„Ledai pralaužti“, bet ar atsiras norinčių tvarkytis patiems?..

Daugiabučius gyvenamuosius namus rajone administruojanti UAB „Ukmergės butų ūkis“ vis dar sulaukia nemažai kritikos ir žmonių nepasitenkinimų. Dažniausiai skundžiamasi neva bendrovė teikiamas paslaugas įkainoja per brangiai, nekokybiškai atlieka darbus, nenoriai bendrauja su gyventojais. Gal ir ne visi nusiskundimai yra pagrįsti, tačiau tai sukelia diskusijų ir skatina ieškoti alternatyvų. Praėjusiais metais nesuradę su bendrove bendros kalbos administratoriaus paslaugų atsisakė Maironio gatvės 7-ojo ir 9-ojo bei V. Kudirkos gatvės 10-ojo namų gyventojai. Jie savo būstais nutarė rūpintis patys, pasirašydami jungtinės veiklos sutartis bei kurdami daugiabučių savininkų bendrijas. Šiam žingsniui pasiryžusių ukmergiškių nuomone, jie pirmieji „pralaužė ledus“ ir jų pavyzdžiu netrukus turėtų pasekti kiti.

„Gimtosios žemės“ kalbinti minėtų daugiabučių atstovai vieningai tvirtino nesigailintys, kad atsisakė buvusio administratoriaus paslaugų. Pasak Maironio gatvės 9-ajame name gyvenančio, buvusio rajono Tarybos nario Mindaugo Tamošiūno, pagrindinė pasitraukimo priežastis – gyventojų netenkinęs UAB „Ukmergės butų ūkis“ darbas.

„Surenkami pinigai buvo naudojami ne pagal paskirtį. Neaišku, kokius darbus Butų ūkio įmonė vykdydavo, kokias sumas nurašydavo, – tvirtino M. Tamošiūnas. – Daug žygių ėmėmės, kad išsiaiškintume tiesą, tačiau supratome, kad mūsų valstybėje nėra vieningos nuomonės, o įstatymai, teisės aktai prieštarauja vieni kitiems. Taigi, nenorėjome, kad ir toliau iš mūsų būtų tyčiojamasi, todėl ir pabėgome nuo savivalės.“

Antra priežastis, paskatinusi gyventojus perimti iniciatyvą į savo rankas, anot M. Tamošiūno, nesutapęs požiūris į daugiabučių renovaciją: „Mes norime eiti kitu keliu nei siūlo butų ūkis. Nemanome, kad pakanka namą apšiltinti iš išorės, nesprendžiant šilumos sistemos pertvarkos.“

Šalia vienas kito esančių Maironio gatvės 9-ojo ir V. Kudirkos gatvės 10-ojo namų gyventojai pirmiausia norėtų renovaciją pradėti nuo šilumos ūkio, pakeisti stogų dangas, langus, duris, įstiklinti balkonus, o pastatų šiltinimą iš išorės palikti pabaigai.  „Sienų „apsiuvimas“ gero rezultato neduos, pastatui būtina ventiliacija, antraip po 5–10 metų įsimes puvinys“, – įsitikinęs M. Tamošiūnas.

Pašnekovas pridūrė, jog namo gyventojai jau svarsto galimybę ateityje atsisakyti ir UAB „Ukmergės šiluma“ paslaugų, statytis saulės kolektorius, o gyvenamųjų patalpų šildymui naudoti dujas.

Paslaugos buvo per brangios

Maironio gatvės 9-ojo ir V. Kudirkos gatvės 10-ojo namų gyventojai savo būstus kol kas valdo pasirašę jungtinės veiklos sutartį, tačiau ateityje planuoja steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas.  Pastarąją valdymo formą iš karto pasirinko Maironio 7-ojo namo gyventojai. Pasak jų atstovo Arūno Kamarausko, jau patvirtinti bendrijos įstatai, baigiami kiti formalumai. „Mes taip pat planuojame pradėti namo renovaciją, tačiau, norėdami gauti valstybės paramą, ją vykdysime kompleksiškai – šiltinsime sienas, keisime langus, tvarkysime šildymo sistemą“, – aiškino A. Kamarauskas.

Minėto namo gyventojai sakė, kad administratoriaus – UAB „Ukmergės butų ūkis“ – paslaugų atsisakė, nes jos buvo per brangios. „Už daugelį darbų permokėdavome dvigubai, – kalbėjo savo pavardžių viešinti nepanorę žmonės. – Butų ūkio įmonė buvo paskaičiavusi, kad mūsų namo renovacija atsieis daugiau nei 1 mln. eurų. Kai patys pradėjome skaičiuoti, konsultuotis su statybininkais, kitais ekspertais, paaiškėjo, kad pastato atnaujinimui pakaks ir 640 tūkst. eurų. Norėdami gauti namo energetinio naudingumo sertifikatą, ekspertus pasisamdėme taip pat žymiai pigiau nei siūlė buvęs administratorius. Butų ūkio darbuotojai šilumos sistemos priežiūrą vykdė už 450 eurų, o mes suradome, kas tą patį darbą atlieka už 30 eurų per mėnesį. Už kiemo tvarkymą anksčiau mokėjome po 130 eurų, dabar kiemsargiui mokame 10 eurų…

„Administratorius valdo svetimą turtą“

Savo nuomonę dėl daugiabučių namų gyventojų sprendimo trauktis iš UAB „Ukmergės butų ūkis“ pavaldumo „Gimtajai žemei“ pateikė ir rajono mero potvarkiu sudarytos darbo grupės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo klausimams spręsti narys Aleksandras Gražys.

„Daugiabučių gyventojai susiduria su problema, kurios neturi privačių namų savininkai. Tai – bendrai naudojamas turtas: namo konstrukcijos, patalpos, inžinerinės sistemos, žemės sklypas su jame įrengtomis aikštelėmis. Visa tai reikia kažkam prižiūrėti, remontuoti, atnaujinti ir pan. Teisės aktai numato galimybę šį turtą valdyti sukuriant daugiabučių namų savininkų bendriją, pasirašant jungtinės veiklos sutartį arba pasirenkant administratorių. Juo gali būti bet koks juridinis ar fizinis asmuo. Anksčiau administratoriui buvo keliami tam tikri reikalavimai ir reikėjo gauti iš Aplinkos ministerijos leidimą. Dabartiniai teisės aktai administratoriui nenumato praktiškai jokių kvalifikacinių reikalavimų. Juo gali būti bet kuris žmogus, atitinkamai susitvarkęs nesudėtingus formalumus. Būtinas tik daugiabučio namo daugumos gyventojų  pritarimas. Kiek žinoma, Ukmergėje dar nė vienas fizinis asmuo dirbti administratoriumi nepageidavo“, – situaciją komentavo V. Gražys.

Darbo grupės narys supažindino ir su bendro naudojimo turto valdymo forma, pasirašant jungtinės veiklos sutartį, kurios, jo teigimu, iki 2016 metų pabaigos rajone dar nebuvo: „Šis daugiabučio namo priežiūros būdas yra paprasčiau realizuojamas, nes nereikia kurti įstatų, paprastesnė apskaita.“ Pasak pašnekovo, šios veiklos esmė ta, kad butų savininkai bendro naudojimo turtą valdo patys, o priimtus sprendimus realizuoja per pasirinktą įgaliotą asmenį.

„Patys valdydami savo būstą, žmonės pajėgūs daug greičiau, nei tai darė administratorius, apsispręsti dėl tam tikrų darbų ir juos atlikti. Patys butų savininkai tikrai pigiau nusipirks reikiamas paslaugas nei tai daro administratorius. Be abejo, dar reikėtų apsispręsti ir dėl įmokų apskaičiavimo bei surinkimo, bet, jeigu gyventojai savo jėgomis nepajėgūs to padaryti, šią paslaugą galima įsigyti už pakankamai simbolinį mokestį. Aišku, yra ir nedidelių suvaržymų – įgaliotas asmuo būtinai turi būti to namo gyventojas. Bendrijoms vadovauti gali ir samdomas vadovas, bet mūsų rajone daugumą bendrijų valdo savas gyventojas“, – tęsė darbo grupės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo klausimams spręsti narys.

Anot A. Gražio, kaip iš tikrųjų seksis pirmųjų trijų namų gyventojams patiems valdyti savo bendro naudojimo turtą, sužinosime jau po pusmečio. „Manau, kad šių namų gyventojų pasiryžimas paskatins ir kitus patiems rūpintis savo turtu. Koks bebūtų geras administratorius, nereikia pamiršti, kad jis valdo svetimą turtą. Ir tuo viskas pasakyta. Padėtis galėtų pasikeisti tik tokiu atveju, jei atsirastų daugiau administratorių, kurie tarpusavyje konkuruotų. Beje, didesniuose šalies miestuose toks procesas jau prasidėjo“, – mintimis dalijosi darbo grupės narys. Jo įsitikinimu, daugiausiai problemų Ukmergėje kyla dėl daugiabučius administruojančios Butų ūkio įmonės veiklos skaidrumo, vykdomų darbų, atsiskaitymų už juos teisėtumo.

Maironio gatvės 7 namo butų savininkai sukūrė bendriją.

Keturi daugiabučiai išėjo, o 11 prisijungė

UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktorius Giedrius Pocius situacijos nedramatizavo ir gyventojų sprendimą atsisakyti administratoriaus paslaugų įvertino kaip natūralų procesą.

„Žmonių teisė ir pareiga – apsispręsti, kokį daugiabučio namo administravimo būdą pasirinkti. Reikalavimai nuo to nesikeičia, t. y. visi namai, tiek bendrijos, tiek administruojami, tiek jungtinės veiklos sutartimis prižiūrimi, privalo rinkti ir apskaityti kaupiamąsias lėšas, prižiūrėti savo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą, turėti atsakingą už elektros ūkį su elektriko kvalifikacija, periodiškai tikrinti ir apžiūrėti namą, pasitelkiant atestuotus specialistus atlikti namo metines apžiūras, pildyti namo techninę dokumentaciją ir kt. Vieni nori tą daryti patys, kiti pasitiki administruojančia įmone ir jos kvalifikuotais specialistais“, – aiškino direktorius.

Pasak bendrovės vadovo, administruojamų namų skaičiaus pasikeitimas, kai vieni namai „išeina“, kiti „ateina“, vyksta kiekvienais metais: „Šie trys namai nėra vieninteliai, kurie 2016 metais nutarė atsisakyti mūsų siūlomų paslaugų. Tokių iš viso buvo keturi.  Tačiau prie UAB „Ukmergės butų ūkis“ administruojamų namų per praėjusius metus prisijungė 11 kitų daugiabučių. Ir jų kasmet daugėja. Yra buvęs ne vienas atvejis, kada namas atsisako UAB „Ukmergės butų ūkis“ paslaugų, tačiau po metų ar kelerių grįžta atgal. Manau, tai rodo, kad mes turime gyventojų pasitikėjimą. Šiuo metu bendrovė Ukmergės mieste ir rajone administruoja 211 gyvenamųjų daugiabučių.“

Kai namas atsisako administratoriaus paslaugų, naujam atsakingam asmeniui yra perduodama visa namo dokumentacija, į specialią sąskaitą pervedamos namo sukauptos lėšos, pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas ir nuo to momento visa atsakomybė pereina naujajam namo prižiūrėtojui – bendrijos pirmininkui arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui. G. Pociaus teigimu, neretai tie patys asmenys  vėl samdo UAB „Ukmergės butų ūkis“, kad bendrovė ir toliau teiktų bent dalį paslaugų. Pavyzdžiui, vykdytų techninę ar šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

„Kai daugiabutis namas prisijungia prie tų, kuriems mes teikiame paslaugas, stengiamės susirinkti visą namo dokumentaciją, atlikti reikalingas apžiūras, įvertinti pirminę pastato būklę. Deja, susirinkti dokumentaciją pavyksta ne visada. Neretai nutinka taip, kad namas, kurio mes neadministravome, būna apleidžiamas, randame daug problemų, nesutvarkytų defektų“, – situaciją aiškino direktorius.

Žmonės patys turėtų gražinti savo aplinką, prižiūrėti turtą

Administratoriaus įgaliojimai daugiabučiams nutraukti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Jackūno įsakymu. UAB „Ukmergės butų ūkis“ buvo įpareigotas šį faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

S. Jackūnas tame, kad minėtieji namai atsisakė UAB „Ukmergės butų ūkis“ administravimo paslaugų, neįžvelgia nieko blogo.

„Gyventojai patys sprendžia, kaip jiems tvarkytis. Labai gerai, kad jie neabejingi, iniciatyvūs. Administratorius skiriamas tiems namams, kurių gyventojai nenori ar negali patys rūpintis bendro naudojimo patalpomis, nėra sukūrę bendrijų ar pasirašę jungtinės veiklos sutarties“, – kalbėjo administracijos direktorius. Jo nuomone, gyvenantys daugiabučiuose turėtų aktyviau dalyvauti namo veikloje, patys rūpintis bendro būsto gerove, kartu spręsti iškylančias problemas. S. Jackūnas kaip gerąjį pavyzdį minėjo vadinamuosiuose kooperatiniuose namuose gyvenančius žmones, kurie savo lėšomis statėsi sau būstus ir įprato jais patys rūpintis. Tačiau „valdiškų“ namų gyventojai dažnai nenori imtis atsakomybės ir laukia, kad kažkas kitas pasirūpintų jų nuosavybe. Tokiu atveju rajono savivaldybė įstatymų numatyta tvarka daugiabučiam gyvenamajam namui skiria administratorių – UAB „Ukmergės butų ūkis“.  Nors, S. Jackūno teigimu, gyventojai šiuo metu jau gali rinkti iš kelių savivaldybei paraiškas pateikusių panašia veikla užsiimančių bendrovių, bet ukmergiškiai kol kas jų paslaugomis nesinaudoja.

„Šiuo metu vykdomas gyvenamųjų namų atnaujinimo procesas, todėl labai svarbu, kad kažkas daugiabučiams atstovautų, derintų investicinius projektus, spręstų finansinius, kitus su renovacija susijusius klausimus“, – kalbėjo administracijos direktorius.

Jis pridūrė, jog prieš pasirašydamas įsakymus dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus daugiabučiams namams, esantiems Maironio g. 7, 9 ir V. Kudirkos g. 10, įgaliojimų nutraukimo, gavo šių namų gyventojų susirinkimo protokolus. „Apie minėtųjų daugiabučių namų pageidavimą atsisakyti Būtų ūkio įmonės paslaugų buvau informuotas iš anksto, gyventojų kvietimu dalyvavau jų susirinkime, kuriame ir buvo sprendžiama, kokį kelią rinktis toliau“, – situaciją komentavo S. Jackūnas.  Jo nuomone, svarbiausia, kad žmonės patys gražintų savo aplinką, prižiūrėtų turtą ir būtų patenkinti.

Dainiaus VYTO nuotraukos