad savivaldybėje esančioms įmonėms 2016 metai buvo sėkmingi – visos dirbo pelningai, didino apyvartas nuo 2 iki 15 procentų. „Visose įmonėse didėjo darbo užmokestis, kai kuriose – net iki 20 procentų, – pažymėjo pranešėjas. – Ir tai lėmė ne tik minimalaus darbo užmokesčio padidinimas, bet ir poreikių, atsiradusių dėl naujos produkcijos gamybos, pažangių technologijų įsisavinimo, didėjimo, nes tai reikalauja aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.“

Direktorius akcentavo, jog darbo užmokestis didėjo labiau negu kilo darbo našumas. Jis taip pat teigė, kad darbo vietų skaičius kito nežymiai, ir tai lėmė kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Anot pranešėjo, ši problema išliks ir šiais metais. „Darbo biržoje įregistruoti 2 972 ieškantys darbo asmenys, iš jų 2 603 – bedarbiai: 1 200 moterų ir 1 400 vyrų. Iš to skaičiaus 1 200 – kaimo gyventojai, 760 – ilgalaikiai bedarbiai, 390 – jaunimas iki 29 metų, 630 – vyresni negu 55 metų.

M. Kasmauskis.

M. Kasmauskis.

Ieško naujų rinkų

Aptardamas ekonominę pramonės įmonių padėtį, kokiomis sąlygomis jos dirba, pranešėjas aiškino, kad rezultatams neigiamos įtakos turėjo sankcijos Rusijai, kuri buvo viena pagrindinių mūsų produkcijos realizavimo rinkų. Anot direktoriaus, dėl šios priežasties, taip pat Rusijos ekonominio nuosmukio, eksportas į šią šalį sumažėjo apie 30 proc. Tai verslininkus privertė ieškoti naujų rinkų, ir dabar ukmergiškių produkcija keliauja į Japoniją, Pietų ir Šiaurės Ameriką, Kiniją, Afriką, Jungtinius Arabų Emyratus. „Ieškoma ir atrandama pirkėjų Skandinavijos šalyse, netgi Šveicarijoje“, – pažymėjo R. Baravykas.

Ir pridūrė, kad sumaišties įnešė ir Jungtinėje Karalystėje vykusio referendumo „Brexit“ balsavimo rezultatai.

Apžvelgdamas perspektyvas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo vadovas minėjo, kad vienu veiksnių, turėsiančių teigiamos įtakos ekonomikos pagyvėjimui, bus Europos Sąjungos skiriamos lėšos ir jų panaudojimas. Tai ypač turėtų pagyvinti statybų sektorių.

Vakaro metu koncertavo Ukmergės meno mokyklos styginių orkestras (vadovė – mokytoja Virginija Mažeikienė, koncertmeisterė – Rasa Emolavičienė).

Dainiaus VYTO nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Anonimas :
    jo ir likmere atleidinej
  • Anonimas :
    Kas tai cia gali pakelt? Paziurek idemiai kas tokie sedi.
  • Anonimas :
    Nedarbas didelis, darbo jėgos – trūksta... raso ) kelkyt rajonu vidutini uzdarbi , nes pasalpos beveik vienodos ...(

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas