Poilsiavietėje gali lankytis visi norintys

„Nuomonių telefonu“ skambinusi ukmergiškė norėjo sužinoti, kam priklauso už buvusio linų fabriko, Bugenių miške, Šventosios upės pakrantėje esanti „Bugenių“ poilsiavietė. Moteris sakė, jog neseniai su šeima ten lankėsi, norėjo išsikepti šašlykų, ilgiau pabūti, pailsėti, pasimaudyti. „Tačiau mus pasitiko užrašas „Privati valda“ ir ant medžio užklijuotas lapelis, pranešantis, kad teritorija rezervuota, – tęsė pašnekovė. – Panorome susisiekti su savininkais, pasiteirauti, ar galime čia pabūti, ar niekam netrukdysime. Niekur neradome jokių kontaktinių telefonų, todėl nutarėme pasiieškoti kitos vietos poilsiui.“ Moteris užsiminė, jog prieš keletą metų ji taip pat čia lankėsi, vaikščiojo įrengtais poilsio takais, maudėsi Šventosios upėje. „Gaila, kad dabar maudykla apleista, o krantas apžėlęs“, – kalbėjo ji.

„Gimtajai žemei“ pavyko susisiekti su „Bugenių“ poilsiavietės savininke Violeta Čeponiene. Ji apgailestavo, jog poilsiautoja nepastebėjo prie įėjimo esančiame stende, informuojančiame apie teikiamas paslaugas, nurodyto jos telefono numerio. „Poilsiavietė yra pritaikyta visuomenės reikmėms, joje gali lankytis visi norintys, – kalbėjo V. Čeponienė. – Teritoriją rezervuojame labai retai, kai kas nors iš anksto to paprašo. Šiuo atveju joje buvo numatę apsistoti baidarininkai. Sulaukiame ir vaikų lopšelių-darželių, mokyklų atstovų, kurie skambina ir prašo leidimo švęsti įvairias šventes.“ Pasak poilsiavietės savininkės, kiti ukmergiškiai, miesto svečiai kartais užsisako kilnojamąją pirtį, pageidauja pasistatyti palapines. „Niekam nedraudžiame čia būti, tik paprašome neteršti gamtos, nepalikti šiukšlių“, – pridūrė V. Čeponienė.

Ji taip pat sakė, kad „Bugenių“ poilsiavietę jos šeima įrengė nuosavame 10 ha miške 2012-ųjų rudenį, gavus Europos Sąjungos fondų paramą. Visi darbai tuomet atsiėjo daugiau nei 350 tūkstančių litų, iš kurių 10 proc. sudarė savos lėšos. Pagal parengtą projektą buvo įrengti beveik 2 kilometrų ilgio pažintiniai takai, laužavietės, vaikų žaidimų ir apžvalgos aikštelės, pavėsinė, terasiniai laiptai, pastatytos rodyklės, stendai. Taip pat sutvarkyta Šventosios upės pakrantė, įrengtas paplūdimys, sportinių žaidimų aikštelė.

V. Čeponienė apgailestavo, jog maudykla dėl gamtinių priežasčių kasmet prastėjo ir šiuo metu nėra visiems patraukli. „Anksčiau čia daug kas maudydavosi, bet upė išplovė smėlį, ledonešis apgadino pakrantę“, – pasakojo poilsiavietės savininkė. Ji taip pat informavo, jog pasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama buvo ir tam tikrų apribojimų. Savininkai penkerius metus negalėjo keisti šios teritorijos paskirties, ji turėjo būti prieinama visuomenei. „Šių metų lapkritį baigiasi įsipareigojimų terminas. Kol kas nesame nusprendę, kokia veikla užsiimsime ateityje“, – nenoriai apie perspektyvas kalbėjo V. Čeponienė.