Veprius papuošė miestelio simbolis „Šernas“.

Kultūra

Pašventinti miestelio vėliava ir herbas

Rasa ŠIMONIENĖ

Kultūros centro Veprių filialo vedėja

Vepriai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė, taigi Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną šventėme su virpuliu širdyse ir didele atsakomybe . 2015 metų pabaigoje buvo patvirtintas miestelio herbas ir vėliava. Gerokai prieš šventę vepriškiai galėjo įsigyti miestelio vėliavos kopijų. Taigi, Valstybės dieną iškilmingų šv. Mišių, kurias aukojo Veprių parapijos klebonas Gintautas Naudžiūnas, metu buvo pašventinta miestelio vėliava ir herbas, gyventojai šventino savo įsigytas vėliavas.

Su pasididžiavimu visi, nešini šventintomis vėliavomis, ėjome į skverą, kuriame vyko naujos, Veprius papuošusios, menininko Viktoro Žentelio sukurtos skulptūros „Šernas“ pristatymas.

Pirmiausia prisiminėme seną legendą apie labai garsiai žviegiantį velnio numestą akmenį, jo žviegimas varė žmones iš proto. Kartą jojo pro šalį slavų bajoras, kuris paklausė akmens: ,,Ko tu žviegi kaip vepris?“… ir akmuo nutilo, nes, pasirodo, toks buvo jo vardas (vepris – latv. kuilys). Nuo to laiko ši vieta vadinama Vepriais.

V. Žentelis, padovanojęs miesteliui legendos vizualizaciją, buvo kuklus, jis tik dėkojo visiems, prisidėjusiems prie skulptūros pastatymo, visai nesureikšmindamas savo darbo. Gimęs ir augęs Vepriuose Viktoras myli savo kraštą, jam yra padovanojęs ne vieną kūrinį. 1979 metais miestelio centrą papuošė taip pat pagal legendą jo sukurta skulptūra ,,Geldutė“, gracingoji skulptūra ,,Rytas“, 2016-ųjų pradžioje sukurta šviečianti instaliacija ,,Meteoritas“.

Veprių parapijos klebonas G. Naudžiūnas pašventino naująją skulptūrą, linkėdamas, kad ,,Šernas“ mus saugotų. Veprių seniūnijos seniūnė Dalė Urbonienė džiaugėsi, kad miestelis gražėja, jog vepriškiai jį myli. Seniūnė autoriui padovanojo šventintą vėliavą.

V. Žentelį sveikino LR Seimo nariai Arūnas Dūdėnas ir Kazys Grybauskas, Veprių kaimo bendruomenės pirmininkė Aldona Medonienė.

Išklausę sveikinimus, visi po stulpelį skaitėme Veprių legendą, sueiliuotą Antano Šimatonio, dainavome kartu su folkloro ansambliu ,,Geldutė“.

Vakare bažnyčioje vyko operos solisto Ovidijaus Miniausko koncertas. Po to kartu su visa Lietuva giedojome Tautišką giesmę, kuri dar niekada neskambėjo taip iškilmingai ir jaudinančiai. Oda bėgo šiurpuliukai ir apėmė pasididžiavimas, kad esame LIETUVIAI…

Nuotraukos AUTORĖS

Palikite komentarą apie straipsnį