Ukmergiškiai Krikštėnų dvare.

Kultūra

Dieną turiningai praleido Krikštėnuose

Inga KAULAKIENĖ

Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos nariai, vykdydami projektą „Ukmergės krašto etnografinės kultūros pažinimas stiprinant ryšius su aktyviomis vietos bendruomenėmis“, lankėsi Krikštėnų miestelyje. Mus pasitiko Kultūros centro Krikštėnų filialo meno vadovė Janina Svetlikauskienė, taip pat prisijungė Aušros Vartų Marijos ir Šv. Tereselės bendruomenės sesuo Bernadeta.

Apsilankę Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje sužinojome, kad ji pastatyta 1787–1790 m. Nedidelei, turinčiai liaudiško klasicizmo bruožų, bažnytėlei reikia remonto, tačiau ji spinduliuoja šiluma ir jaukumu.

Vienuolė Bernadeta supažindino mus su vienuolynu, jo įkūrimo istorija. Meno vadovė Janina labai džiaugėsi, kad vienuolyną įkūrusi sesuo Rozana su kitomis sesutėmis remia kaime gyvenančius žmones labdara, maisto produktais, vaikus veža į ekskursijas ir t. t.

Kelionę tęsėme Krikštėnų dvare. Jis yra minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Nors dvaras kadaise buvo apleistas, dabar jis atgijęs, atkurtas jo unikalus stilius.

Pasigrožėję išskirtiniais dvaro rūmais, apsilankėme Krikštėnų miestelio bendruomenės namuose, kur dalyvavome edukacinėje programoje „Lino kelias“. Susipažinome, kokius darbus tenka atlikti, kol nuo pasėto lino daigelio išaudžiamas audinys, taip pat sužinojome apie vilnos vėlimą, susipažinome su darbo įrankiais. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę patys išbandyti savo jėgas audžiant, apdorojant liną.

Išvykos metu dar susipažinome su Krikštėnų bendruomenės gyvenimu, žiūrėjome krikštėniškių vaidinimą „Mūsų turtas“. Nelikome skolingi ir mes – mūsų sąjungos ansamblis „Daina“, vadovaujamas Kazimiero Piestinio, atliko gražių, nuotaikingų dainų.

Kelionę vainikavo mūsų sąjungos narių ir Krikštėnų bendruomenės vaišės, kurių metu dar artimiau susipažinome vieni su kitais. Nors pavargę, bet kupini geros nuotaikos grįžome namo.

Mūsų sąjungos nariams šis susitikimas labai svarbus. Krikštėnų kaimo bendruomenė – puikus pavyzdys ne tik kaip atgaivinti savo kaimo tradicijas, bet ir pažadinti bendruomenę dalyvauti vietos kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime.

Už nuoširdų priėmimą ir turiningai praleistą dieną dėkojame meno vadovei J. Svetlikauskienei, renginių organizatorėms Daliai Banišauskaitei ir Stelai Banišauskienei, vienuolei Bernadetai ir kitiems dalyvavusiems susitikime.

Palikite komentarą apie straipsnį