Ieškodami piliakalnių vaikai aplankė ir Moko akmenį.

Jaunimas

Nauji jaunųjų šachmatininkų atradimai

Virginija SAVICKIENĖ

Sekmadienio rytą šachmatininkai vėl išsiruošė ieškoti nuotykių bei piliakalnių Ukmergės rajone ir taip prisidėti prie ,,Europos judriosios savaitės“ renginių. Kelionę pradėjome nuo Berzgainių piliakalnio. Nors jame jau esame buvę anksčiau, tačiau jis toks gražus, kad traukė sugrįžti. Šįkart ten sutikome svečius iš Vilniaus, kurie Europos paveldo dienomis lankė žymias vietas.

Toliau patraukėme prie Pilionių piliakalnio, kuris vietinių vadinamas Majoku arba Mateikiškių piliakalniu. Apie jį yra ne viena legenda, neva supylė milžinas, baudžiauninkai – kapą ponui, ten vyko didelės kautynės ir neapseita be Napoleono, atseit ir jo turtus ten galima rasti. Užlipę ant piliakalnio išvydome Witoldo Kwietkowskio (Kwiatkowskiego) antkapinę plokštę su užrašu, nes ten kažkada buvo įrengtos kapinės. Piliakalnis ir jo teritorija labai gražiai sutvarkyti.

Visai kitas vaizdas mus pasitiko ieškant Paželvių piliakalnio. Net sutikti vietiniai vaikai negalėjo pasakyti, kur jis yra, nors iš tikrųjų buvo vos už keliasdešimties metrų. Apaugęs krūmynais, nešienauta žole. Ir tik piliakalnius žymintis betoninis stulpas, ant kurio, beje, dar likęs Lietuvos TSR žymintis užrašas, išdavė jo buvimo vietą… Legenda pasakoja, kad ant šio piliakalnio viršaus šv. Mišių metu pasirodydavo juodų žirgų traukiama juoda karieta, kurie pašėlusiu greičiu lėkdavo link Želvelės upelio…

Tęsdami paieškas Šešuolių girioje aplankėme girininko sodybą ir ten telkšantį Kertušo ežerą. Jis ypatingas tuo, kad yra visiškai ovalus. Netoliese, girininko padedami, radome Parijos arba kitaip dar vadinamą Pavydžių piliakalnį. O vietiniai jį žino kaip Vilkukalnį. Didžiulis kalnas vidury miško, apaugęs medžiais, pakerėjo savo grožiu. Netoli jo yra ir I tūkstantmečio antros pusės pilkapynas.

Pakankamai lengvai radome netoli automagistralės esantį Bartkūnų piliakalnį (Koplyčkalnį). Pagal legendą jo vardas kildinamas nuo pono Bartkaus pavardės, kuris ant to kalno pastatė koplyčią. O 1999 metais čia atsirado medinis kryžius. Tačiau labiau nei piliakalnis mus nustebino šalia jo esantis Barzdos kalnas. Jo ilgis siekia net 635 metrus! Ant kalno auga beveik šimtmetį menantys labai gražūs ąžuolai, beržai, eglės. 1979 metais čia buvo organizuota didelė talka sutvarkyti Barzdos kalno apylinkes ir kad tai taptų turistų traukos objektu. Dabar čia yra įrengtas puikus privažiavimas, pakelėje išrikiuoti akmenys ir sena aprūdijusi rodyklė, žyminti kalno vietą. Ten tikrai verta apsilankyti.

Važiuodami toliau, link Sukinių piliakalnio, aplankėme Širvintų rajone esantį Raganos kalną, dar užsukome į Skautų slėnį, esantį Sukinių kaime. Vaikai buvo sužavėti ten įsikūrusiu „Vėjo vaikų“ darželiu.

Vėliau pasiekėme vieną didžiausių Ukmergės rajone Sukinių piliakalnį. Reikėjo sukaupti visas likusias jėgas, kad į jį užkoptume. Pasigrožėję supančia gamta, dar aplankėme Moko akmenį. Taip pat stabtelėjome ant Šventosios skardžio įrengtoje pavėsinėje, iš kurios atsiveria nuostabūs upės vaizdai.

Per dieną nuvažiavome 120 kilometrų ir, ko gero, dar pusę tiek pralakstėme po kalnus, miškus, laukus. Norisi visiems pasakyti: pažiūrėkite į mus supantį pasaulį iš viršaus vaikų akimis, tuomet viskas atrodys daug gražiau, daug linksmiau ir viskas eisis daug geriau.

Palikite komentarą apie straipsnį