Keliavome po Joniškio kraštą

Valerija NARAŠKEVIČIENĖ
LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ pirmininkė

Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai buvo išvykę į ekskursiją. Jos metu bendravome su Joniškio bendrijos senjorais, aplankėme šio miesto bei Žagarės miestelio žymias vietas, dalyvavome Žagarės vyšnių festivalyje.

2016-ieji paskelbti Saulės mūšio metais. Norėjome apsilankyti šio mūšio vietoje, esančioje Mūšos ir Tautinio santakoje, ties Jauniūnų kaimu Joniškio rajone. Mus lydėjusi gidė Sabina priminė Saulės mūšio istoriją, jo prasmę. Šis mūšis įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Kadangi šiose vietose anksčiau buvo pelkės, jose ir įklimpo visi ordino riteriai, vilkėję 60 kilogramų sveriančius šarvus. Tai buvo pirmoji pergalė, nutiesusi ilgą kelią iki Žalgirio mūšio, kuris nulėmė karo su kryžiuočiais baigtį.

LPS „Bočiai“ Joniškio bendrijos pirmininkė Vanda Malūkienė, kiti bendrijos nariai mus pasitiko prie kavinės „Plūgo broliai“ parko ir pakvietė dalyvauti šventėje „Rieda, sukasi metų ratas“. O ją pradėjo šeimininkų mišrus vokalinis ansamblis. Ukmergės senjorams atstovavo ansamblis „Bičiuliai“ ir šokių kolektyvas „Radasta“ (vadovė Roma Morkūnienė, akordeonu pritarė Povilas Pavydis). Vėliau visi kartu dainavome, šokome, bendravome.

Kelionės metu taip pat susipažinome su Joniškio miestu, jo istorija, dabartimi. Aplankėme ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, pabuvome prie Raudonosios ir Baltosios sinagogų 1928 m. pastatyto paminklo, skirto Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui, pasivaikščiojome po senamiestį.

Toliau kelias vedė į Žagarę. Šis miestelis 2015-iais buvo Lietuvos kultūros sostinė. Pasak gidės, miestas pernai labai pagražėjo, pastebima daug pertvarkymų. Žagarės vyšnių festivalis – viena iš pagrindinių metų švenčių. Gyventojai jai ruošiasi puošdami savo namus, butų balkonus. Pasigrožėję centrinėmis gatvėmis, pagrindine aikšte, pasukome prie Žagarės dvaro.

XVIII a. dvarą, padovanotą Jekaterinos II, valdė grafas Platonas Zubovas, o 1858 m. jo savininkais tapo Naryškinų giminė. Jiems valdant, dvaras suklestėjo. Yra išlikusios arklidės, kuriose įsikūręs Žagarės žirgynas, išlikęs dabar neveikiantis vėjo malūnas. Visas pastatų ansamblis išsidėstęs maždaug 70 ha parke, kuris įkurtas 1898 m. Čia buvo pasodinta apie 200 įvairių medžių ir krūmų, kurių dalis išliko iki šių dienų. Grafas Dmitrijus Naryškinas pirmasis Lietuvoje pradėjo veisti tauriuosius elnius, kuriuos atsivežė iš Anglijos. Manoma, jog per Pirmąjį pasaulinį karą elniai iš aptvaro pabėgo ir taip pasklido po visą Lietuvą. Dabar rūmuose dažnai vyksta medžioklės trofėjų parodos.

Pasigrožėję šiuo dvaru, čia sukaupta ragų kolekcija, pasukome link Žagarės vyšnių festivalio turgaus. Ko tik čia nebuvo! Gėrėjomės gausybe vyšnių ir kitų augalų sodinukų, vyšnių uogomis, uogienėmis, suvenyrais, įvairiais maisto produktais, rankų darbo, tautodailės bei dailiųjų amatų gaminiais, kitais daiktais, kuriais prekiavo ir lietuviai, ir čia atvykę latviai.

Gaila, jog turėjome skubėti namo ir negalėjome dalyvauti žymių atlikėjų koncerte. Tačiau kelias visai neprailgo, nes ekskursijos įspūdžiais dalinosi, savo ir kitų eiles skaitė, juokingas istorijas pasakojo, grojo ir dainavo visi, kas tik norėjo. Trumpam stabtelėjome Šeduvos malūne, pasveikinome į klubą įstojusius net 7 naujus narius. Į Ukmergę grįžome gerai praleidę laiką, pasisėmę naujų įspūdžių, draugiškai pabendravę.