Dar vienas kraštiečių susitikimas Sukiniuose

Aldona Zita KUZMIENĖ

„Ne aukšti kalnai, ne žali slėniai ar sraunios upės lemia krašto grožį, o paprasti žmonės – kilniais darbais gražinantys ir garsinantys savo tėviškę, prisimenantys saviškius, norintys susitikti, pasidžiaugti ir džiaugsmais pasidalinti, dainą sudainuoti, ašarą nubraukti, širdį nuraminti. Tik kitur gyvendamas supranti gimtinės žavesį, suvoki, kas yra tėvų namai“, – šiais žodžiais buvo pradėtas jau ketvirtą kartą organizuotas Pabaisko seniūnijos Sukinių kaimo buvusių ir čia tebegyvenančių žmonių susitikimas. Šventė vyko gražiame gamtos prieglobstyje, buvusioje Jono Nemčenkos sodyboje. Užrašai „Sukiniai“, „Mes – ne svečiuose, mes – namuose“ kvietė visus į šventę.

Gausus susirinkusiųjų būrys, sutiktas su duona ir druska, privalėjo pažymėti savo sodybą Sukinių kaimo žemėlapyje. Šventės dalyviai – įvairaus amžiaus kraštiečiai, sugrįžo į tėviškę pamatyti, kaip ji pasikeitusi, pasidalinti jaunystės prisiminimais. Vyresnieji, gyvenę šiame kaime, dar puikiai mena vietinius gyventojus, žino kaimo istoriją, nes jie patys ir prisidėjo ją kuriant. O jų vaikams, anūkams buvo priminta, kaip atsirado Sukiniai, kuo ši vietovė turtinga ir žymi.

Be abejo, visiems buvo įdomu sužinoti, jog Sukinių kaimą XIX a. įkūrė čia atsikėlę rusų sentikiai. Kitados šiame kaimelyje buvo daugiau nei šimtas sodybų, draugiškai gyveno ir rusų, ir lietuvių šeimos.

Sukiniai garsūs lankytinomis vietomis, turtingi valstybės saugomais gamtos archeologijos paveldo objektais, kurie įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tai – įspūdingo dydžio akmuo, vadinamas Moku, geizerinio tipo Žuvintės šaltinis, kurio kunkuliuojantį malonaus skonio vandenį visą laiką gėrė visi sukiniškiai, ir vienas didžiausių Ukmergės rajone Sukinių piliakalnis, kuris, pagal archeologus, buvęs gynybinis, jo aikštelėje tyrinėtojai radę žiestos keramikos, akmeninį grindinį.

Susitikimą vedusios Jolanta Jatkauskaitė-Verbickienė ir šių eilučių autorė su humoro gaidele pažėrė eilę prisiminimų iš mokyklinio gyvenimo, atskleidė jaunimo išdaigų paslaptis. Daug juoko sukėlė kaimo gyventojų vardų ir pravardžių kūrimo istorijos. Kiekvienos trobos šeimininkai, jų vaikai turėjo savo pravardes, bet nė kiek nepykdavo dėl jų, atsiliepdavo taip šaukiami.

Šventės dalyviams buvo pristatytas kaimo metraštis, kuriame užfiksuoti visi praėję susitikimai, su nuotraukomis, straipsniais.

Pagerbti ir išėjusieji, kurie nesulaukė šio susitikimo. Uždegėme atminimo žvakeles mirusiems tėvams, broliams, seserims.

Kokia gi šventė be dovanų? Pagerbėme vyriausią susitikimo dalyvę Vandą Rinkevičienę, dabar gyvenančią su dukros Aldonos šeima Vaitkuškyje. 94 metų senolė pasveikino visus ir net sudainavo kaimo mėgstamą dainą. Jai dovanotos šiaurietiško ėjimo lazdos padės išlikti guviai ir sulaukti garbaus jubiliejaus – toks buvo visų susirinkusių palinkėjimas.

Šventės šeimininkams Juozui ir Marijonui Jasioniams nuoširdžiai padėkota už tai, kad jų rankomis sukalti stalai, suolai, parengta vieta leido visiems pasijausti kaip namuose.

Padėkota ir kaimo žiburį saugojančioms šaunuolėms pusseserėms Jadvygai ir Janinai. Jos ne tik saugo tėviškės žemę, tėvų namus, bet ir nenuilstamai triūsia, augina daržoves, mielai sutinka atvykstančius buvusius kraštiečius, dosniai pavaišina kiekvieną užklydusį…

Pasveikinta gausiausiai į šventę atvykusi Petro Jasionio sodybos šeima. Susitikime dalyvavo net dvidešimt jo vaikų, anūkų, proanūkių.

O jauniausiai šventės dalyvei, dvejų metukų Rugilei Rinkevičiūtei įteiktas ūgio matuoklis – tai palinkėjimas greitai augti ir būti verta senelio Stasio gimtinės atžala.

Šventės organizatoriai turėjo daug pagalbininkų, kurie, metę savo darbus, padėjo šeimininkams. Aleksandras Sperskis, Aldona Jatkauskienė, Danutė Rinkevičienė, Ričardas Kuzma daug prisidėjo įrengiant šventės vietą. Buvome dėkingi ir Pabaisko seniūnijos seniūno pavaduotojai Ginai Pažiūrienei, kuri suteikė paramą įvairiomis šventei reikalingomis priemonėmis bei prizais – knygomis.

Oficialią dalį baigėme „Giminių daina“. Vėliau skambėjo kitos melodijos, poros sukosi šokio sūkuryje. Pokštai, sveikinimai, prisiminimai neleido greitai išsiskirstyti. Ir kaip nesilinksminsi, nešoksi, jei visų akys džiaugėsi, žiūrėdamos į užrašą „Kaimo gegužinė“. Prisiminėme, jog Sukiniai visoje apylinkėje buvo garsūs puikiomis gegužinėmis ir ne viena pora jose susipažino bei liko visam gyvenimui kartu. Muzikanto Dariaus atliekamos melodijos išjudino visus, šoko ir vyresnieji, ir jaunimas.

Prisimindami ankstesnius kaimo susitikimus vyresnieji juokavo: „Pirmajame, vykusiame 1989-siais, buvo labai daug kraštiečių, antrajame, surengtame 1996 metais, labai linksminomės, trečiasis, 2008 metais, buvo puikiai organizuotas, na, o šiame, ketvirtajame, nutarėme, kad ilgai nelaukę susitiksime po metų.“ Tai reiškia, kad šįkart buvo labai gera, įdomu, linksma ant Sukinių pievų žemės…