Posėdyje – apie krašto apsaugą, apklausos kambarius, saugią kaimynystę, gaisrines be vandens…

Penktadienį rajono Savivaldybės tarybos nariai surengė išvažiuojamąjį posėdį saugumo ir viešosios tvarkos klausimais. Aplankyti ne tik mieste esantys strateginiai objektai, domėtasi gerąja saugios kaimynystės patirtimi, bet ir vykta į Valų kaimą, Pabaisko miestelį. Daugiausia išvykoje kalbėta apie krašto apsaugos savanorių, policininkų ir gaisrininkų darbą, aptartos svarbiausios šių pareigūnų keliamos problemos.

Teko rodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą

Tarybos narių išvažiuojamasis posėdis prasidėjo Deltuvos gatvėje esančiame Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 805 pėstininkų kuopos pastate. Svečius pasitiko kuopos vadas Aivaras Bagdonas. Į kuopos būstinę atvykusieji buvo įleidžiami tik pagal iš anksto sudarytą dalyvių sąrašą, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Saugumo sumetimais taip pat visų paprašyta nedaryti jokių vaizdo, garso įrašų, nefotografuoti. Atvykusiesiems paaiškinta, kad kariuomenė yra uždara struktūra, turinti nemažai vidinių paslapčių, todėl ir taikomi sugriežtinti saugumo reikalavimai.

Kuopos vadas A. Bagdonas.

Tik metus Ukmergės kuopai vadovaujantis A. Bagdonas rajono Tarybos nariams, posėdyje dalyvavusiems savivaldybės administracijos kai kurių skyrių specialistams pateikė bendrą informaciją apie krašto apsaugos sistemą, supažindino su savanorių pajėgų istorija, papasakojo apie tarnybą KASP, jos funkcijas. Šiuo metu Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 805 pėstininkų kuopą sudaro atsargos kariai ir kariai savanoriai. Pastaraisiais tapti gali asmenys, sulaukę 18 metų, ir tarnauti iki 55 metų. Vyriausiam kuopos savanoriui yra 54 metai. Pasak A. Bagdono, tarp kuopos karių yra mokslo daktarų, verslininkų, darbininkų, studentų, moksleivių. Ukmergėje įsikūrusios kuopos vadas akcentavo, jog KASP – idealus variantas neturintiems laiko nuolatinei tarnybai, nes kariai savanoriai per metus į užsiėmimus kviečiami 25–30 dienų, dažniausiai savaitgaliais.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai taip pat buvo pakviesti į praktinius užsiėmimus, kurių metu susipažino su KASP ginkluote bei amunicija.

Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 805 pėstininkų kuopa yra įsikūrusi savivaldybei priklausančiame pastate, kurio vidus primena gūdžius sovietinius laikus, nes patalpoms jau seniai reikalingas remontas. Rajono valdžia norėtų karius savanorius iš čia iškeldinti, o atsilaisvinusį pastatą, kuris yra šalia Nestacionarių socialinių paslaugų centro, pritaikyti šios įstaigos reikmėms. Pasak rajono mero Rolando Janicko, ateityje kariai savanoriai persikels į Kauno gatvėje esantį buvusį karinį komisariatą – vadinamuosius šaulių namus. Šis pastatas jau perduotas Krašto apsaugos ministerijos žinion.

Policininkai kalbėjo ir apie poreikius

Po viešnagės pas kariškius posėdis persikėlė į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatą. Svečius sutikę įstaigos vadovas Mindaugas Petrauskas, Reagavimo skyriaus viršininkas Vladas Butkus ir bendruomenės pareigūnė Ingrida Dutkienė pasiūlė pasidalinti į dvi grupes ir surengė ekskursiją. Tarybos nariai galėjo susipažinti su neseniai mieste įrengtų vaizdo kamerų valdymo punktu, apžiūrėti areštinę, sulaikymo kameras, pasimatymų kambarį, kitas patalpas. Taip pat visi turėjo galimybę nusileisti į šaudyklą, kurioje pademonstruoti policininkų naudojami ginklai, liemenės, kita įranga. Rajono Policijos komisariato kieme visų nuotaiką praskaidrino kinologo Andrejaus Petrukanec ir tarnybinio šuns Grodo pasirodymas.

Vėliau rajono Tarybos nariai ir pareigūnai susėdo bendram pokalbiui. Policijos komisariato viršininkas M. Petrauskas papasakojo apie nuo rugsėjo vidurio įvykusius struktūrinius pasikeitimus, veiklos organizavimą. Susitikime kalbėta ir apie kriminogeninę situaciją. Kaip teigė viršininkas, per metus rajone užregistruojama apie 8,5 tūkst. įvykių. Vidutiniškai per valandą sulaukiama vieno iškvietimo. Per parą pradedami 2 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia įvykių būna savaitgaliais, daugėti jų pradeda nuo penktadienio 17 valandos, intensyviausias darbas tęsiasi iki sekmadienio 11 valandos. Į tai atsižvelgiama ir organizuojant ekipažų darbą.

Pokalbio metu aptartos ir prevencinės priemonės, prie kurių vykdymo prisideda rajono savivaldybė, skirdama finansinę paramą. M. Petrauskas informavo Tarybos narius, kam pareigūnai išleidžia šiuos pinigus. Policijos komisariato viršininkas pasidžiaugė „Šilo“ pagrindinėje mokykloje įrengta ir sėkmingai veikiančia Saugaus eismo klase. Vykdomo prevencijos projekto lėšomis taip pat kasmet policininkams nuperkama įvairių priemonių – pirštinių, žibintuvėlių ir kitų, kurių pareigūnai negauna. Dalis pinigų išleidžiama kurui, policijos rėmėjų skatinimui, kitoms reikmėms. Šiemet pareigūnams buvo nupirkti 9 nešiojamieji kompiuteriai, kurie, dirbant ekipažuose, dabar labai reikalingi.

Kalbėta ir apie ateinančių metų poreikius. Baudžiamojo proceso kodekso 186 str. įpareigoja, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Tačiau rajono Policijos komisariate tam skirtų patalpų nėra. Joms įrengti reikalingos lėšos, todėl pareigūnai viliasi papildomos paramos sulaukti iš rajono savivaldybės. Taip pat M. Petrauskas norėtų pakeisti abiejų komisariate esančių sporto salių grindų dangą.

Nuotaiką praskaidrino kinologo A. Petrukanec ir tarnybinio šuns Grodo pasirodymas.

Patys rūpinasi savo saugumu

Bendruomenės pareigūnė I. Dutkienė susirinkusiuosius supažindono su Saugios kaimynystės grupių veikla. Pasak pareigūnės, Lietuvoje veikia apie 1 500 tokių grupių, o Ukmergės rajone – 19. Deja, daugumai jų trūksta iniciatyvumo, aktyvios yra tik keturios. I. Dutkienės teigimu, Saugios kaimynystės grupės padeda telkti daugiabučio, gatvės ar privačių namų bendruomenę. Labai svarbu, kad žmonės susipažįsta, pradeda bendradarbiauti, pasidalina telefonų numeriais, kartu sprendžia bendras problemas. Be to, prie Saugios kaimynystės grupių prisijungę žmonės gali jaustis saugesni.

Tarybos nariai buvo pakviesti aplankyti vieną aktyviausių mieste Saugios kaimynystės grupių „Slėnis“, kuri veikia Slėnio gatvėje, privačių namų kvartale. Svečius sutiko šios grupės lyderis Mindaugas Kasmauskis. Kadangi jo ir kaimynų gyvenamieji namai yra netoli upės, šią vietą nuo seno yra pamėgęs miesto jaunimas. Prie vandens jie paprastai atvažiuodavo automobiliais, nesilaikydavo saugaus greičio. Pasak M. Kasmauskio, Slėnio gatvė yra unikalioje, bet izoliuotoje, o tai reiškia – pažeidžiamoje vietoje. Gatvėje nėra apšvietimo, tamsu. Prie upės atvykęs jaunimas iki paryčių klausydavosi muzikos, triukšmaudavo, šiukšlindavo. Šios gatvės gyventojai kiekvieną vasarą surenka ir išveža apie 200–300 kg paliktų šiukšlių. Be to, pernai buvo apvogtas vienas iš kaimynų – užmigdžius kieme laikomą šunį, iš teritorijos buvo nugvelbti visi ten buvę vertingi daiktai. Taigi, gyventojai patys ėmė rūpintis saugumu, savo lėšomis, suderinę su policija, Saugaus eismo komisija, įsirengė greičio ribojimo kalnelius, kitus kelio ženklus. Rajono Policijos komisariato viršininkas, bendruomenės pareigūnė padėkojo Slėnio gatvės gyventojams už jų iniciatyvumą ir ragino kitus ukmergiškius sekti gražiu grupės „Slėnis“ pavyzdžiu.

Valų ugniagesiams būtinos naujos patalpos

Daugiausia dėmesio išvažiuojamajame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo skirta susipažinimui su rajono ugniagesių problemomis. Kaip žinia, už gaisrų gesinimą kaimo vietovėse atsakingos savivaldybės. Joms šią funkciją yra delegavusi valstybė. Ji tam skiria ir pinigų, tačiau šių lėšų pakanka vien ugniagesių atlyginimams. Todėl rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos neturi lėšų nei technikos, nei įrangos, nei pastatų atnaujinimui. Būtent todėl išvažiuojamojo posėdžio dalyviai buvo pakviesti aplankyti Žemaitkiemio seniūnijos Valų kaimo gaisrinę.

Pasak neseniai rajono savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo pareigas pradėjusio eiti Rimvydo Lukošiaus, padėtis Valuose – prasčiausia. Pastate nėra vandens, tualetas įrengtas lauke. Norint nutiesti vandentiekį, reikėtų nemažai lėšų, be to, trasa driektųsi privačia žeme. Pastatas, kuriame glaudžiasi Valų ugniagesių komanda, taip pat neatitinka keliamų reikalavimų. Gaisrinis automobilis vos įvažiuoja pro vartus, reikalingas stogo remontas, trūksta elementarių buitinių patogumų darbuotojams. Kadangi pastatas nešildomas, ugniagesiai budi mažame kambarėlyje, kurį apšildo krosnis. Renovuoti šį pastatą netikslinga, todėl svarstoma galimybė prie Valų kaimo bendruomenės namų statyti priestatą ir jame įkurdinti ugniagesių komandą.

Taigi, Tarybos nariai buvo pakviesti užsukti ir į Valų kaimo bendruomenę, kuri įsikūrusi rajono savivaldybei priklausančiame buvusiame mokyklos pastate. Jį bendruomenė suremontavo savo lėšomis, dabar čia veikia ir biblioteka, įleidžiami repetuoti kultūros darbuotojai, saviveiklininkai. Tiesa, antrajame pastato aukšte yra du privatūs gyvenamieji butai. Jei bus nuspręsta statyti priestatą ugniagesių komandai, savivaldybė pasirengusi šiuos butus iš dabartinių savininkų nupirkti.

Valų kaimo bendruomenės pirmininkė Angelė Jokubynienė atvykusiems svečiams pasakojo apie vykdomus projektus, pasidžiaugė saviveiklininkų pasiekimais, vietos gyventojų aktyvumu. Trumpos pietų pertraukos metu išvažiuojamojo posėdžio dalyviai pasveikino kolegas – tądien 60-ojo jubiliejaus sulaukusį Romą Pivorą ir gimtadienį šventusią Jurgitą Vijūnę. Jiems įteikta gėlių, sugiedota „Ilgiausių metų“.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyvius pasitiko Slėnio gatvės Saugios kaimynystės grupės lyderis M. Kasmauskis
(trečias iš dešinės).

Prie mokyklos statys priestatą

Iš Valų UAB Ukmergės autobusų parkas autobusas, vežiojęs Tarybos narius, pasuko link Pabaisko miestelio. Čia, šalia renovuotos mokyklos, kitais metais bus pradėtas statyti priestatas, kuriame įsikurs ugniagesiai gelbėtojai. Šiuo metu rajono Savivaldybės priešgaisrinei tarnybai priklauso septynios ugniagesių komandos. Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalavimais, atsižvelgiant į rajono teritorijos dydį bei gyventojų skaičių, ateityje teks atsisveikinti su Senamiesčio ugniagesių komanda. Ji šiuo metu yra įkurdinta Kauno gatvėje, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastate. Tačiau patvirtinti standartai neleidžia šioms tarnyboms būti po vienu stogu. Todėl Senamiesčio ugniagesių komandą planuojama perkelti į Pabaisko miestelį.

Tarybos nariai apžiūrėjo teritoriją, kurioje numatytos statybos. Jos planuojamos nugriautos senosios mokyklos vietoje, prijungiant pastatą prie dabartinės mokyklos. Kadangi Pabaiske mažėja mokinių, nedidelė dalis mokyklos patalpų galėtų atitekti ugniagesių komandai.

Ragino atsigręžti į kaimo ugniagesius

Ugniagesiams aktualius klausimus išvažiuojamojo posėdžio dalyviai aptarė ir grįžę į miestą, Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas R. Lukošius supažindino su veiklos prioritetais ir ragino atsigręžti į kaimo ugniagesius, įvertinti esamą situaciją. Pasak jo, dabar rajone septyniose komandose dirba 65 žmonės. Beveik visi pastatai, kuriuose įsikūrusios kaimo ugniagesių komandos, nebuvo remontuoti dešimtmečius. Kai kurie iš jų pastatyti beveik prieš pusę šimtmečio. Patalpos buvo pritaikytos kur kas mažesnėms gaisrinėms mašinoms, todėl dabar daugelyje garažų yra išpjautos sienos ir praplatinti vartai. Tačiau pastatus didinti reikia ne tik į plotį, kai kuriose gaisrinėse visas stogo konstrukcijas būtina pakelti, kad garaže tilptų šiuolaikiška gaisrinė technika. Niekur nėra atskirų patalpų gaisrinio inventoriaus laikymui, remontui, priežiūrai. Naujausias yra Veprių ugniagesių pastatas, statytas 1991 metais. Šešuolių ugniagesiai glaudžiasi 1960 metų statybos patalpose, o Želvos ir Taujėnų komandų pastatams – apie 48 metus. Blogiausiai padėtis Valuose.

Susitikime kalbėta ir apie poreikį atnaujinti autoparką. Visų kaimuose esančių ugniagesių komandų automobiliai yra perdaryti iš kadaise įsigytos senos sovietinės karinės technikos. Pasak R. Lukošiaus, kaimų ugniagesiai labai nagingi žmonės, todėl patys ardė senus automobiliu, palikdami tik jų važiuoklę, ir pritaikė juos gaisrų gesinimui. Seniausias transportas yra 1965 metų laidos, juo naudojasi Šešuolių ugniagesių komanda. Naujausiam automobiliui – 22 metai. Taip pat kaimų ugniagesiams trūksta drabužių, gaisrų gesinimui būtinos įrangos. R. Lukošiaus teigimu, kaimų ugniagesių komandos yra „išnykimo kryžkelėje“, todėl joms būtina parama. Vadovo įsitikinimu, žmonės pasirengę dirbti, bet be pinigų visos idėjos pasmerktos žlugti.

„Eilės į savanorius ugniagesius nėra“

Posėdžio metu diskutuota ir dėl savanorių ugniagesių veiklos organizavimo. R. Lukošiaus teigimu, „eilės į savanorius ugniagesius nėra“. Šiuo metu rajone 10 savanorių grupė užsiima visuomenės švietimu gaisrų prevencijos srityje. Ateityje planuojama imtis aktyvesnių veiksmų, kurie skatintų savanorius dalyvauti ir gaisrų gesinime.

Savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas Tarybos narius supažindino su civilinės saugos organizavimo funkcijomis, pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

Tik prieš savaitę Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas pradėjęs eiti Dainius Vyšniauskas aptarė gaisringumo situaciją rajone. Jis Savivaldybės tarybos nariams taip pat surengė ekskursiją, supažindino su turima technika, gaisrų ir avarijų likvidavimo įranga, kitomis priemonėmis.