R. Kiškis.

Naujausi, Žmonės

Policijos reformos iniciatorius neabejoja šios pertvarkos sėkme

Spalio 2-ąją minima Angelų Sargų – Policijos diena. Šia proga pasikalbėti apie policijoje vykdomą reformą, pasikeitimus, ateities perspektyvas pakvietėme buvusį rajono Policijos komisariato vadovą, nuo 2014-ųjų gegužės einantį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas Rolandą KIŠKĮ. Sostinėje aukštas pareigas einančio ir iki šiol Ukmergėje gyvenančio pareigūno teiravomės ne tik apie policijos pertvarkos esmę, bet ir apie dabartinį jo darbą bei asmeninį gyvenimą.

– Rolandą Kiškį pažįsta dauguma ukmergiškių, todėl pirmiausia norisi sužinoti, kuo Jūs šiuo metu užsiimate?

– Dirbu Tėvynės labui… 🙂 O jei rimtai, tai laikinai eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus AVPK) viršininko pareigas aktyviai stengiuosi padėti įgyvendinti naujuosius pokyčius policijos sistemoje. Tuo pačiu, kiek įmanoma, stengiuosi neatitrūkti nuo Respublikos kriminalinės policijos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) reikalų.

– Kadangi užsiminėte apie darbą LKPB, gal galėtumėte „Gimtosios žemės“ laikraščio skaitytojams papasakoti apie svarbiausias biuro funkcijas, ar su daug iššūkių teko susidurti, ko išmokė naujos pareigos, kas labiausiai įsiminė?..

– Lietuvos kriminalinės policijos biuras – optimaliai veikianti, moderni specializuota policijos įstaiga, atitinkanti šiandienos diktuojamas aktualijas. LKPB, kaip centrinė Kriminalinė policija, atsakinga už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos programos prioritetines priemones, kuriose numatyta užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą kovos su nusikalstamumu srityje, šalies viduje stiprinti policijos, saugumo, kitų teisėsaugos institucijų, teismų ir prokuratūros bendradarbiavimą, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, terorizmu, prekyba žmonėmis ir kitomis nusikalstamomis veikomis, įgavusiomis tarptautinį pobūdį. Taip pat į biuro funkcijas įeina kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas.

LKPB suteikti įgaliojimai ir atsakomybė vykdyti strateginį ir taktinį teritorinių policijos įstaigų veiklos koordinavimą ir kontrolę kriminalinės žvalgybos vykdymo ir ikiteisminio tyrimo srityse. Biuras teikia policijos įstaigoms visą reikiamą pagalbą tiriant nusikalstamas veikas, ir tai leidžia tobulinti teritorinių policijos įstaigų veiklą, efektyviau vykdyti nusikalstamų veikų užkardymą ir tyrimą, laiku nustatyti galimas grėsmes ir tinkamai į jas reaguoti.

LKPB pareigūnai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje, regioninėse iniciatyvose, Europos Sąjungos Tarybos darbo grupėse ir kt. Atsižvelgiant į šių formatų sprendimus, vykdomi LKPB veiklos pokyčiai, prisiimami tarptautiniai įsipareigojimai. Europos Sąjungos lėšomis finansuojami įvairūs tarptautiniai projektai ir programos taip pat yra viena iš biuro veiklos sričių.

Esame atsakingi už naujų kriminalinės žvalgybos bei kitos kriminalinę policiją dominančios informacijos analizės sistemų bei programų diegimą.

LKPB yra vienintelė teisėsaugos įstaiga Lietuvoje, per kurią koordinuojamas Lietuvos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas su Europolu bei užtikrinamas saugus informacijos keitimasis jo kanalais.

O dėl iššūkių, patikėkite, darbo pradžioje jų buvo tikrai daug, nemažai jų laukia ir ateityje. Nelengva iš palyginti nedidelio padalinio ateiti vadovauti įstaigai, kuri atsakinga už viešąjį šalies saugumą ir daugybę mano jau išvardytų sričių. Tenka vienu metu ir dirbti, ir gilintis į visas veiklos sritis, mokytis… Dveji su puse metų darbo Biure prabėgo kaip keli mėnesiai… Patirties per tą laiką gavau, manau, tiek, kiek jos buvau sukaupęs per 18 metų darbo vidaus reikalų sistemoje. Išmokau taip pat daug ko. Kalbu ne vien apie žinias. Labiausiai vertinu perimtą patirtį iš savo kolegų tiek policijoje, tiek kitų teisėsaugos įstaigų, tiek tarptautinių partnerių, tiek politikų… Yra dalykų, kurių nerasi išdėstytų ant popieriaus, kai kurias subtilybes gali perimti tik bendraudamas.

– Kodėl prieš porą mėnesių buvote paskirtas laikinai eiti Vilniaus AVPK vadovo pareigas?

– Kažkodėl labai dažnai išgirstu panašų klausimą. Daugeliui buvo netikėta, kad būdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovu, prisiėmiau atsakomybę laikinai vadovauti Vilniaus apskrities policijai. Dėl šio paskyrimo pats girdėjau ne vieną sąmokslo teoriją… Kaip jau ne kartą minėjau – sutikau su policijos vadovybės pasiūlymu eiti šias pareigas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, esu vienas iš naujo darbo organizavimo teritoriniuose policijos komisariatuose modelio, t. y. viešosios ir kriminalinės policijos padalinių sujungimo, iniciatorius ir darbo grupės narys. Šimtu procentų tikiu šia idėja ir man svarbu, kad pokyčiai būtų kuo sklandžiau įgyvendinti. Kadangi Vilniaus AVPK yra didžiausias Lietuvos policijos komisariatas, todėl nuo to, kaip pertvarka startuos sostinėje, priklausys tiek visos policijos sistemos veikla, tiek ir šalies policijos įvaizdis. Be to, policijos vadovybė taiko naują praktiką. Kai kurie Policijos departamento padalinių, specializuotų policijos įstaigų vadovai deleguojami į apskrities komisariatų padalinius, kad įvertintų pokyčius iš vidaus, bendrautų su ten dirbančiais pareigūnais, pasiūlytų, kaip vienus ar kitus procesus galima būtų tobulinti.

– Jau minėjote, kad esate policijos sistemoje vykdomos reformos iniciatorius. Kokia šios reformos esmė? Kodėl reikėjo pertvarkyti policiją?

– Mano nuomone, policija su savo užduotimis ir iki šiol tvarkėsi neblogai. Tačiau mes išgryninome tam tikras spragas, kurias reikėtų kiek įmanoma greičiau ištaisyti arba pagerinti. Kalbu apie nepakankamai efektyvią veiklos organizavimo sistemą, kur vyrauja vykdomų funkcijų gausa. Teritoriniuose policijos komisariatuose išryškėjo viešosios ir kriminalinės policijos pareigūnų funkcijų dubliavimas; atliekamos perteklinės procedūros, neturinčios didesnės įtakos teisės pažeidimų tyrimo kokybei ir lemiančios neefektyvų tiek policijos pareigūnų, tiek į policiją besikreipusių asmenų laiko, finansinių išteklių naudojimą. Įtakos reformai turėjo ir nepakankamas pajėgų, užtikrinančių viešąją tvarką, skaičius, netolygūs pareigūnų darbo krūviai, skirtingas veiklos ir kompetencijų reglamentavimas, nepakankamai efektyvus reagavimas į įvykius ir įrodymų surinkimas įvykio vietoje, menkas pareigūnų aprūpinimas darbo priemonėmis – transportu, kompiuterine įranga ir pan.

Pagrindinis dabartinės policijos vadovybės tikslas ir yra užtikrinti gyventojų poreikius į saugią gyvenamąją aplinką: gerinti policijos paslaugų pasiekiamumą, kad daugiau pareigūnų dirbtų teritorijose, gatvėse, bendrautų su gyventojais, ir mažiau funkcijų būtų atliekama kabinetuose. Taip pat reforma siekiama gerinti paslaugų teikimo visuomenei kokybę – padidinti pareigūnų atliekamų veiksmų efektyvumą, užtikrinti geresnius darbo rezultatus, sutrumpinti reagavimo į pranešimus ir pranešimų apie įvykius tyrimo terminus, racionaliai naudoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius, supaprastinti procedūras ir atsisakyti perteklinių, aprūpinti policijos pareigūnus būtinomis funkcijoms įgyvendinti priemonėmis ir įrankiais, ugdyti jų kompetencijas.

– Pareigūnų profesinės sąjungos šalies vadovams išsiuntė kreipimąsi, kuriame baiminasi galimų atleidimų, neproporcingai padidėsiančio darbo krūvio ir atsirasiančių naujų funkcijų. Kaip Jūs vertinate šiuos priekaištus?

– Profsąjungiečiai dalyvavo darbo grupės, rengusios reformos esminius klausimus, posėdžiuose, su jais buvo derinamos visos principinės nuostatos. Visų 16 profesinių sąjungų nariai, kurie sudaro apie 22 procentus policijos bendruomenės, iš esmės pritaria tam, kad pokyčiai yra būtini, bet jie teigia, kad dar reikėtų palaukti 2–5 metus. Pertvarkai labiausiai priešinasi tie pareigūnai, kuriems teks daugiau dirbti ir išeiti iš vadinamosios komforto zonos.

Vertindama profsąjungiečių priekaištus LR prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu. Šalies vadovė ragino atsakingai įvertinti komisariatuose pradėtų bandomųjų pertvarkų rezultatus, įsitikinti, kad jos tikrai pasiteisino, ir kad policija dirba geriau, o žmonės jaučiasi saugiau. Kaip rodo praktika, komisariatai, kurie jau dirba pagal naują modelį, puikiai susitvarko su darbo krūviu, žmonių nusiskundimų iš tų rajonų taip pat nesulaukiame.

– Ukmergės rajono policijos komisariate jau neliko budėtojų, nuo ateinančių metų komisariatą žadama naktimis užrakinti. Ar dėl to nenukentės eiliniai gyventojai?

– Manau, kad įgyvendinus naująjį darbo organizavimo modelį, eiliniai gyventojai taps tik saugesni, nes jie pagalbos sulauks greičiau jau vien dėl to, kad policijos ekipažų gatvėje bus kelis kartus daugiau nei iki šiol. O kalbant apie budėtojų padalinius ir komisariatus, mano įsitikinimu, ne pastatas ar patalpa padeda žmogui bėdoje, tai daro tie patys žmonės, t. y. mūsų policijos pareigūnai.

– Ko trūksta šiandieninei policijai, kokia ji turėtų tapti ateityje?

– Lietuvos policija yra pasiekusi tikrai daug. Mes mažai kuo atsiliekame nuo daugelio Vakarų valstybių, netgi lenkiame jas savo novatoriškumu ir nauju požiūriu. Tačiau mūsų šalies policijai dar daug ko trūksta – pradedant finansavimu, baigiant nauju inovatyviu požiūriu į policijos veiklą. Turiu mintyje visų policijos pareigūnų požiūrį į savo tarnybą ne tik kaip į darbą, bet kaip tarnybą iš pašaukimo, kuomet svarbiausia yra noras padėti ir pagelbėti žmonėms.

Net neabejoju, kad Lietuvos policija eina teisingu keliu, ir ne už kalnų tas metas, kada policininko profesija bus viena gerbiamiausių ir prestižiškiausių, o sistemoje dirbs tik tikri profesionalai, savo sričių specialistai, ambicingi, kūrybingi, savo profesiją gerbiantys ir vertinantys pareigūnai.

– Šiek tiek papasakokite apie save. Dirbate Vilniuje, gyvenate Ukmergėje. Ar neketinate su šeima kraustytis į sostinę?

– Gyvenu Ukmergėje. Su žmona Neringa auginame trejų su puse metukų dukrytę Elingą. Paprastai kasdien važinėju į Vilnių, bet paskutinius porą mėnesių dėl darbo intensyvumo 2–3 dienas per savaitę tenka likti nakvoti Vilniuje.

Į sostinę tikrai keltis neketiname. Manome, kad auginti dukrą Ukmergėje yra geriau ir patogiau. Prie pat mūsų namų – vaikų darželis, visi keturi seneliai – taip pat netoliese, todėl pasiruošę bet kuriuo paros metu mums pagelbėti. Be to, žmona dirba Ukmergės policijoje, jai darbas ir kolektyvas patinka. Todėl nusprendėme, kad „legionieriumi“ šeimoje kol kas būsiu aš vienas.

– Ar lieka laiko laisvalaikiui, kaip jį leidžiate?

– Laisvalaikio lieka tikrai nedaug, todėl jį stengiuosi praleisti su šeima, dukryte. Jei turiu galimybę, dar kartkartėmis nueinu į sporto salę, paskaitau knygą ar pažiūriu gerą filmą. Tenka apgailestauti, kad kol kas visai nelieka laiko draugams. Už tai jų labai atsiprašau.

– Ar nepamiršote savo kolegų Ukmergėje? Ko norėtumėte jiems palinkėti?

– Savo buvusių kolegų tikrai nepamiršau. Iki šiol važiuojant pro Ukmergės policijos komisariato pastatą, kūnu nubėga šiurpuliukai. Juk 14 metų dirbau su Ukmergės kolegomis. Per tą laiką tikrai nemažai gerų darbų nudirbome, šimtus nusikaltimų išaiškinome ir ne vieną gyvybę išgelbėjome. Esu dėkingas tiek dabar dirbantiems, tiek jau išėjusiems į atsargą – už praleistą laiką kartu, už buvimą šalia ne tik kai būdavo linksma ir gera, bet ir tada, kada tikrai buvo sunku…

Ukmergės policijos pareigūnams noriu palinkėti kelių, mano manymu, svarbių dalykų. Pirmiausia, tikėkite tuo, ką darote, turėkite tikslą ir jo garbingai siekite, nebijokite keistis ir klysti, pasitikėkite savimi, pasitikėkite ir gerbkite savo kolegas, būkite komanda, nes tik kartu galite įveikti visus gyvenimo iššūkius. Būkite tvirti, drąsūs, ryžtingi ir, kas ne mažiau svarbu, nestokokite humoro jausmo… Taip pat visiems linkiu artimųjų palaikymo ir supratingumo.

– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Nijolė STUNDŽIENĖ

Palikite komentarą apie straipsnį