Žemdirbiai laukia teigiamų permainų žemės ūkio politikoje

Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmai bei Ukmergės žemdirbių asociacija sukvietė rajono ūkininkus pasikalbėti žemdirbiams aktualiausiais klausimais, pasidalinti patirtimi, pasisemti žinių. Susirinkime, kuris vyko Deltuvos seniūnijos Aleksandravos kaime esančiame restorane „Aleksandrava“, dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žėmės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento vyriausiosios specialistės Edita Jakubauskaitė ir Sigutė Stakvilevičienė, Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė ir vyriausioji specialistė Vaiva Aleksandravičiūtė, UAB „Vitera Baltic“ projektų vadovė Rita Jonynė ir šios bendrovės diagnostikos specialistas Dovydas Paleckis. Taip pat į susitikimą atvyko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys, vyr. specialistė Asta Dutkienė bei seniūnijų žemės ūkio specialistai. Pranešimus skaitė VšĮ „Ekoagros“ ir renginio rėmėjų UAB „Agrosfera“ atstovai.

Pasveikino su didžiųjų darbų pabaiga

Susitikimą vedė Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Ukmergės ir Širvintų rajonuose Karolina Valaišienė. Ji pasidžiaugė gausiu susirinkusių ūkininkų būriu ir pasveikino visus su didžiųjų darbų pabaiga.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas S. Dimaitis ragino ūkininkus būti vieningiems, jungtis į žemdirbių asociacijas ir drauge kovoti už bendrus reikalus, ginti savo interesus, kartu daryti įtaką šalies valdžiai, kad ši priimtų palankius sprendimus.

Vicepirmininkas padėkos raštą įteikė geriausiai šių metų rajono melžėjai Zofijai Griškevičienei.

Pirmininkas pažėrė priekaištų

Rajono ūkininkų sėkmes ir nesėkmes aptarė Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša. Apžvelgdamas šiuos metus jis pažymėjo, jog 2016-ieji išsiskyrė drėgmės trūkumu, kai augalams jos ypač reikėjo, ir užsitęsusia sausra. Tai atsiliepė derliui, todėl nedžiugina nei jo kokybė, nei kainos. Nelengvi metai, pasak A. Valaišos, buvo ir gyvulių augintojams. Smuko pieno, mėsos, ypač avienos, supirkimo kainos. „Už litrą pieno supirkėjai moka 8–10 centų. Daug kartų apie tai kalbėta iš įvairių tribūnų, bet rezultato nesulaukta“, – apgailestavo rajono Žemdirbių asociacijos vadovas.

Jis priekaištų pažėrė Žemės ūkio ministerijai, kuri neva vangiai bendradarbiauja su ūkininkais, nepalaiko ryšių su Žemės ūkio rūmais. „Valdžios požiūris į ūkininkus tapo keistas – dauguma institucijų į duris įmontavo elektronines spynas, kad ūkininkai netrikdytų jiems ramybės…“ – savo pastebėjimais dalijosi A. Valaiša.

Pirmininkas pastabų turėjo ir rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistams, kurie, jo teigimu, nenoriai atstovauja žemdirbių interesams. Ypač tai išryškėja, kai ūkininkai kreipiasi dėl žvėrių padarytų nuostolių atlyginimo. „Atvyksta du šio skyriaus darbuotojai, keli medžiotojai, draudimo bendrovės atstovas ir seniūnas, – kalbėjo pranešėjas. – Vyksta nuniokotų pasėlių apžiūra ir visi „pučia į vieną dūdą“ – sprendžia, kaip ūkininkui kuo mažiau sumokėti. O juk žemės ūkio skyriaus specialistai turėtų stengtis ūkininkui padėti ir tinkamai atstovauti jo interesams…“

A. Valaiša kalbėjo ir apie netolygiai paskirstomas išmokas, netobulas ekologinio ūkininkavimo taisykles, naujai parengtą nederlingų žemių žemėlapį. Perbraižytas nenašių žemių žemėlapis, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų, nėra palankus Ukmergės ūkininkams. „Nejaugi mūsų rajonas vėl taps derlingu ir būsime priversti lygiuotis į kaimynus – Kėdainių, Panevėžio ūkininkus?“ – nuogąstavo asociacijos vadovas, pridurdamas, jog keičiantis žemės našumo balui, mažės ir gaunamų kompensacijų suma. A. Valaiša teigė, kad žemdirbiai jau seniai laukia permainų žemės ūkio politikoje. Pirmininkas vylėsi, gal po Seimo rinkimų naujai suformuota šalies valdžia bus palankesnė ūkininkams.

„Išneštas maisto medžiagas privalu sugrąžinti“

Su modernesnio dirvos tręšimo technologijomis susirinkusiuosius supažindino pasaulinių gamybos lyderių trąšas tiekiančios UAB „Vitera Baltic“ projektų vadovė R. Jonynė. Ji pabrėžė, jog ūkininkaujant labai svarbūs yra dirvožemio tyrimai, kuriuos turi atlikę tik nedaugelis rajono žemdirbių.

„Per metus Lietuvoje ištiriama tik apie 0,1 proc. dirvožemio, – sakė pranešėja. – O juk žemė – pagrindinė ūkio gamybos priemonė, gebanti duoti derlių. Pasėlių augimas priklauso nuo maistinių medžiagų balanso. Esant disbalansui, augalų augimas bus sutrikdytas. Jeigu maisto medžiagų dirvožemyje gausu, trąšas naudoti reikia labai minimaliai, tik našumui palaikyti. Tačiau norint išsaugoti dirvožemio derlingumą, išneštas maisto medžiagas privalu sugrąžinti. Taigi, tik turint tyrimų išvadas žinosime, ką daryti, į ką atkreipti dėmesį, kokiomis trąšomis žemę tręšti.“ R. Jonynė akcentavo, kad ūkininkas turi mylėti ir jausti kiekvieną savo dirbamos žemės lauką.

UAB „Vitera Baltic“ diagnostikos specialistas D. Paleckis susirinkimo dalyviams pateikė naujausias, pasaulines grūdinių kultūrų supirkimo kainų tendencijas, jų kritimo ir augimo priežastis, prognozes.

Ekologinio ūkininkavimo klausimus bei Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sertifikavimo taisyklių naujoves, perspektyvas pristatė VšĮ „Ekoagros“ atstovai.

Bus pradėti mokėti avansai

Susitikime aptartos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos aktualijos, pateikta informacija apie tiesiogines išmokas. Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovės pranešė, kad avansai už 2016 m. deklaruotus plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus, bei pienines karves bus pradėti mokėti spalio 17 dieną. Avansinė išmokų dalis sieks iki 70 proc. išmokų pagal skirtingas paramos schemas. Nuo lapkričio 2-osios parama bus pradėta mokėti ir tiems pareiškėjams, kurių paraiškose buvo nustatyta neatitikimų, ir kurie laiku pateikė reikiamus dokumentus. Likusios išmokų dalies ūkininkai sulauks gruodį.

Iš viso avansai turėtų pasiekti rekordinį skaičių pareiškėjų – 99 proc. (praėjusiais metais jų sulaukė 94 proc. pareiškėjų, 2014 m. – 73 proc., 2013 m. – tik 56 proc.), išskyrus pareiškėjus, kurių paraiškose buvo nustatyta neatitikimų, ir jie laiku nepateikė reikiamų dokumentų ar pan. Didžioji dalis avansų bus išmokėta iki spalio 31 d.

Dainiaus VYTO nuotr.