P. Kukta-Girininkas (kairėje) su ryšininkėmis.

„Prasminga laisvės kovotojų auka“, Kultūra

„Jei neišliksiu gyvas – gyvybė bus paaukota už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“

Doc. Kazys STRAZDAS

Pasakojimas apie Joną Jurą-Žilvinį – Didžiosios Kovos apygardos (DKA) B rinktinės štabo narį ir ir Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininką

Mokslus nutraukė karas

Jonas Juras gimė 1917 m. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vlsč. Alinavos k. pasiturinčio ūkininko Ignoto Juro (g. 1882) ir Julijonos Jurienės-Maželytės šeimoje. Iš viso joje augo penki vaikai: Juozas, Jonas, Steponas, Antanina ir Leonora. Vyriausias buvo Juozas, o jauniausia – 1932 m. gimusi Leonora (Levutė).

Jono tėvas Alinavos k. turėjo 16 ha žemės, bet susitaupęs pinigų stengėsi ūkį padidinti. Jurai, savo kaime neradę tinkamos pirkimui žemės, 1932 m. atvyko į Kurklių vlsč. Burios k. ir nusipirko 28 ha žemės sklypą, o netrukus jį padidino dar 6 ha, todėl prieš Antrąjį pasaulinį karą valdė 34 ha žemės.

J. Juras-Žilvinis ir J. J. Šibaila-Merainis.

J. Juras-Žilvinis ir J. J. Šibaila-Merainis.

1939 m. Jono brolis Juozas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, o 1940 m., Lietuvą okupavus sovietams, kartu su Lietuvos kariuomene pateko į raudonąją armiją. 1941 m., sovietinei armijai traukiantis iš Lietuvos, Juozui nepavyko pabėgti – jis žuvo Karelijos miškuose.

Joną, baigusį pradinę mokyklą, pasiėmė turtingas senelis, motinos tėvas Jonas Maželis, turėjęs Alantos vlsč. Inketrių k. 80 ha žemės, ir leido mokytis į Molėtų progimnaziją. Ją baigęs vaikinas mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Joje ir vėliau studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, Jonas draugavo su Vaičiuliškių, vėliau Staškūniškio pradinės mokyklos vedėju Juozapu Šibaila, kuris buvo aktyvus Skautų, Šaulių sąjungų narys, jaunalietuvis ir darė Jonui didelę įtaką. Jonas padėjo J. Šibailai organizuoti mokinių išvykas, o kartais vesdavo už jį pamokas. 1943 m. kovo 19 d. vokiečių okupantams uždarius Lietuvoje visas aukštąsias mokyklas, Jonas, baigęs trečią kursą, grįžo namo ir kartu su tėvais dirbo žemę.

Tėvus ištrėmė

1944 m. liepos mėn. sovietams antrą kartą okupavus Kurklius bei Burios k., Jonas slapstėsi nuo armijos namie, užkrosnyje įrengtame bunkeryje, padėdavo tėvui ūkyje, o partizanams – leisti spaudą ir atsišaukimus.

1944 m. pabaigoje buvo suimtas ryšininkas, atnešęs Jonui rašomąją mašinėlę. Ryšininkas, neišlaikęs kankinimų, prisipažino, kad paliko spausdinimo mašinėlę pas Jurą, bet bunkerio neišdavė. Dėl to buvo suimtas Jono tėvas Ignotas ir dvejus metus be teismo kalintas Ukmergės kalėjime. Prieš pat teismą per žydą tardytoją už kiaulę ir auksą jį išpirko turtingas žmonos tėvas J. Maželis. Tačiau Ignotas laisve džiaugėsi neilgai: 1948 m. gegužės 22 d. Jono tėvas ir motina ištremiami į Krasnojarsko sritį. Tėvas mirė tremtyje, o motiną 1956 m. vasario 25 d. paleido ir ji netrukus grįžo į Lietuvą. Mirė 1978 m. ir palaidota Vilniuje.

Pasitraukė į mišką

Trėmimo metu Jurų duktė Antanina (g. 1924 m.) mokėsi Kauno universiteto Chemijos fakulteto trečiame kurse, sūnaus Stepono ir jauniausios dukros Leonoros tuo metu nebuvo namie. Jie taip ir liko neištremti. Vaikus priglaudė Šilutės rajono Vainuto pradžios mokyklos mokytoja Elena Vaitkevičienė. Jos vyras buvo pasitraukęs į Vakarus, o duktė studijavo su Antanina ir abi buvo geros draugės. E. Vaitkevičienė, pasinaudodama pažintimis Švietimo ministerijoje, įdarbino draugę Šilutės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja.

Neįgalus Steponas įsidarbino Šilutės batsiuvių artelėje ir mokėsi Šilutės vakarinėje vidurinėje mokykloje, o Leonora užsidirbdavo privačiai prižiūrėdama vaikus ir taip pat mokėsi vakarinėje mokykloje. Visi trys I. Juro vaikai, likę be tėvų paramos, patys užsidirbdavo pragyvenimui ir užsispyrusiai siekė mokslo. Antanina baigė Universiteto Chemijos fakultetą, Steponas – bibliotekininkystę, o Leonora – Klaipėdos buhalterinės apskaitos technikumą.

1944 m. pabaigoje, suėmus tėvą Ignotą, Jonas paliko namus, slėptuvę ir pasitraukė į mišką: organizavo partizanų

I. Leščius-Dėdė Šaltekšnis.

I. Leščius-Dėdė Šaltekšnis.

būrį ir jam vadovavo. J. Juras-Žilvinis buvo žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesaus veido, šviesiaplaukis su tokia pat šviesia barzdele, grakštus, inteligentiškas vyras. Jis mėgo literatūrą ir daug skaitė. Sakydavo: „Jei išliksiu gyvas – būsiu daktaras, o jei ne – gyvybė bus paaukota už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.“

J. Juro-Žilvinio būrys veikė Kurklių valsčiuje ir Kavarsko, Balninkų, Skiemonių bei Žemaitkiemio valsčių pakraščiuose. Dažniausiai apsistodavo apie Šilinę, Janonis, Dejūnus, Adamavos miške ir Retšilyje.

1945 m. sunaikinus Jono Raudonikio-Potašono būrį, kuriame buvo apie 60 partizanų, jo likučiai įsijungė į J. Juro-Žilvinio vadovaujamą būrį. Tais pačiais metais pastarasis būrys prisijungė prie J. Šibailos-Dieduko vadovaujamos Balninkiečių laisvės rinktinės. 1945 m. pabaigoje Balninkiečių rinktinei prisijungus prie Žaliojo Velnio vadovaujamos Didžiosios Kovos apygardos ir Balninkiečių rinktinės pagrindu įkūrus DKA B rinktinę, J. Juro-Žilvinio būrys tapo vienu iš jos padalinių.

DKA B rinktinės vadu buvo paskirtas Alfonsas Morkūnas-Plienas, o štabo viršininku – J. Šibaila-Diedukas. Kuriant DKA B rinktinės štabą, J. Juras-Žilvinis pateko į pirmojo štabo sudėtį. Be jo, DKA B rinktinės pirmojo štabo nariais buvo broliai Ališauskai: Vladas-Puškinas iš Žemaitkiemio vlsč. Juknonių k. ir Kazimieras-Spartakas iš Valų k., taip pat Viktoras Meilus-Šturmas iš Paškonių k., Valentinas Gleiznys-Šarūnas iš Vederų k., Kazimieras Puodžiūnas-Titnagas iš Janonių k., Skiemonių mokytojas Ignas Leščius-Dėdė Šaltekšnis.

Buvo organizatorius, gydytojas, meistras…

1946-1947 m. keitėsi rinktinės batalionų vadai, jų pavaduotojai ir rinktinės nariai, o J. Juras nepasitraukdamas dirbo štabe. Per provokatorių DKA A rinktinei patekus į MGB kontrolę, B rinktinė nepakluso naujojo apygardos „vado“ Griežto reikalavimui pranešti ryšininkų slapyvardžius, pavardes, namų adresus ir ginklų saugojimo sandėlių vietas. 1946 m. gruodžio mėn. visai nutraukus ryšius su MGB kontroliuojama DKA vadovybe, B rinktinė liko nesunaikinta ir dar trejus metus įnirtingai gynė tėvynės laisvę, atstovaudama visai Didžiosios Kovos apygardai ir jos vadovybei. 1946 m. J. Jurui-Žilviniui buvo gaminami dokumentai, kuriais jis nepasinaudojo, nes atidavė sergančiam DKA B rinktinės partizanui.

DKA B rinktinės ir štabo spaudos ir propagandos bei poligrafinės dalies viršininkas grandinis J. Juras-Žilvinis 1947 m. gegužės mėn. tapo Petro Kuktos-Girininko partizanų būrio nariu.

1947 m. žiemą Žilvinis kartu su kitais peržiemojo lauko bunkeryje penkiese kartu su Vaclovu Morkūnu-Žentu, Steponu Jakučioniu-Aušra, Viliumi Sabaliausku-Slapuku ir Broniumi Kemekliu-Kerštu. Bunkeris buvo Adamavos miške, prie kvartalinės linijos. Jame buvo galima vaikščioti statiems, viduje – du gultai, kuriuose galėjo gulėti 6 žmonės, tarp jų – stalas, o dėl patogumų, lyginant su kitais bunkeriais, buvo vadinamas „klebonija“. J. Juras-Žilvinis, be tiesioginio savo darbo, padėjo I. Leščiui-Dėdei Šaltekšniui redaguoti laikraštį „Tėvynei šaukiant“, buvo partizanų gydytojas ir sumanus meistras. Jis nuėmė nuo automato buožę ir pasidarė trumpą, su rankena, išvaizdų ir patogų nešioti automatą.

1947 m. žiemą tuoj po Kalėdų į Vaclovo Morkūno-Žento bunkerį Girininkas atvežė sunkiai sužeistą partizaną nuo Alantos Bronių Steiblį-Marsą. Jam sprogstamoji kulka peršovė petį ir nukirto dešinės rankos pirštą. Žilvinis dėjo visas pastangas išgydyti partizaną. Vaistais ir tvarsčiais aprūpino Jadvyga Slavinskaitė. Žaizda buvo gili, bet sugijo. 1947 m. pavasarį Žilvinis išmainė su Marsu savo rusišką automatą į vokišką dešimtuką, šaudantį pavieniais šoviniais. Žilvinis sumanė jį patobulinti, kad šaudytų automatiškai. Jis išardė spyną, kažką nudilino ir, užmiršęs, kad vamzdyje yra šovinys, norėjo išmėginti, kaip veikia. Kai įleido į vamzdį kitą šovinį, sprogę abu šoviniai sužalojo Žilviniui dešinę ranką ir apdegino veidą. Teko gydytis pačiam.

B. d.

Nuotraukos iš archyvų

projekto logo

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas