Šeimininkai ir svečiai – prie paminklo žuvusiesiems.

Kultūra

Vokiečių kariai tvarko tautiečių kapavietes

Vaižganto kapinėse ilsisi 196 vokiečių karių, žuvusių Ukmergės apylinkėse per Pirmąjį pasaulinį karą, palaikai. Pirmadienį jų kapavietes pradėjo tvarkyti Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemės „Taktinių oro pajėgų eskadrono 51“ kariai. Jie dirbs iki liepos 13 dienos. Lakūnai, skraidantys „Tornado“ lėktuvais, šiuos darbus atlieka savanoriškai, laisvu nuo tarnybos laiku. Kartu triūsia ir Antano Smetonos bei Jono Basanavičiaus gimnazijų moksleivės.

Dirbama pagal tarpvyriausybinę sutartį

Kaip pasakojo Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos atstovas Lietuvos Respublikoje ukmergiškis Kazimieras Arlauskas, Lietuvoje nuo Pirmojo pasaulinio karo yra išlikę 250 vokiečių karių kapinių. „Jų tvarkymas skirtinguose Lietuvos regionuose yra numatytas kiekvienais metais pagal tarpvyriausybinę sutartį“, – teigė K. Arlauskas.

Organizuojamos darbo stovyklos

Gimnazistės paminklus pirmiausia nuvalė, po to atnaujino užrašus.

Gimnazistės paminklus pirmiausia nuvalė, po to atnaujino užrašus.

Kapinių tvarkymui organizuojamos karių darbo stovyklos. Pastaraisiais metais sutvarkytos Elektrėnų savivaldybėje esančios Semeliškių, Alytaus apskrityje – Mergalaukio kapinės.

Šįmet dirbama Vaižganto kapinaitėse. Čia darbuojasi devyni bundesvero kariai. Jie išlygino paminklus, nukasė samanas, sugrėbstė žemę, atliks ir daugiau darbų.

Dešimt moksleivių, dirbančių pagal viešųjų darbų programą, paminklus nušveitė, restauravo ant jų esančius užrašus.

Padėkojo vieni kitiems

Penktadienį stovyklos komendantas Biorn Hansen talkininkėms įteikė suvenyrus – marškinėlius ir kepuraites. Jis taip pat dėkojo čia atvykusiam savivaldybės administracijos direktoriui Stasiui Jackūnui už tai, kad komanda buvo tinkamai priimta, pasirūpinta apgyvendinimu Technologijų ir verslo mokykloje ir maitinimu. Taip pat kariai jautė nuolatinę miesto seniūnijos paramą.

Savo ruožtu S. Jackūnas išreiškė dėkingumą už karių darbą šiose kapinaitėse. Be to, pasidžiaugė, kad vokiečiai ir gimnazistės ne tik kartu dirba, bet ir bendrauja.

Istorija

Stovyklos komendantas B. Hansen (dešinėje) K. Arlauskui prisiminimui įteikė paveikslą, kuriame kariai nusifotografavę prie lėktuvo.

Stovyklos komendantas B. Hansen (dešinėje) K. Arlauskui prisiminimui įteikė paveikslą, kuriame kariai nusifotografavę prie lėktuvo.

Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga – humanitarinė organizacija, kuri Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės pavedimu vykdo įvairią veiklą: renka duomenis apie vokiečių karių palaidojimus užsienyje, tvarko kapus. Organizacija teikia pagalbą žuvusiųjų giminaičiams, konsultuoja visuomenines organizacijas, pavienius asmenis, vykdo tarptautinius bendradarbiavimus karių kapaviečių tvarkymo srityje, organizuoja tarptautinius jaunimo susitikimus. Šiuo metu Tautinė sąjunga vienija 400 000 aktyvių narių ir rėmėjų, taip pat daugiau nei milijoną nenuolatinių rėmėjų ir besidominčiųjų šia veikla. Tautinė sąjunga daugiau kaip 70 proc. išlaikoma iš nario mokesčio ir aukų, palikimų ir paveldėjimų, taip pat iš savanoriškų rinkliavų, kurios kartą per metus renkamos gatvėse bei vaikštant po namus Vokietijoje. 30 proc. veiklos finansuojama iš Vokietijos biudžeto.

Įsikūrė beveik prieš šimtą metų

Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga buvo įkurta 1919 m. gruodžio 16 d. Tuo metu dar jauna vokiečių vyriausybė nebuvo nei politiškai, nei ekonomiškai pajėgi rūpintis žuvusių karių kapais. Šios užduoties vykdymo ėmėsi Tautinė sąjungos organizacija „Volksbund“. Po 1933 metų organizacijos vadovavimą perėmė nacionalsocialistinė vyriausybė. Tik 1946 metais Tautinė sąjunga vėl galėjo imtis savosios humanitarinės misijos.

Per trumpą laiką Vokietijoje pavyko sutvarkyti daugiau nei 400 karių kapų. 1954 metais Vokietijos vyriausybė pavedė organizacijai ieškoti ir išsaugoti vokiečių karių kapus užsienyje. Pagal dvišales sutartis Tautinė sąjunga vykdo savo užduotis Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Šiuo metu organizacijos globoje yra 832 karių kapinės 45 valstybėse, apie 2,6 milijono žuvusių ir mirusių žmonių. Įvairias užduotis vykdo tūkstančiai savanorių.

Po politinių permainų – veikla ir Rytų Europoje

Vokiečiams darbų netrūksta.

Vokiečiams darbų netrūksta.

1990 metais senajame žemyne įvykus politinėms permainoms, Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga savo veiklą pradėjo ir Rytų Europoje. Čia Antrojo pasaulinio karo metu žuvo apie 3 mln. vokiečių karių – dvigubai daugiau nei Vakaruose. Tačiau šiame regione susidurta su dideliais sunkumais: daugumą iš šimtų tūkstančių kapų buvo sudėtinga atpažinti, nes 50 metų kapai nyko, buvo išdraskyti, užstatyti arba išgrobstyti.

Nuo 1991 metų Rytų šalyse, Centrinėje ir Pietryčių Europoje pavyko atstatyti arba sutvarkyti 330 Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapaviečių ir 188 – Pirmojo pasaulinio karo. 796 053 žuvusieji ir mirusieji buvo perlaidoti 82 karių kapinaitėse.

„Susitaikymas prie kapų taikos vardan“

2001 metais tolimesnei veiklai Tautinė sąjunga įkūrė fondą „Atmintis ir taika“. Tvarkydama kapus ir juos saugodama „Volksbund“ organizacija ne tik pagerbia žuvusiuosius karo metu, bet ir primena gyviesiems apie praeitį, pasekmes, kurias atnešė karas ir prievarta. Sąjungos nariai organizuoja išvykas prie žuvusiųjų kapų, nacionalines ir tarptautines jaunimo stovyklas bei jaunimo susitikimus prie kapaviečių ir memorialų. Čia ne tik tvarkomi karių kapai, bet ir skleidžiama informacija apie savo veiklas mokyklose. Taip pat organizuojami jaunimo centrai, kur sukurtos idealios sąlygos moksleivių priėmimui, bendravimui, projektų vykdymui. Šios veiklos devizas – „Susitaikymas prie kapų taikos vardan“.

Lapkričio mėnesį visoje Vokietijoje minima Tarptautinė gedulo-atminties ir kvietimo taikai diena, joje dalyvauja aukščiausi valdžios atstovai ir visuomeninių organizacijų nariai.

Rūpinasi kapais ir Lietuvoje

Lietuvoje esančiose kapavietėse ilsisi apie 50 000 Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių. Antrojo pasaulinio karo metu žuvo 17 700 vokiečių kareivių, kurie palaidoti 2 100 vietų. 117 kapaviečių ilsisi daugiau nei po 20 karių.

Kad būtų suderinta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vokiečių karių kapų priežiūra, garantuotas šių kapų išsaugojimas ir tinkamas tvarkymas, Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metais ratifikavo sutartį tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės dėl karių kapų priežiūros Lietuvoje. Šios sutarties pagrindu 1997 metų gruodžio mėnesį Tautinės sąjungos partneriu Lietuvoje tapo Kultūros ministerija, o konkrečiai tiesioginis už darbus atsakingas partneris yra Kultūros vertybių globos tarnyba, įgaliota Kultūros ministerijos.

Dainiaus VYTO nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį