Naisiai paliko didžiulį įspūdį.

Kultūra

Įsimintina kelionė į Šiaulių kraštą

Tamara REINGARDTIENĖ

Kai Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė mums pranešė, kad važiuosime į Šiaulių krašte esančius Naisius, labai apsidžiaugėme. Norėjosi pamatyti, kaip gi atrodo gyvenvietė, kur buvo kuriamas serialas „Naisių vasara“.

Mus pasitikusi savanorė gidė papasakojo, jog Naisiai per kelerius metus pagarsėjo kaip blaivybės, sveikos gyvensenos bei baltiškos kultūros puoselėjimo simbolis. Nustebino nepaprastai graži aplinka, skulptūros ir kiti meno kūriniai.

Kadangi Naisiai neturi natūralių ežerų, kalvų ar vertingų architektūros objektų, viską šiame krašte teko sukurti. Tai puikus pavyzdys visiems, ką gali darbščios žmonių rankos. Miestelyje yra profesionalus vasaros teatras, čia teikiamos dvi nacionalinės literatūros premijos, organizuojamas festivalis visai šeimai. Internetu transliuojamas Naisių vasaros radijas.

Miestelyje gimė poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė, kuriam likimas šioje žemėje gyventi skyrė vos 18 metų. Jo vaikystės namai tapo literatūros muziejumi, o poetams Šiaulių rajono savivaldybė skiria jo vardo literatūrinę premiją už geriausią pirmąją poezijos knygą. Po iškilmių laureatai gretimame Sereikių kaime įveistoje giraitėje pasodina ąžuoliuką, laureatė – liepaitę. Į šį Poetų parką veda skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurti vartai.

Šventežerio pakrantėje įsikūręs ir skulptūrinis kompleksas „Karališkųjų žalčių šeima“, kurio autorius – kraštotyrininkas, kultūros istorikas, dizaineris ir dailininkas Vilius Puronas.

Apsilankėme Naisių krašto istorijos, Baltų dievų skulptūrų, Inkilų bei Baltų žolynų muziejuose. Nuvykome ir į žemaitukų ūkį, kuris 2010 m. buvo pripažintas pažangiausiu Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių saugojimo ūkiu.

Norėjosi dar pabūti ir pasigrožėti Naisiais, tačiau mūsų laukė Šiaulių „Rūtos“ saldainių fabrikas. Buvo įdomu klausytis apie jo įkūrimo istoriją, raidą bei šiandienos darbus. Savo rankomis gaminome juodojo ir baltojo šokolado saldainius su įvairiais įdarais. Džiaugėmės kaip vaikai ragaudami ir dalindamiesi savo pagamintais gardėsiais.

Ekskursiją po Šiaulių miestą organizavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyrius. Apsilankėme aukštabokštėje Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Tai vienas vertingiausių ir didžiausių renesansinės architektūros paminklų Lietuvoje. Iki šių dienų išliko Zubovų rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Už jo žaliuoja Zubovų įpėdinių miestui dovanotas parkas.

Ukmergiškiai aplankė Lietuvos sakralinę vietą – Kryžių kalną.

Ukmergiškiai aplankė Lietuvos sakralinę vietą – Kryžių kalną.

Vakarinėje Šiaulių dalyje, priešais dabartinę turgavietę, stūkso pakili smėlio kalva. Tai – Sukilėlių kalnelis, 1863 m. sukilimo dalyvių egzekucijos vieta.

Viena gražiausių mieste – garsioji Saulės laikrodžio aikštė. Jos akcentas – 21,8 m aukščio kolona su dekoratyvine „Šaulio“ skulptūra, kitaip vadinama „Auksiniu berniuku“.

Tremtinių ir kalinių būstinėje mūsų laukė likimo broliai ir sesės. Nuoširdžiai pabendravome, aptarėme pasaulio ir Lietuvos aktualijas. Po vakarienės nuvykome į Ginkūnų kapines, kuriose yra vieta, skirta politinių kalinių bei tremtinių laidojimui. Prie ten esančio paminklo, skirto negrįžusiems iš tremties, su šiauliečiais kartu nusifotografavome. Šiose kapinėse pagerbėme ir mūsų valdybos nario, buvusio polinio kalinio Petro Juodikio atminimą.

Važiuodami į namus užsukome į Lietuvos sakralinę vietą – Kryžių kalną. Jurgaičių piliakalnyje kryžiai pradėti statyti po 1863 m. sukilimo. 1993 m. čia lankėsi ir šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Prie šio kalno 2000 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. Įspūdį kėlė čia esantis Šv. Pranciškaus koplyčios altorius.

Į namus grįžome geros nuotaikos, kupini įspūdžių.

Palikite komentarą apie straipsnį