Atostogos su teatru „Aukso paukščių rojuje“

Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ

Teatro sezonas paprastai trunka nuo rudens iki vasaros, o vasarą teatrai atostogauja. Tik ne Ukmergės kultūros centro Katino Murklio lėlių teatras, vadovaujamas režisierės Natalijos Kovarskienės. Šią vasarą Katinas Murklys pakvietė vaikus, jų tėvelius ir senelius atostogas praleisti su teatru – dvi nepakartojamas dienas mažojoje 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinėje Vepriuose. Čia vyko antrasis respublikinis lėlininkų sąskrydis „Aukso paukščių rojus“.

Užburiančius, pamokančius, priverčiančius juoktis spektaklius žiūrovams dovanojo geriausi lėlių teatrai, už savo veiklą apdovanoti Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigtu apdovanojimu – Aukso paukšte. Tai Molėtų kultūros centro lėlių teatras „Rudnosiukas“, Joniškio A. Raudonio meno mokyklos Žagarės filialo lėlių teatras „Žagarės vyšniukas“, Klaipėdos jaunimo centro vaidybos studija „Trepsė“, Rokiškio rajono Bajorų kultūros centro lėlių teatras „ČIŽ“, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatras „Padaužiukai“, Šiaulių rajono savivaldybės Gruzdžių kultūros centro Šeimos lėlių teatras „Abra Kadabra“.

Į saulėtą atidarymą dalyvių ir žiūrovų pasveikinti atvyko Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, rajono meras Rolandas Janickas, rajono Savivaldybės tarybos narė Aira Dudėnienė, Seimo narys Arūnas Dudėnas. Veprių stovyklavietėje nuvilnijo smagi lėlių teatrų eisena.

Sąskrydis – tai šventė su turtinga ir turininga programa. Abi dienas žiūrovai matė po tris spektaklius.

Vaikai džiaugėsi ir liūdėjo kartu su Molio Motiejuku – guodė su juo senelius, ganė aveles, gynė jas nuo vilko, derėjosi su girių Monu, piktinosi gobšaus senio poelgiais. Scenografija, lėlės ir mažųjų aktorių rūbeliai – visa iš natūralių medžiagų, autentiška, artima, sava. Vaidinimą „Molio Motiejukas“ pagal Kosto Kubilinsko pasaką sekė lėlių teatras „Rudnosiukas“, režisierė ir dailininkė Laima Grigelevičienė.

Žiūrovų prašymu net du kartus spektaklį „Lokys Matas ir jo batas“ kartojo lėlių teatras „Žagarės vyšniukas“, režisierė ir dailininkė Orinta Orlickienė. Miniatiūrinės lėlytės mažųjų aktorių gebėjimas jas valdyti ir nuoširdi lokio Mato istorija itin sužavėjo publiką. Piktos varnos ir gudrios lapės užmačios nugvelbti lokio Mato batus – nepavyko. Miško gyventojai greitai išsiaiškino, kur dingo Mato batai, ir grąžino juos lokiukui.

Daug smagaus juoko sukėlė ir įvairių aktualijų pažėrė Šeimos lėlių teatras „Abra Kadabra“, sekdamas pasaką apie bandelę. Vaidinimas „Bandelė“ sukurtas lietuvių liaudies pasakų motyvais, tačiau jame panaudota daugybė nūdienos detalių – seneliai skaito šiuolaikiškus žurnalus, traukia vienas kitą per dantį, laido juokelius. Pati bandelė taip pat aštrialiežuvė. Režisierė ir dailininkė – Jurgita Jasiškytė.

Pirmąją dieną oras lepino ir teatrai įsikūrė jaukioje lauko scenelėje, apsuptoje medžių. Publika įsitaisė ant suoliukų ar tiesiog ant žaliuojančios pievelės. Spektaklius lydėjo natūralūs aplinkos garsai – paukščių ulbėjimas, šuniuko lojimas, pravažiuojančios mašinos burzgesys. Visa tai netrukdė keliauti į magišką ir paslaptingą teatro pasaulį, įsijausti, pasinerti ir gėrėtis.

Pertraukų tarp vaidinimų metu vyko programa lėlių teatrams – dalinimasis patirtimi ir užkulisių rūpesčiais, kurių žiūrovai paprastai nemato. Režisierius, lėlininkas Rimantas Jacunskas dalinosi savo mintimis ir pastebėjimais apie lėlių kūrimą ir jų gyvenimą skirtinguose lėlių teatruose.

Dar šiame sąskrydyje lėlininkų laukė pažintis su Veprių apylinkėmis, maudynės Šventosios upėje ir Veprių ežere bei didžiulis šventinis tortas. Stovyklavietėje svečiavosi žolininkė, išmananti augalų poveikį ir skonį. Jos surinktos žolelės ir sukaupta išmintis labiausiai domino suaugusius renginio dalyvius.

Pirmąjį vakarą papuošė vakaruška prie laužo. Joje koncertavo Veprių bendruomenės kaimo kapela „Subatėlė“ ir Sližių folkloro ansamblis „Siemanys“. Skambėjo dainos, dundėjo šokiai iki pat sutemų.

O sutemus… Sutemus niekas nėjo miegoti – vyko naktinis kino seansas, dainavome, kepėme bulves ir ilgai šnekučiavomės prie naktinio laužo.

Dar neišaušus lėlininkų palapines ėmė merkti lietus ir grūmoti griaustinis. Teko keltis ir gelbėti dekoracijas. Dėl gamtos užgaidos teatrai turėjo persikelti iš lauko scenos į stovyklavietės patalpas. Tačiau tai – ne bėda. Ovalioji salė puikiai tiko spektakliams.

Visus tiesiog užbūrė baltas, šviesus, gilus ir subtilus vaidybos studijos „Trepsė“ pasakojimas apie mažos mergaitės troškimą būti didele. Spektaklis „Neringa, žvejo dukra“ sukurtas pagal Eduardo Mieželaičio pasaką-legendą „Neringa“, režisierė ir dailininkė Rimutė Svytytė.

Visada linksmas, energingas ir išradingas lėlių teatro „ČIŽ“ kolektyvas, vadovaujamas režisierės Nijolės Čirūnienės, pirmiausia prisistatė pats, paskui „įdarbino“ publiką ir tik tuomet, kai jau visi buvo šiek tiek pajudėję, o svarbiausia, geros nuotaikos, pristatė ištrauką iš pasakos „Gražuolė ir pabaisa“. Po šio vaidinimo žiūrovai galėjo apžiūrėti lėles, o smalsiausieji ir drąsiausieji – pabandė jas valdyti.

Paskutinis sąskrydžio spektaklis labiausiai patiko patiems mažiausiems žiūrovams. Lėlių teatras „Padaužiukai“ (režisierė Nadiežda Ivanova) pasekė pasaką „Drąsus peliukas“. Peliukai, katinas, pelėda – puikiai mažiesiems atpažįstami personažai patraukė jų dėmesį ir virpino širdeles.

Greitai prabėgo dvi sąskrydžio dienos. Atėjus metui atsisveikinti, visi kolektyvai gavo dovanų: po mažą rutusėlį – skrajojantį katiną, – kuris primins Katiną Murklį, ir po didelį ryšulį medžiagų, kurios taip reikalingos lėlių teatrams kuriant lėlytes.

Sąskrydžio metu spektaklius žiūrėjo šeimynos iš Veprių, Sližių, Leonpolio, Dainavos ir kitų vietovių. Atvyko žiūrovų ir iš tolėliau – Ukmergės, Kauno bei kitų miestų. Dvi atostogų dienas su teatru praleido Ukmergės švietimo centro Veprių poilsio ir turizmo filiale stovyklavę vaikai bei jų vadovai. Visi spektakliai buvo nemokami, nes sąskrydžio programa įgyvendinta vykdant Ukmergės rajono savivaldybės finansuotą projektą.

Sąskrydžio organizatoriams talkino Veprių bendruomenė, skalsinusi dalyvių stalą gardžiais lauko sąlygomis gamintais patiekalais. Organizatoriai dėkoja už paramą UAB „Švaistūnas“, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvui, Vičiūnų įmonių grupei, UAB „Rokiškio pienas“ filialui Ukmergės pieninė, verslininkui Gintarui Tameliui ir jo įmonei UAB „Stradivarijaus smuikai“, ūkininkei Kristinai Ramonienei.

Katinas Murklys tikisi, kad renginys praturtino spektaklius žiūrėjusių vaikų, jų tėvelių, senelių, taip pat ir stovykloje dirbusių vadovų, pedagogų, personalo vasarą gražiais įspūdžiais. Dvi atostogų dienos su teatru buvo puiki galimybė ukmergiškiams pamatyti kitų rajonų lėlių teatrus bei jų spektaklius – galbūt kas nors sumanys šiuos teatriukus pasikviesti į savo šventes ar kolektyvus, – tuo pačiu šios dvi dienos buvo gera proga svečiams iš kitų rajonų atrasti nuostabų ir išpuoselėtą Veprių kraštą.