Knygyno direktorė K. Pažūsienė pristatė savo tapybos darbus.

Žmonės

Tarp knygų – vienos dienos paroda

Miesto centre, Kęstučio aikštėje, veikiantis „Ukmergės senasis knygynas“ ketvirtadienį surengė vienos dienos tapybos ir tekstilės darbų parodą „Vaikystės vasaros namai“. Tarp knygų lentynų savo kūrinius pristatė nuo balandžio knygyno direktorės pareigas einanti Kristina Pažūsienė ir jos bičiulė Jolanta Vilienė. Tai pirmas toks renginys ukmergiškiams gerai žinomame miesto Senajame knygyne.

Dviejų draugių sumanymas

Tądien į knygyną užsukę pirkėjai, knygų mylėtojai bei praeiviai išvydo kuklią, bet spalvingą ir žaismingą, dvelkiančią vasara ir vaikyste ekspoziciją, kurioje K. Pažūsienės tapytų paveikslų detalės atsispindėjo J. Vilienės siūtuose darbuose – dailioje suknelėje, vasariškuose krepšiuose, nuotaikinguose vaikiškuose drabužėliuose. Ši mini parodėlė – abiejų menininkių sumanymas. Jį įgyvendinant ir buvo sukurti beveik visi knygyne eksponuoti kūriniai.

Tiesa, vienas piešinys, kuriame, kaip autorė sakė, pavaizduoti jos pačios namai, buvo nutapytas bemaž prieš pusę metų. Tuo tarpu „kabantis mėnulis“ – dar kvepiantis dažais. Šį darbą Kristina baigė prieš pat parodos atidarymą. Ir ne todėl, kad laiku nespėjo, tiesiog „buvo išėjusi Mūza“…

Eksponuojami K. Pažūsienės darbai nutapyti iš smulkių detalių, kurios darniai susilieja į visumą, skleisdamos šviesą, spinduliuodamos gerą nuotaiką. Šios emocijos atsispindi ir J. Vilienės darbuose.

„Mes su Jolanta draugaujame jau 18 metų, – pasakojo K. Pažūsienė. – Kartais viena kitai dovanojame savo darbus, todėl ir gimė mintis parengti bendrą parodą. Jai ruošdamasi savo tapytus darbus, jų epizodus fotografuodavau ir siųsdavau draugei, kuri pagal tai realizavo savo sumanymus.“

Beje, tai jau ne pirmoji K. Pažūsienės paroda. Savo kūrinius ji yra pristačiusi kituose miestuose, taip pat dalyvavo keliose bendrose parodose Ukmergėje.

Įsigijo buhalterės specialybę

K. Pažūsienė sakė, jog ji nėra profesionali menininkė. Tapyba, grafika – viena iš Kristinos aistrų. Piešti ji mėgo nuo vaikystės, lankė dailės mokyklą, tačiau vėliau jos atsisakė, nes daugiau dėmesio norėjo skirti šokiams. Beje, šiam pomėgiui ji atidavė 12 metų. Tačiau meniškos sielos mergina gyvenime pasuko visai kitu keliu – įsigijo buhalterės specialybę.

Kristina gimė, užaugo, mokėsi ir gyvena Ukmergėje. Baigusi tuometinę Antano Smetonos vidurinę mokyklą norėjo studijuoti Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, bet buvo suklaidinta dėl stojamųjų egzaminų datos, todėl pavėlavo priėmimo komisijai pateikti savo darbus. „Reikėjo kažkur mokytis, ir mano draugas, kuris vėliau tapo mano vyru, tiesiog už rankos nuvedė į Ukmergės technikumą mokytis buhalterijos, – pasakojo moteris. – Vėliau teko mokslus tęsti Kauno kolegijoje.“

Įgyta specialybė K. Pažūsienei padėjo ir steigiant šeimos verslą – uždarąją akcinę bendrovę „Mikroeta“, teikiančią buhalterinės apskaitos paslaugas. Taigi, Kristinai tenka derinti abu savo darbus. Tačiau ji atranda laiko ir tapybai, grafikai, knygų skaitymui, savo namų gražinimui, gėlynų puoselėjimui, kitiems pomėgiams. Moteris prasitarė, jog negalėtų visu tuo užsiimti neturėdama savo artimųjų palaikymo. Ypač daug jai padeda, skatina eiti į priekį, pataria, o kartais ir pakritikuoja sutuoktinis Jolantas bei 18-metis sūnus Antanas. Jiems už tai Kristina labai dėkinga.

Svajojo turėti knygyną

Tapybos ir tekstilės darbų autorės – K. Pažūsienė ir J. Vilienė – įgyvendino bendrą sumanymą.

Tapybos ir tekstilės darbų autorės – K. Pažūsienė ir J. Vilienė – įgyvendino bendrą sumanymą.

40-metė K. Pažūsienė Ukmergės senajam knygynui vadovauti pradėjo nuo balandžio mėnesio. Ukmergiškė maždaug prieš metus iš knygyno darbuotojų įsigijo pagrindinį bendrovės akcijų paketą. Iki tol knygynui vadovavusi ilgametę darbo patirtį turinti Genė Pukienė dabar eina direktorės pavaduotojos pareigas ir yra, pasak K. Pažūsienės, didžioji jos pagalbininkė.

Naujoji bendrovės savininkė prisipažino, jog visada svajojo turėti savo knygyną, nes labai myli knygas, jų skaitymui galėtų skirti visą savo laisvalaikį. „Norėtųsi išsaugoti šį knygyną, į kurį ateidavau dar būdama vaikas, paversti jį šiuolaikišku, įdomiu, patraukliu“, – atviravo pašnekovė.

Knygynas patalpas nuomojasi iš rajono savivaldybės. „Nuomos sutartis – ribota, tačiau viliamės, kad ji bus pratęsta“, – dalinosi rūpesčiais K. Pažūsienė. Ir pridūrė, jog Senasis knygynas išsiskiria tuo, kad nepriklauso jokiam leidyklų tinklui, todėl pasižymi knygų įvairumu ir gausa. „Taip, dauguma jų nėra pigios, bet juk knygos taip pat yra meno kūriniai, kurie turi būti įvertinti, – teigė direktorė. – Tačiau mūsų knygyne vyksta įvairios akcijos, kurių metu gerą romaną galima įsigyti už 2–3 eurus.“

Nauja vadovė supranta, jog patalpoms reikalinga ir renovacija, tačiau kol kas ji nori pertvarkyti knygyno erdves, jame organizuoti įvairius renginius. Vienas jų ir yra ši paroda.

Sulaukė susidomėjimo ir įvertinimo

Paklausta, kodėl tapybos ir tekstilės darbai knygyne buvo eksponuojami tik vieną dieną, K. Pažūsienė sakė: „Tai – intriga. Taip sugalvojome. Neįsivaizdavome, kaip mano ir Jolantos kūriniai atrodys knygų fone, kaip į juos reaguos, vertins apsilankiusieji knygyne.“

Nepaisant išankstinio nerimo ši žaisminga, dvelkianti vasara, šiltais vaikystės prisiminimais mini paroda sulaukė ukmergiškių susidomėjimo ir puikaus įvertinimo.

Pasibaigus darbo dienai ir uždarius knygyną į jį susirinko būrys K. Pažūsienės draugų, pažįstamų, artimųjų. Jie pasveikino abi autores su parodos sėkme, išsakė daug linkėjimų. Beje, susirinkusieji gavo ir atsakingą užduotį – sukurti eksponuotiems darbams pavadinimus.

Energija ir gyvybingumu trykštanti Kristina jau galvoja apie kitus renginius, svarsto, kaip realizuoti kirbančius sumanymus. „Noriu, kad knygynas taptų atviras visiems. Ateityje kviesiu savo darbus, kūrinius pristatyti vadinamuosius neformatus. Galvoju ir apie neįgalių žmonių darbų parodą. Pažįstu vieną negalią turintį jaunuolį, kuris dirba su moliu, kuria puikius darbus“, – mintimis ir planais dalijosi naujoji knygyno direktorė.

Dainiaus VYTO nuotr.

Palikite komentarą apie straipsnį