J. Imbrasas.

Aktualijos

Ar tikrai mūsų teismai tarnauja žmogui?

juozas-imbrasas-nuotrauka

Juozas IMBRASAS

LR Seimo narys

Šį kartą, mieli ukmergiškiai, norėčiau pasidalinti mintimis, kilusiomis grįžus iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Manau, kad tai bus įdomu ir Jums, nes nagrinėjama byla susijusi su Vilniaus šilumos ūkio nuoma. Ukmergės rajono šilumos tinklai nuo 2001-ųjų taip pat turėjo nuomininkus. Ką tai reiškia, puikiai pajuto visi ukmergiškiai, kurie naudoja centralizuotą šilumą. Jums pasisekė, kad ryžtingi rajono vadovai sugebėjo įrodyti, jog nuomininkai šiurkščiai pažeidė nuomos sutartį, ir ji buvo nutraukta pirma laiko.

Vilniaus šilumos ūkį nuomininkai – „rubikono“ įmone vadinama „Vilniaus energija“ – valdo penkioliktus metus ir tiek pat galimai lobsta vilniečių sąskaita.

Sausio 3 dieną Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turėjo būti skelbiamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas vadinamojoje milijoninėje „rubikono“ byloje. Ji teismuose nagrinėjama jau šeštus metus. Šios bylos sprendimas aktualus beveik pusei milijono vilniečių, kuriuos bendrovė „Vilniaus energija“ yra „pririšusi prie šilumos radiatorių“.

Mano vaidmuo byloje – ieškovas. Su „rubikonu“ turiu reikalų jau penkiolikti metai – nuo 2002-ųjų, kai jie atėjo į Vilnių ir penkiolikai metų išsinuomojo sostinės šilumos ūkį – tuometinės AB Vilniaus šilumos tinklai turtą. Pasirašant nuomos sutartį aš vienintelis Vilniaus miesto taryboje pasakiau, kad iš šitų šiaudų nebus grūdų. Dabar jau aišku, kad nesuklydau.

Aišku ir tai, kad šilumos ūkio nuomininkai, skaičiuodami vartotojams šilumos ir karšto vandens kainą, į ją sudėjo nerealias išlaidas – įvairiausias konsultacines, VIP’inių ložių, įvairiausių kelionių, ekskursijų, sveikatos sanatorijų ir t. t. Visa tai įskaičiuota į kainą, nors tai kategoriškai prieštarauja Šilumos įstatymui ir kainodaros metodikoms.

2010 metais mes trise nuėjome į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) posėdį, kada tvirtino sostinės bazinę šilumos kainą, ir tuometinei pirmininkei padėjome ant stalo įrodymus ir skaičius, kad šilumininkų paskaičiuotos išlaidos išpūstos 70 mln. litų. Nors posėdyje mums leido pasisakyti, mums išėjus tą pačią dieną patvirtino iš anksto paskaičiuotą kainą. Vadinasi, numojo ranka į žmones, kurie tą reikalą supranta ir objektyviai pateikė. Tuomet mums beliko iš karto kreiptis į teismą.

Penkerius metus teisme gynėme vilniečių interesus ir pasiekėme pergalę. 2015 metų gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino mūsų skundą – nuspręsta, kad VKEKK 2011–2015 m. buvo patvirtinusi per aukštas „Vilniaus energijos“ šildymo ir karšto vandens kainas vilniečiams. Taip pat teismas panaikino VKEKK nutarimus, nustačiusius tas užaukštintas kainas, ir įpareigojo jas perskaičiuoti.

Atrodė, kad finišas jau pasiektas, vilniečiai galės atgauti permokėtus pinigus. Žalą, kuri viršija 100 mln. eurų, jiems padengs vadinamojo „rubikono“ sukurta UAB „Vilniaus energija“.

Deja. Komisija, užuot gynusi vartotojų, t. y. Vilniaus gyventojų interesus, užuot perskaičiavusi šildymo ir karšto vandens kainas, kaip nurodė teismas, ir ėmusis priemonių tą permoką gyventojų labui iš „Vilniaus energijos“ išieškoti, tokį teismo nutarimą apskundė.

Vėl įsisuko teismų karuselė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis „verdiktas“ turėjo būti paskelbtas 2016 m. birželio 1 d., tačiau buvo atidėtas birželio 13 d.

Birželio 13-ąją priimta teismo nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Rugpjūčio 17 d., išklausius proceso dalyvius, teismo „verdiktas“ atidedamas rugsėjo 1 d. Tačiau tą dieną sprendimo nepaskelbia – atideda rugsėjo 21 d. Teismas pažymėjo, kad skelbime nedalyvavo proceso šalys (jų atstovai), nors iš tiesų dalyvavo.

Rugsėjo 21 d. mums trise atvykus išklausyti teismo sprendimo (nors teismo informacinėje pažymoje paskelbiama, kad niekas neatvyko), teismo posėdžių sekretorė paskelbė, kad vienas teisėjų kolegijos narys susirgęs, kitas – išvykęs į komandiruotę, todėl sprendimo paskelbimas nukeliamas į rugsėjo 26 d.

Rugsėjo 26 d. teisėjai paskelbia ne sprendimą, bet praneša atnaujinantys bylos nagrinėjimą iš esmės.

Gruodžio 14 d. įvyksta teismo posėdis, trukęs vos 2 valandas. Jo metu dar kartą trumpai pasisakyta tais klausimais, kurie buvo nagrinėjami jau šešerius metus teismuose (penkeri metai Vilniaus apygardos administraciniame teisme, metai – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Teisėjų kolegija paskelbė, kad sprendimas byloje bus skelbiamas 2017 m. sausio 3 d., 15 val.

Sausio 3-ąją teisėjai nepasirodė. Teismo posėdžio sekretorė informavo, kad „byla sudėtinga dėl techniškai reikšmingų aplinkybių nustatymo“, todėl sprendimo paskelbimas perkeltas į sausio 23 d.

Kaip suprasti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą vėl atidėti galutinio sprendimo paskelbimą? Kam tai naudinga? Gal čia yra kažkokios sąsajos? Peršasi nuomonė, jog šis „gumos tempimas“ naudingas „Vilniaus energijai“ – juk balandžio mėnesį baigiasi nuomos sutartis. Vyrukai iš vandens išlips sausi ir nebebus iš ko pareikalauti grąžinti pinigus. Kas tada atsakys už apvogtus vilniečius?

Šita rezonansinė byla turėtų išplaukti į labai plačius vandenis. Maža to, manau, jog Seimo lygmenyje reikėtų inicijuoti minėtosios įmonės auditą nuo 2002 iki 2017 metų. Be to, reikėtų padaryti auditą visose devyniose savivaldybėse, kur dukterinė įmonė „Litesko“ valdė tuo pačiu nuomos principu šilumos ūkį ir kur kaina buvo visą laiką apie 25 proc. aukštesnė negu tose savivaldybėse, kurios pačios valdė savo šilumos ūkį.

Pagaliau kažkas turi atsakyti į visus klausimus. Ir į šį – ar tikrai mūsų teismai visada tarnauja žmogui…

Palikite komentarą apie straipsnį

  • jo :
    Kad otkatai kazkam byra-faktas
  • @ :
    O, kas aplamai tarnauja zmogui?
    • Žmogus :
      Tik šuo