Gyvūnų globos įstaigai vadovaujanti I. Germanienė gali papasakoti daug liūdnų ir džiugesio ašaromis pasibaigusių istorijų.

Aktualijos, Naujausi

„Kiekvienas žmogus turi būti atsakingas už savo gyvūną“

Metų pradžioje viešąją įstaigą Gyvūnų globos namai „Klajūnas“ įregistravusi grupelė entuziastų šiandien jau žinomi daugeliui ukmergiškių. Ypač gyvūnų mylėtojų veikla suaktyvėjo, kai įstaigai prieš kelis mėnesius pradėjo vadovauti nauja direktorė Ilma Germanienė. Ji džiaugiasi suburta patikimų savanorių komanda, kurios nariai bet kuriuo metu, bet kokiomis aplinkybėmis yra pasirengę padėti globos netekusiems, šeimininkų apleistiems, valkataujantiems gyvūnams. Tačiau „visa galva“ į šią veiklą panirusiai direktorei bei jos pagalbininkams nerimą kelia žmonių abejingumas, atsakomybės stoka, o kartais – ir žiaurumas. Neretai nereikalingais tapę, pabodę gyvūnai be gailesčio išmetami į gatvę, atvesti mažyliai sugrūdami į šiukšlių konteinerius arba paliekami be priežiūros. Kita problema – pasimetę keturkojai, kurių šeimininkai nepasirūpina juos bent minimaliai paženklinti.

Situacija koreguoja įstaigos funkcijas

„Bene kasdien sulaukiame įvairių pranešimų apie skriaudžiamus, paliktus ar pasiklydusius gyvūnus, – apie situaciją rajone kalbėjo I. Germanienė. – Pagal galimybes, talkinant miesto seniūnijai, kurioje dirba už beglobius gyvūnus atsakingas darbuotojas, vykstame į vietą, aiškinamės padėtį. Labai dažnai gyvūnai būna tiesiog pasiklydę, todėl ieškome jų savininkų. Klausinėjame vietos gyventojų, nuotraukas viešiname internete. Dažniausiai šeimininkai atsiranda. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai sužinome, kad klaidžiojantį gyvūną žmonės paprasčiausiai paliko, kažkas išmetė iš pravažiuojančio automobilio ir t. t. Liūdna, bet tokių pamestinukų daugėja.“

Pasak VšĮ „Klajūnas“ vadovės, būna, jog skambina žmogus ir prašo gyvūną paimti. Neva kalė atsivedė šuniukų arba katė kačiukų, kurie yra nereikalingi. Pasitaiko ir tokių, kuriems tiesiog atsibosta jų augintinis. „Kartais žmonės net reikalauja, kad atvažiuotume. Jų nuomone, jei įkūrėme gyvūnų globos namus, vadinasi, privalome rūpintis visais keturkojais, net ir turinčiais šeimininkus“, – apgailestavo I. Germanienė, pridurdama, jog nesupranta tokio požiūrio.

Juk žmonėms, įsigijusiems gyvūną, jis tampa šeimos nariu, tai kaip galima juo atsikratyti?.. „Augintinis nėra daiktas ar žaislas, kurį būtų galima išmesti, – tęsė pašnekovė. – Kiekvienas žmogus turi būti atsakingas už savo gyvūną, pats privalo juo rūpintis. Gaila, kad vis dar atsiranda manančių, jog šuns paskirtis sargauti ir jis privalo būti pririštas prie būdos. Nors mūsų veikla orientuota į bešeimininkius, valkataujančius keturkojus, esama situacija koreguoja įstaigos funkcijas.“

Gyvūnams trūksta vietos

Iš po garažo neseniai ištraukti mažyliai laukia šeimininkų.

Iš po garažo neseniai ištraukti mažyliai laukia šeimininkų.

I. Germanienė pripažino, jog šiuo metu, kol „Klajūnas“ dar neturi savo patalpų, tiesiog nėra galimybės priglausti visų pamestų, nemylimų, atsibodusių, o dažnai ir suluošintų gyvūnų. Kaip pasakojo įstaigos direktorė, visi paimami keturkojai apgyvendinami pas savanorius, jų artimuosius, draugus, pažįstamus. Vieni gyvūnai glaudžiasi jų namuose, kitiems statomos būdelės, voljerai namų, sodybų, ūkinių ir kitų pastatų kiemuose. „Šiuo metu yra kritinė situacija – turime tiek daug gyvūnų ir beveik nė vienos laisvos vietos. Kai tik keturkojui randame naujus namus, jo vietą tuoj pat užima kitas nelaimėlis“, – kalbėjo direktorė, dėkodama visiems savanoriams ir pagalbininkams.

Ji pripažino, jog gyvūnai, su kuriais susiduriama, dažnai yra ligoti, nusilpę, ilgai badavę ar sužaloti. Kad vėl sužibėtų apsiblaususios jų akys ir sumojuotų uodegos, reikia didelio pasišventimo, išmanymo ir pastangų. Gyvūnas – ne žmogus, jis nepasakys, kur jam skauda, ką jis jaučia, kodėl jam negera.

Rado šiukšlių konteineryje

Kiekvienas VšĮ „Klajūnas“ globotinis turi savo atsiradimo istoriją. Neretai ji būna graudi ir skaudi.

Geizė tapo „Klajūno“ talismanu.

Geizė tapo „Klajūno“ talismanu.

Gyvūnų globos namų įkūrėjai savo talismanu laiko vos prieš mėnesį iš vieno šiukšlių konteinerio ištrauktą ir išgelbėtą kalytę Deizę. Ji ir dar trys ką tik gimę šunyčiai birželio pabaigoje buvo rasti viename iš Deltuvos gatvėje esančių šiukšlių konteinerių. Vienas mažylis jau buvo nugaišęs, o kiti perduoti gyvūnų globėjams. Deja, išgyveno tik viena Deizė. Ją savanoriai pasikeisdami globojo ir dieną, ir naktį – kas kelias valandas maitino, girdė vaistus, šildė. „Laimei, policijos, prokuratūros pagalba iš piktadario, tokiu būdu atsikračiusio šuniukais, namų mums pavyko paimti kalę, kuri dabar yra su mažyle. O ji jau atsimerkė, labai graži, baltos spalvos“, – su džiaugsmu pasakojo I. Germanienė.

Po šio įvykio direktorė kartu su policija, savanoriais vaikščiojo po vadinamąjį Karininkų miestelį ir žmonių klausinėjo, kas laikė šuniukų besilaukiančią kalę. Gyventojams padedant operatyviai buvo išaiškintas įtariamasis, jis sulaikytas, o po kelių dienų iš jo namų paimta ir šuniukus atvedusi kalytė. Pasak pašnekovės, vyras ne iš karto prisipažino ir tik vėliau paaiškino, kad šuniukai jam buvo nereikalingi, todėl iš pradžių juos bandė skandinti, o kai tai padaryti nepavyko, tiesiog išmetė į konteinerį.

Daugiabutyje – 12 kačių

Prieš keletą savaičių gyvūnų globėjus pribloškė dar vienas žmonių nerūpestingumo pavyzdys. „Klajūno“ atstovai pagal gyventojų skundą buvo iškviesti į Vaižganto gatvės daugiabutį. Viename iš butų, mažame kambarėlyje užsandarintais langais, buvo aptikta ne tik kalnas įvairių šiukšlių bei atliekų, bet ir 12 katinų. Skirtingo amžiaus gyvūnai buvo išsekę ir žaizdoti.

„Iki tol niekada nebuvau mačiusi tokio kraupaus vaizdo, – pasakojo pašnekovė. – Žmonių neprisileidžiantys, lauke niekada negyvenę katinėliai bandė slėptis, ropštėsi vieni ant kitų, kniaukė. Juos buvo sunku sugaudyti, du pabėgo. Kadangi neturime sąlygų laikyti kates, jas perdavėme miesto seniūnijai. Vargu, ar pažeistos psichikos gyvūnai galės adaptuotis ir priprasti prie žmonių.“ Kaip paaiškėjo, buto savininkas – asocialus asmuo. Nors į vidų pareigūnus įsileido, bet į klausimus neatsakinėjo, vėliau ir pats iš namų pasišalino…

Išmeta iš automobilių

Su liūdesiu I. Germanienė prisimena, kaip „Klajūno“ globon pateko mišrūnas Donis. Apie besiblaškantį, sužeistą šunį gyvūnų globėjams pranešė policija. Nelaimėliui buvo nuplėšta uodega, todėl ją teko amputuoti. Šiam keturkojui iš viso buvo atliktos keturios operacijos, jis gydytas antibiotikais, nuskausminamaisiais, kitais vaistais. „Gyventojai matė, kaip šunį kažkas išmetė iš pravažiuojančio automobilio“, – dėl žmonių žiaurumo apgailestavo direktorė, pridurdama, jog už tokį elgesį su gyvūnais turėtų būti taikomos ypač griežtos bausmės.

Viename Deltuvos vienkiemyje iš pravažiuojančio automobilio buvo išmesta ir nedidukė, maždaug vienerių metų Čipa. „Iš šunelio elgesio matyti, kad gyveno kambaryje. Gaila, kad šeimininkai tokiu būtu atsikratė savo augintinio. Ji buvo labai draugiška, miela, todėl netrukus suradome jai naujus namus“, – šypsodamasi kalbėjo I. Germanienė.

Beglobiai laukia žmonių

Stogą virš galvos jau turi ir savanorių gana ilgai globotas Turbo. Jis ilgokai klaidžiojo Lyduokių seniūnijoje. „Buvo labai baikštus, neprisileido žmonių, todėl buvo gaudomas net tris savaites. Pagyvenęs pas mūsų savanorius šuo visai pasikeitė, jis labai ramaus būdo, santūrus. Visai neseniai keturkojis rado savo šeimą ir laimingas paliko Gyvūnų globos namus“, – neslėpė džiugesio pašnekovė. Ji vylėsi, jog atsiras žmonių, norinčių priglausti taip pat ilgai globojamą, panašios veislės Mačo. „Kai mums jį atvežė, ėdė be sustojimo. Dabar – tai vienas aktyviausių keturkojų, labai energingas, judrus, mėgsta žaisti“, – apie globotinį pasakojo I. Germanienė.

Daugelis „Klajūno“ globojamų keturkojų atranda naujus namus, juos mylinčius šeimininkus. I. Germanienė džiaugiasi tais žmonėmis, kurie ryžtasi į savo namus įsileisti beglobį gyvūną. „Jis už tai atsilygina besąlygiška meile ir atsidavimu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Taip Hipis atrodė, kai jį rado.

Taip Hipis atrodė, kai jį rado.

Ir pasakoja dar vieno šunelio, kurį savanoriai pavadino Hipiuku, istoriją: „Jis buvo rastas Pašilėje, prie sankryžos į Kopūstėlių kaimą. Vos stovėjo ant kojų – buvo išsekęs, susivėlęs, kailis pilnas gyvių. Ilgai teko jį prausti, slaugyti, gydyti. Savanoriai labai prie šuns prisirišo, tarpusavyje net varžydavosi, kuris važiuos jo aplankyti,

Toks jis dabar.

Toks jis dabar.

pavedžioti. Ilgai ieškojome jo šeimininkų, tačiau niekas nei Pašilėje, nei aplinkiniuose kaimuose tokio šuns nebuvo matę. Matyt, kažkas juo paprasčiausiai atsikratė. Netrukus Hipiukui suradome naujus šeimininkus, kurie mažame, susivėlusiame padarėlyje įžvelgė gražų ir mielą draugą. Ir neapsiriko. Dabar šuo atsigavęs, pasikeitęs, nors į parodą vesk. Dėl tokių akimirkų ir verta rūpintis gyvūnais.“

Trūksta sąmoningumo

I. Germanienė taip pat prisiminė atvejį, kai paskambinusi ukmergiškė reikalavo pasirūpinti prie jų daugiabučio namo jau keletą metų besiglaudžiančiomis katėmis. Moteris teigė, jog iš pradžių gyveno keli gyvūnėliai, kuriuos visi šėrė, rūpinosi. Tačiau kačių kasmet daugėjo ir dabar gyventojai jomis norėtų atsikratyti. „Nesuprantu tokių žmonių, – mintimis dalijosi direktorė. – Maistą gyvūnams nešdavo, bet nepagalvojo, kad kates pirmiausia reikėtų sterilizuoti, neleisti joms daugintis. Patariau susimesti gyventojams po kelis eurus ir gyvūnus sutvarkyti. Apmaudu, kai žmonėms neužtenka sąmoningumo, o gal ir paprasčiausios informacijos.“

Donis jau ištvėrė keturias operacijas.

Donis jau ištvėrė keturias operacijas.

Gyvūnų mylėtojai ateityje ketina užsiimti ir visuomenės švietimu – nuo rudens rajono mokyklose moksleiviams organizuoti paskaitėles. VšĮ „Klajūnas“ vadovės nuomone, reikia auklėti jaunimą, kad jie užaugtų sąmoningais, atsakingais ne tik už šalia esančius žmones, bet ir už savo augintinius. „Be to, kartais vaikai gali paveikti ir savo tėvus, kurie ketina atsikratyti gyvūnu ar jo neprižiūri“, – pridūrė I. Germanienė.

Pasimetęs augintinis lengviau pasieks namus

Gyvūnų globėjams rūpesčių kelia ir pasiklydę, iš namų pabėgę, pasimetę keturkojai. „Vieni jų išsigąsta griaustinio ir pabėga, kiti, ypač rujos metu, paskui kalę nuseka net į kitą miesto pusę. Džiaugiamės, kai randame jų šeimininkus. Tačiau paieška palengvėtų, jei šeimininkai gyvūnus „čipuotų“ arba uždėtų antkaklį su pakabučiu, kuriame būtų bent minimali identifikacinė informacija apie šeimininką – telefonas, adresas“, – pasirūpinti savo augintiniais ragino pašnekovė. Pasak jos, daugelis įsitikinę, jog jų šuo niekada nepabėgs, nepasiklys. Tačiau pasitaiko įvairių atvejų, nenumatytų situacijų, todėl radusieji paklydėlį, jei jis turės antkaklį su jame nurodytomis šeimininko kordinatėmis, žinos, kur kreiptis, ir augintinis lengviau pasieks namus.

Viliasi sulaukti ir didesnio rajono valdžios dėmesio

VšĮ „Klajūnas“ iki šiol neturi savo patalpų. Įstaigos atstovai dalyvavo rajono savivaldybės skelbtame neseniai vykusiame aukcione, tikėdamiesi jame įsigyti parduodamą pastatą. Deja, jis atiteko kitiems asmenims, pasiūliusiems geresnę kainą.

Energingas, žvalus ir draugiškas Mačo vis dar laukia naujų šeimininkų.

Energingas, žvalus ir draugiškas Mačo vis dar laukia naujų šeimininkų.

„Kai kam atrodo, kad gyvūnus globojančią įstaigą remia savivaldybė, įvairūs fondai, fiziniai bei juridiniai asmenys, – kalbėjo direktorė. – Nieko panašaus. Dirbame visuomeniniais pagrindais, be atlygio, aukojame savo laiką, o dažnai ir maistą nuo savo stalo. Išsilaikome tik dėl savo entuziazmo ir pasišventimo bei su gerų, gyvūnų gerovei neabejingų žmonių pagalba.“

I. Germanienė neslepia, jog įstaigos sąskaitoje kartais nepakanka lėšų net susimokėti už veterinarines paslaugas. O juk globojamiems gyvūnams reikalingi ir vaistai, ir maistas, ir kitos priemonės. Todėl „Klajūno“ įkūrėjai ir savanoriai dėkingi už bet kokią pagalbą.

„Daugelio mums padedančių žmonių aš net nepažįstu, – su dėkingumu apie rėmėjus kalbėjo direktorė. – Tiesiog jie paskambina ir klausia, ko mums labiausiai reikia, arba atvažiuoja ir atgabena maisto, kitų daiktų. Būna, kai į banko sąskaitą su prierašu „gyvūnų gydymui“ pervedami ir 4,50 Eur. Supranti, jog žmogus parėmė tuo, kuo galėjo“.

Direktorė pripažino, jog sulaukia ir nepasitenkinimo, prieštaraujančių jų veiklai. Neva gyvūnų mylėtojai užsiima niekam nereikalingu darbu. Atseit, reikia rūpintis žmonėmis, o ne keturkojais. Tačiau, I. Germanienės nuomone, žmogumi rūpinasi daug instancijų, o rajono beglobiais – tik VšĮ „Klajūnas“.

Gyvūnų globos namų atstovai viliasi sulaukti ir didesnio rajono valdžios dėmesio. „Esame nusižiūrėję patalpas, kurias galėtume pritaikyti savo reikmėms. Jos yra toliau nuo Ukmergės, atokiau nuo gyvenamųjų namų. Norėtume jas išsinuomoti, todėl pateikėme prašymą rajono merui, buvome su juo susitikę“, – savo planais dalinosi įstaigos vadovė.

VšĮ „Klajūnas“ sąskaitos Nr. LT06 7300 0101 4589 1634, įmonės kodas 304173981. Susisiekti galima telefonu 8 684 39 570, el. paštu vsiklajūnas@gmail.com bei socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančiuose tinklapiuose „KLAJŪNO paramos grupė“ ir „Gyvūnų globos namai „Klajūnas“.

 Nuotraukos iš asmeninio I. Germanienės archyvo

Palikite komentarą apie straipsnį

  • regina :
    na Ukmergeje vyksta veiksmas .....po truputi po truputi bet vis tiek i prieki.... tai cia dar ir savivaldybe kazka daro o yra rajonu kur sitam klausymui beje labai reikalingam is viso neskiriama demesio.