Tapusi Seimo pirmininke L. Graužinienė pirmojo vizito atvyko į Ukmergę. Ją pasitiko tuometinis meras Vydas Paknys. Redakcijos archyvo nuotrauka

Naujausi, Žmonės

Loreta Graužinienė: „Darau trumpą pertrauką“

Sekmadienį įvykusius Seimo rinkimus politologai ir šalies gyventojai komentuoja įvairiai: vardijama tai, ką galima buvo nuspėti, užsimenama ir apie netikėtumus. Kai kas džiūgauja, kad pasikeis ketverius metus valdžiusi politinė jėga ir laukia permainų, kiti neslepia nusivylimo, nes įsitikinę, kad keisti nieko nereikia. Vis dėlto didžiausias netikėtumas buvo pirmadienį, kai ukmergiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė informavo, jog traukiasi iš Darbo partijos (DP) ir apskritai iš politikos. Žiniasklaidai išplatintame Seimo pirmininkės pranešime buvo rašoma: „Šį sprendimą priėmiau apgalvotai, atsižvelgdama ir gerbdama daugumos Ukmergės rinkėjų išreikštą valią. Dėkoju visiems Ukmergės ir Lietuvos rinkėjams, kurie nuoširdžiai mane palaikė ir išreiškė pasitikėjimą manimi bei mano nuveiktais darbais.“ Pranešime spaudai taip pat buvo minima, jog pirmadienį ji pateikė prašymą Darbo partijos Ukmergės skyriui ją išbraukti iš Darbo partijos narių sąrašų, kopiją išsiuntė Darbo partijos pirmininkui.

Mano, jog per mažai bendravo su rinkėjais

Antradienį kalbinta L. Graužinienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad sprendimą trauktis priėmė atsakingai ir viską gerai apgalvojusi. Ji neslėpė, kad ukmergiškių balsavimas jai buvo netikėtas. „Ir būdama Seimo nare, ir eidama Parlamento pirmininkės pareigas visada stengiausi savo krašto labui, kadangi ir pati jame gyvenu, esu ukmergiškių šeimos narys. Tačiau juk priėjęs kiekvienam nesakysi, kieno dėka pagražėjo vienas ar kitas pastatas, vaikų darželis, įvyko kitų gerų dalykų…“ – kalbėjo L. Graužinienė.

Ji taip pat samprotavo, jog rinkimų rezultatui įtakos galėjo turėti ir tai, kad Seimo pirmininkės darbotvarkė itin įtempta, vyksta daug posėdžių, susitikimų, reikia atlikti kitų darbų, tad ji neturėjusi galimybių ir laiko vykdyti aktyvesnę rinkiminę agitaciją. Pasiteiravus, kas lėmė kitų kandidatų sėkmę, priežasčių ji plačiau nekomentavo, tik užsiminė, jog vienmandačių rinkimų apygardų rezultatai labai daug priklauso ir nuo partijos reitingų – mat dažnai žmonės renkasi tuo metu „ant bangos“ esančių politinių jėgų atstovus.

Pasitraukė ir Valentinas Mazuronis

Pareiškimą išstoti iš partijos L. Graužinienė parašė Ukmergės skyriuje, o kopiją nusiuntė partijos pirmininkui. Užsiminus, kad tiesiogiai nesikreipė į partijos vadovą galbūt dėl to, nes sklandė gandai apie nesutarimus su V. Mazuroniu, paaiškino, jog pagal Darbo partijos įstatus kandidatai priimami, taip pat nariai gali išstoti skyriuose. „Su V. Mazuroniu normaliai bendravome darbo reikalais, kitais su partine veikla susijusiais klausimais“, – tikino L. Graužinienė.

Darbo partijos daugiamandatėje rinkimų apygardoje ji buvo įrašyta septintu numeriu. Rinkėjai L. Graužinienę vienu laipteliu pakėlė – reitingavo į šeštą vietą.

V. Mazuronis, prisiimdamas atsakomybę už prastus praėjusį sekmadienį į Seimą vykusių rinkimų rezultatus, kai partija nesurinko būtinų 5 proc. rinkėjų balsų, kad iškovotų mandatus, pirmadienį paskelbė atsistatydinantis iš DP pirmininko pareigų. Iš šios partijos jis nepasitraukė.

Seimo rinkimuose DP vadovas nedalyvavo, kadangi nepanoro atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, ką pagal įstatymus būtų privalėjęs daryti.

Parlamento vadovė dažnai lankydavosi rajone vykstančiuose renginiuose. Redakcijos archyvo nuotrauka

Parlamento vadovė dažnai lankydavosi rajone vykstančiuose renginiuose. Redakcijos archyvo nuotrauka

Parlamente – tris kadencijas

L. Graužinienė – iki šiolei didžiausias politines aukštumas po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais pasiekusi ukmergiškė. Ne vienerius metus individualią buhalterinių ir audito paslaugų įmonę turėjusi moteris į politiką pasuko 2003-aisiais – kai Viktoras Uspaskichas ėmėsi kurti Darbo partiją. Jos iniciatyva tų pačių metų spalio mėnesį įsteigtas šios politinės jėgos Ukmergės skyrius.

Vos įsikūrusi partija sulaukė didelio populiarumo – 2004 metais vykusiuose Seimo rinkimuose DP atstovai laimėjo triuškinančia pergale – jiems iš viso teko 39 mandatai, pagal sąrašą daugiamandatėje apygardoje – 22. Tarp naujųjų parlamentarų buvo ir L. Graužinienė. Ji buvo įrašyta penktuoju numeriu, po balsavimo jos vieta nepakito.

Ukmergiškei buvo sėkmingi ir 2008 metų rinkimai – ji vėl išrinkta į Seimą daugiamandatėje apygardoje. Sąraše ji buvo įrašyta antru numeriu, tokią pat vietą užėmė ir po balsavimo, „darbiečiai“ laimėjo dešimt mandatų.

Į parlamentą L. Graužinienė pateko ir po 2012 metų rinkimų. Šįkart rinkiminiame sąraše ji buvo įrašyta trečiu numeriu, rinkėjai pakėlė į antrą. Darbiečiams daugiamandatėje apygardoje teko 17 mandatų, iš viso – 29.

Visuose trejuose rinkimuose Darbo partija L. Graužinienę kandidate kėlė ir Ukmergės vienmandatėje apygardoje.

2004 metais ji buvo antra, parlamentaru tapo šviesios atminties Julius Veselka. Jis laimėjo rinkimus ir 2008-iais, tuomet L. Graužinienė liko trečia. 2012 metų rinkimuose ji pirmame rate surinko daugiausia balsų ir antrame ture vėl varžėsi su J. Veselka. Šįkart pastarasis politikas sulaukė didesnio palaikymo.

L. Graužinienė Seime dirbo Audito komiteto nare, vėliau – šio komiteto pirmininke. Taip pat ji buvo Socialinių reikalų ir darbo bei Europos reikalų komitetų narė, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos narė. 2013 metų spalį išrinkta Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke. Ukmergiškė – tryliktoji nuo 1990 metų Parlamento vadovė.

Vadovavo partijai, pretendavo į prezidento postą

2013–2015 metais politikė vadovavo ir Darbo partijai. Po „darbiečiams“ nesėkmingų savivaldybių tarybų rinkimų ji iš šio posto atsistatydino.

2009 metais vykstant šalies prezidento rinkimams, Darbo partijos taryba nusprendė, kad tuo metu buvusi DP vicepirmininke L. Graužinienė turėtų kandidatuoti šiuose rinkimuose.

Surinkusi 49 686 balsus ji liko šešta.

Pirmininkaus dar mėnesį

Sekmadienį, spalio 9 dieną, vyko Seimo rinkimų pirmasis turas. Po dviejų savaičių, spalio 23-ąją, bus ir antrasis, kuriame rungsis vienmandatėse apygardose daugiausia rinkėjų balsų surinkę du kandidatai.

Pagal įstatymus, naujai išrinkti Parlamento nariai Lietuvos Respublikos prezidento dekretu kviečiami į pirmąjį posėdį susirinkti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo.

Iki to laiko L. Graužinienė dar vadovaus parlamentarams. „Noriu deramai baigti kadenciją, – sakė pirmininkė. – Reikia dar nemažai atlikti techninių darbų, sutvarkyti dokumentų, viską tvarkingai perduoti naujajam Parlamento vadovui.“

Į Seimą nepatekusiems šios kadencijos parlamentarams teks išmokos, kurios siekia nuo 5 iki 20 tūkstančių eurų neatskaičius mokesčių. Kaip skelbiama, maksimali suma ir turėtų būti išmokėta L. Graužinienei. Iš viso mandatų netekusiems parlamentarams bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams bus atseikėta 1,8 mln. eurų.

Ką veiks, nuspręs vėliau

Pasiteiravus apie ateities planus ji sakė, jog „padarys trumpą pertrauką“. „Po dvylikos metų turiu teisę mėnesį pailsėti. Tuo laiku norėčiau pabūti su šeima“, – neslėpė pašnekovė.

Ką numato veikti toliau, ji neatskleidė: „Apie tai dar anksti kalbėti.“ Į klausimą, ar nesvarsto galimybės pasirinkti kitą politinę jėgą, atviravo: „Visada buvau toje pačioje partijoje, esu pastovi. Tačiau niekada nesakyk niekada.“

Ir pridūrė, jog politika – ne tik Seimas ar savivaldybių tarybos. Yra kitų barų, kur galima darbuotis.

Tuo tarpu respublikinei žiniasklaidai ji teigė, jog galbūt Vilniuje kurs verslą arba dirbs auditore, nes kvalifikacijos nepraradusi, yra Auditorių rūmų narė.

Palikite komentarą apie straipsnį