„Vilkmergė“ buvo sukurta V. Žulio dirbtuvėse.

Aktualijos, Naujausi

Skulptūra „ant postamento“ stovėjo tik kelias valandas

Trečiadienio rytą Vienuolyno gatvėje praeivių dėmesį patraukė ant čia esančio meno kūrinio „Kubas“ stovinti moters skulptūra. Kai kurie spėliojo, ką simbolizuoja ši figūra ir kaip ji taip staigiai atsirado – apie tai, kad čia bus kažkas statoma, niekas nebuvo girdėjęs, taip pat nevyko ir paruošiamieji darbai. Į turgų skubėjusios ir trumpam stabtelėjusios dvi moteriškės garsiai aptarinėjo kūrinį: vienai atrodė, kad „tai Marija“, kitai – jog „kažkoks velnias su ragais“. Tačiau „ant postamento“ įkurdintai skulptūrai nebuvo lemta sulaukti daugiau ukmergiškių dėmesio – tą patį trečiadienio rytą ji dingo. Tad tie, kurie išgirdę iš mačiusiųjų apie naują paminklą čia atskubėjo jo pasižiūrėti, rado tik „Kubą“…

„Nežinomo nei autoriaus, nei savininko skulptūrinis objektas“

Autorius siekė, kad skulptūrą įvertintų gyventojai. SAVIVALDYBĖS nuotr.

Autorius siekė, kad skulptūrą įvertintų gyventojai. SAVIVALDYBĖS nuotr.

Penktadienio rytą rajono laikraščiams buvo atsiųstas savivaldybės pranešimas spaudai, kuriame rašoma: „Ukmergės rajono savivaldybėje nuo trečiadienio ryto saugomas nežinomo nei autoriaus, nei savininko skulptūrinis objektas, kuris savavališkai buvo pastatytas ant Savivaldybei priklausančio meno kūrinio „Kubas“ Vienuolyno gatvėje ir taip sudarkė jo estetinį vaizdą.

Spėjama, kad ši maždaug vieno metro aukščio ir ganėtinai sunki moters skulptūra ant akmeninio kubo formos statinio buvo pritvirtinta naktį į trečiadienį.

Be savivaldybės ir meno kūrinio „Kubas“ autorių leidimo neteisėtai viešoje vietoje pastatytą skulptūrą nuėmė savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos bei Architektūros ir urbanistikos skyrių darbuotojai. Gausiai klijais išteptą granitinį „Kubą“ specialiomis priemonėmis apie valandą valė Ukmergės seniūnijos atsiųsti viešuosius darbus dirbantys asmenys. Seniūnijai padaryta keliasdešimties eurų žala.

Informuojame, kad Ukmergės miesto viešųjų erdvių vizualinės estetikos formavimo ir tobulinimo klausimus sprendžia savivaldybės mero Rolando Janicko potvarkiu sudaryta darbo grupė. Taigi, visi, kas nori meniniais akcentais papuošti miesto viešąsias erdves, įkomponuojant jose dailės ir dizaino kūrinius, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę bei suderinti būsimo kūrinio projektą, vietą.

O dabar labai prašome atsiliepti žmogų, kieno nuosavybė yra ši skulptūra, bei ją pasiimti. Tikimės, kad jos eksponavimui bus rasta tinkamesnė vieta.“

Skulptūros istorija prasidėjo prieš šešerius metus

Vis dėlto ir pati skulptūra „Vilkmergė“, ir jos autorius Virginijus Žulys rajono kultūros darbuotojams ir kitiems šios srities specialistams gerai žinomi jau šešerius metus. Tiek laiko truko skulptūros kūrimas ir vietos jai pastatyti paieška.

Kai 2010 metais buvo pasigesta naujų meninių sprendimų Ukmergės erdvėse, savivaldybėje buvo surengta diskusija, į kurią susirinko iš tam tikrų sričių specialistų sudaryta komisija. Tai tuometinių rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas Arvydas Džiugas, vyr. specialistė Agnė Balčiūnienė, Kultūros skyriaus vedėjas Julius Zareckas, Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Loreta Bukoveckienė, architektai Gintautas Karvelis, Saulius Sakalis.

Šio susitikimo metu komisija sutiko palaikyti ukmergiškio skulptoriaus V. Žulio iniciatyvą Ukmergės viešąsias erdves papuošti skulptūriniu akcentu. Komisija peržiūrėjo menininko darbų, atliktų Vilkmergės tema, nuotraukas, eskizus. Labiausiai susirinkusiesiems patiko vienas kūrėjo paveikslas. Nutarta, jog pagal jį ir turėtų būti daromas būsimos skulptūros maketas, atsižvelgiant į vietą ir erdvę, kurioje ji stovės.

Tuokart buvo parinkta ir vieta būsimai skulptūrai – tarp Apylinkės teismo ir rajono savivaldybės pastatų. Komisijos nuomone, tai nedidelė miesto centro erdvė, kuri šiam kūriniui – geriausia ir tinkamiausia vieta.

Tada V. Žulys „Gimtajai žemei“ pasakojo, jog jau keliolika metų kuria Ukmergės legendos tema. Savo vizijas legendos motyvais jis įkūnijo daugybėje savo darbų: bareljefuose, vitražuose, piešiniuose, tapyboje, skulptūrose. „Džiaugiuosi, kad mano kūryba patiko komisijai. Man svarbiausia save realizuoti, įprasminti, kažką po savęs palikti žmonėms, naujoms kartoms. Taip pat skulptūrą kuriu ir dėl visų žmonių. Noriu, kad skulptūros figūra būtų kaip miesto simbolis ar jo globėja, kokius turi daugelis Europos miestų“, – 2010-aisiais kalbėjo V. Žulys.

Ir išsakė savo viziją, koks bus kūrinys: „Skulptūroje „Vilkmergė“ bus pavaizduota moteris su vilko kauke. Taip pat ketinu „įpinti“ ir gamtos, miškų motyvų. Planuoju, kad ji bus maždaug metro aukščio, pagaminta iš keramikos ir lietos bronzos“.

Naujasis meninis miesto akcentas vietinių ir miesto svečių akis turėjo pradėti džiuginti 2011-ųjų pavasarį.

Tačiau tik po šešerių metų ukmergiškiai pirmą kartą jį išvydo, bet ne ten, kur buvo planuota, bet „įkurdintą“ ant „Kubo“. Ir tik kelioms valandoms.

Pagrindinis ginčas – dėl pinigų

Kodėl taip atsitiko, penktadienį pabandėme išsiaiškinti kalbindami savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjo pavaduotoją Julių Zarecką ir skulptūros autorių V. Žulį.

J. Zareckas teigė, kad V. Žulys pasisiūlė, jog sukurs dovaną Ukmergės miestui – skulptūrą „Vilkmergė“. „Tačiau vėliau jis pradėjo reikalauti, kad savivaldybė apmokėtų už darbus. Jis įrodinėjo, kad ieško rėmėjų, tačiau jie sutinka prisidėti tik tuomet, jei savo indėlį įneš ir savivaldybė. Dėl to iš rajono biudžeto buvo skirta 5 000 litų. Nežinau, ar jis negavo rėmėjų pagalbos, ar kas nors atsitiko, tačiau pradėjo reikalauti daugiau pinigų. Bet jų duoti negalėjome, nes neturėjome tokių galimybių. Tuo labiau, kad skulptūrą jis žadėjo dovanoti.“

V. Žulys išdėstė kitą versiją: „Jau iš pradžių buvo sudaryta sąmata, kurioje apskaičiuota, kad skulptūra atsieis 11 tūkstančių litų. Bet po to, kai ji buvo sukurta, tiek pinigų man neskyrė.“

Jis piktinosi ir dėl to, kad negalėjo susitarti dėl jos vietos mieste: „Aš esu įsitikinęs, jog ji galėtų būti pastatyta Vienuolyno gatvės pradžioje, kur dabar yra laikrodis, arba pabaigoje, bet čia atsirado ta juoda dėžė. Sakiau, kad „Vilkmergei“ tinkama vieta ir prie Kultūros centro, netoli ąžuolo. Deja, į mano prašymus nebuvo atsižvelgta. Negana to, pasakė, kad reikėtų pritvirtinti prie sienos kažkokioje nišoje…“

Jis taip pat teigė, jog jam buvo pasiūlyta pačiam, savo lėšomis įrengti pagrindą skulptūrai, tačiau jis nemano, jog turėtų pats tai daryti.

Išsiskyrė nuomonės ir dėl vertės

Dėl to menininkas nutarė savo skulptūrą visuomenei pristatyti ją įkurdindamas ant „Kubo“. „Pagalvojau, kad tai neblogas postamentas – trečiadienį, penktą valandą ryto, aš užkėliau „Vilkmergę“ ant dėžės ir priklijavau. Norėjau, kad skulptūra čia stovėtų bandomąjį laikotarpį – kad žmonės galėtų ją pamatyti ir įvertinti, kurgi turėtų būti jos vieta.“

Iš „Gimtosios žemės“ žurnalistų sužinojęs, kad skulptūrą nuėmė savivaldybės darbuotojai, V. Žulys neslėpė emocijų: kaip jam nežinant, nepranešus, ji buvo nukelta – juk skulptūra galėjo būti pažeista, sugadinta, taip elgiantis nepaisoma autorinių teisių. Anot kūrėjo, ši skulptūra – šedevras, kokio Lietuvoje niekas nesukurtų, ji dabar verta trisdešimt tūkstančių eurų.

J. Zareckas išsakė kitą nuomonę. Anot jo, kol molinė skulptūra dar buvo nenudažyta, ją buvo galima vertinti kaip pusėtiną, tačiau kai nuvykęs pamatė ant postamento nuspalvintą, ji pasirodė esanti grynas kičas…

Palikite komentarą apie straipsnį