Aktualijos, Naujausi

Nelaimės Norvegijoje aukų gedi ir Ukmergėje

Ketvirtadienio vakarą, fotomenininko Albino Kuliešio pakviesti, ukmergiškiai rinkosi prie Švč. Trejybės bažnyčios pasimelsti už žemės nuošliaužos Norvegijoje aukų sielas ir jų kūnų sugrąžinimą į Lietuvą, palaikyti artimuosius. Tokia paminėjimo akcija surengta ne atsitiktinai. Nemažai vieno iš palaidotųjų po nuošliauža artimų žmonių gyvena mūsų rajone – Siesikuose, Dainavoje, Ukmergėje.

Šeštadienį už žuvusius tris lietuvius buvo meldžiamasi kaimyninio Kėdainių rajono Pagirių bažnyčioje, taip pat šv. Mišios lietuvių kalba bus aukojamos Norvegijos Lillestrom St. Magnus katalikų bažnyčioje.

Tragiškas įvykis Norvegijoje, nusinešęs trijų mūsų tautiečių gyvybes, nepalieka abejingų. O ką kalbėti apie nelaimės ištiktųjų šeimas, gimines?

A. Kuliešiui sunku rasti žodžių ir kalbėti apie lapkričio 10-ąją žuvusį giminaitį – bendrapavardį pusbrolio sūnų Paulių: „Jam, kaip ir mano sūnui, 27-eri. Bet Pauliuko jau nebėra… Jį pasiglemžė Norvegijos žemė. Kodėl? Mes visi jį labai mylėjom. Kaip sunku sakyti mylėjom…“

Susirinkusieji po kryžiumi prie Švč. Trejybės bažnyčios degė žvakeles, kartu su parapijos klebonu Šarūnu Petrausku pasimeldė.

Kodėl tokia negailestinga lemtis ištiko Paulių? Jaunuolį, buvusį tvirta atrama vienai jį užauginusiai mamai, tik geru žodžiu minimą Pagiriuose, kur jis gyveno. Šis klausimas ramybės neduoda ir Pauliaus draugams, artimiesiems. Gedėdami vaikino ne vienas prisimena jo tėtį, taip pat Paulių. Jį tragiška mirtis ištiko, kai sūnus skaičiavo pirmus mėnesius. Paulius tėvo nepažino, bet visada labai jo ilgėjosi…

p1090853

Skelbiama, jog nelaimės vietoje Siorumo regione, esančiame netoli sostinės Oslo, dirbo šeši vyrai iš Lietuvos. Maždaug 400 metrų ilgio, 300 metrų pločio ir 60 metrų gylio nuošliauža pasiglemžė tris darbininkus – P. Kuliešių, Darių Ščiuką ir Artūrą Miškinį. Jie visi trys į Norvegiją buvo atvykę iš Pagirių miestelio. Dar trys mūsų tautiečiai išsigelbėjo.

Iš pradžių įvykio vietoje policija dirbo kartu su geologais – šie vertino dar vykstančius žemės judėjimus ir galimybes toliau ieškoti dingusiųjų. Geologams paskelbus, kad darbus tęsti saugu, pradėtos paieškos. Naudojami sraigtasparniai, bepilotės skraidyklės, kita technika. Deja, pastangos rasti žuvusius iki šiol rezultatų nedavė.

Pasak Norvegijos policijos atstovų, gelbėjimo darbai vyksta kiekvieną dieną, jie baigiami, kai pradeda temti: „Visuomenė raginama laikytis atokiau nuo vietos, kur įvyko nelaimė. Toje vietoje pavojinga, žemė nėra tvirta. Dabar mums svarbiausia užtikrinti darbuotojų saugumą. Mes konsultuojamės su Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktoratu ir Norvegijos geotechnikos institutu dėl to, kokius darbus atlikti yra saugu. Kol kas nėra aišku, kiek kubinių metrų sudaro nuošliaužos tūris.“

„Tai yra tragedija, tačiau ji nebuvo netikėta“, – spaudoje cituojamas Norvegijos inžinierius Steinas H. Stokkebo. Pasak jo, Siorumo regiono savivaldybė jau dvejus metus buvo perspėta dėl galimų nuošliaužų: „Aiškinau savivaldybei, kas įvyks ir kodėl. Buvo didelė tikimybė, kad panaši nelaimė įvyks šiemet.“ Tačiau, anot S. H. Stokkebo, į jo perspėjimus, kad didžiausia nuošliaužų tikimybė yra pavasarį ir rudenį, niekas nekreipė dėmesio. Inžinierius teigė, kad savivaldybė ignoravo ir raginimus užpildyti daubas ir taip išvengti nelaimių. Siorumo merė Marriane Grimstad-Hansen patvirtino, kad apie pavojingą žemės būklę daugelyje vietų buvo žinoma.

AUTORĖS nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį

  • As :
    Uzuojauta artimiesiems gaila zmoniu o dar ir neranda bent jau kapas butu stiprybes mamai
  • As :
    Uzuojauta artimiesiems gaila zmoniu o dar ir neranda bent jau kapas butu stiprybes mamai