VšĮ „Klajūnas“ nariai su savo augintiniais dalyvavo Miesto šventėje surengtose eitynėse.

Aktualijos

Gyvūnų globėjai sulaukia ir palaikymo, ir nepasitenkinimo

Beglobiais gyvūnais rūpintis rajone užsimoję ukmergiškiai jau ėmėsi aktyvios veiklos. Visuomeniniais pagrindais dirbanti grupelė gyvūnų mylėtojų įrenginėja pirmąsias būdeles keturkojams ir puoselėja viltis netrukus įsikurti savose patalpose. Metų pradžioje viešąją įstaigą Gyvūnų globos namai „Klajūnas“ įregistravę entuziastai kol kas bazuojasi viename Pašilės sodų bendrijoje esančiame sklype, o beglobius glaudžia savo, artimųjų, pažįstamų, geros valios žmonių namuose. Jiems talkina ir miesto seniūnija.

„Sodo sklypo, kuris iki šiol buvo nenaudojamas, šeimininkai geranoriškai mums leido laikinai čia apsistoti“, – „Gimtajai žemei“ pasakojo VšĮ „Klajūnas“ vadovė Vida Goberienė. – Pirmiausia teritoriją sutvarkėme, o dabar ten vežame saugoti statybines medžiagas, kitus daiktus, kurių gali prireikti įsikuriant gyvūnų globos namuose. Jei mums pavyks nusipirkti anksčiau numatytas patalpas, į jas kelsimės jau pasiruošę darbui.“

V. Goberienė pasidžiaugė, kad kasdien gausėja ne tik savanorių gretos, bet ir konkrečią paramą siūlančių pavienių žmonių, organizacijų. Beglobiams gyvūnams skirtos įstaigos įkūrėja dėkinga UAB „Ukmergės statyba“ už atiduotas senas paletes, nereikalingą medieną, linoleumą, kitas medžiagas, kurios labai pravers ruošiant gyvūnams namus.

„Deja, sulaukėme aplinkinių sodų sklypų šeimininkų nepasitenkinimo, – neslėpė susirūpinimo pašnekovė. – Žmonės mano, kad čia ir įkursime keturkojų prieglaudą, baiminasi dėl tokios kaimynystės, grasina, jog skųsis. Kai kas net šaiposi iš mūsų ir stebisi, kodėl imamės tokios veiklos, neva valdžia tuo turėtų pasirūpinti, finansuoti. Stengiuosi paaiškinti, kad visoje Lietuvoje beglobiais gyvūnais rūpinasi visuomenininkai savanoriai, o vietos savivalda tik padeda tai daryti. Taip pat bandau visus nuraminti tikindama, kad gyvūnų nesiruošiame įkurdinti soduose. Čia mūsų savanoriai susirenka ir atlieka tik pasiruošimo darbus – stato keturkojams būdeles, ruošia teritorijai tvorą ir pan. Į sodą daugelis atsiveža ir nuosavus gyvūnus, gal todėl kai kam peršasi mintis, kad bėgiojantys keturkojai ir yra tie vadinamieji bešeimininkiai.“

Darbai vykdomi savanorių pastangomis

Viešosios įstaigos vadovė neneigė, kad šiuo metu jiems yra sudėtingas laikotarpis – nors gyvūnų globos namų dar nėra, veikla jau pradėta. Trūksta lėšų, o keturkojų, kuriems reikia pagalbos, kasdien daugėja. Jų, kaip teigė V. Goberienė, turima jau nemažai. Ieškoti gyvūnams naujų namų ir šeimininkų padeda savanoriai, platindami informaciją per savo pažįstamus, draugus. Taip pat šis darbas vykdomas interneto pagalba – socialiniame tinkle „Facebook“ yra sukurti du puslapiai – „Klajūno“ paramos grupė ir Gyvūnų globos namai „Klajūnas“. Juose viešinamos beglobių, pasiklydusių ar ieškomų keturkojų nuotraukos, pasakojama apie vykdomus darbus, dalinamasi džiaugsmais ir rūpesčiais, skelbiami kontaktiniai duomenys, įstaigos sąskaita banke, į kurią galima pervesti skiriamą finansinę paramą, kviečiama savanoriauti.

„Pinigėlių esame gavę net iš kauniečių“, – džiaugėsi pašnekovė, prisipažindama, jog lėšų sąskaitoje nėra daug. Neatsitiktinai daugelį darbų tenka daryti už savanorių paaukotus pinigus.

Visi VšĮ „Klajūnas“ žinion perduoti beglobiai šiuo metu gyvena gerų žmonių namuose. Gyvūnų mylėtojai ne kartą kreipėsi į ukmergiškius, prašydami laikinai priglausti juos savo sodybose, suteikti nors mažą plotelį keturkojo būdelei pastatyti. „Mes įsipareigojame aprūpinti šuns būdomis, pašaru, pavadėliais, kitomis reikmėmis, kasdien galime atvažiuoti ir gyvūnus pašerti, pavedžioti“, – žadėjo V. Goberienė, dėkodama šansą gyvūnams gyventi suteikusiems žmonėms.

Savo transporto ir gaudyklių neturi

Pašnekovė sakė, kad dažnai sulaukia informacijos apie vienoje, kitoje vietoje pastebėtus bėgiojančius šunis, valkataujančias kates, prašo juos paimti. Gyvūnų mylėtojai reaguoja į pranešimus, važiuoja į vietą, aiškinasi situaciją. „Kadangi mes dar neturime savo transporto, gaudyklių ir patys ne visada galime atsivežti keturkojį, todėl žmonėms patariame susisiekti su Ukmergės miesto seniūnija, kurioje yra darbuotojas, vykdantis šias funkcijas“, – aiškino V. Goberienė.

Pasak pašnekovės, pasitaiko ir tokių atvejų, kai pranešama apie priklydusius, neva namų neturinčius gyvūnus: „Neseniai sulaukėme vienos parduotuvės darbuotojų skambučio, atseit atbėgo šuniukas, kurį jie priglaudė ir nežino, ką toliau daryti. Susisiekėme su seniūnija, kurios darbininkas keturkojį atgabeno mums. Išplatinome šuniuko nuotrauką ir kitą dieną atsirado jo šeimininkas. Paaiškėjo, jog gyvūnas buvo pabėgęs, o išsigandęs griaustinio prisiglaudė parduotuvėje.“

V. Goberienė papasakojo ir apie neseniai iš Obelių kaimo atvežtą vilkšunį: „Gyvūnas prižiūrėtas, su odiniu savadarbiu dirželiu. Tikimės, kad atsilieps ir jo šeimininkas.“

Pašilėje pas vieną iš VšĮ „Klajūnas“ pagalbininkų ilgokai buvo saugomas Antakalnio kaime rastas beveislis šuo, savanorių vadinamas Meškinu. Anot V. Goberienės, jis pasirodė agresyvus, todėl norėta jį užmigdyti: „Tačiau paaiškėjo, kad tai labai geras ir visai nepiktas keturkojis, tik gal buvo mušamas. Mes jį pasiėmėme, išgelbėjome. Jau buvome suradę jam ir naujus namus, tačiau visai netikėtai atsirado jo šeimininkai, kurie seniai ieškojo savo dingusio augintinio.“

Gyvūnų įstaigos įkūrėja, pasakodama apie globojamus gyvūnus, patvirtino, jog kartais prireikia ir veterinarijos gydytojo pagalbos, todėl jie bendradarbiauja su Sigito Gelumbausko veterinarijos gydykla. V. Goberienė apgailestavo, jog vieną paliegusią, sergančią katytę teko užmigdyti. Globoti prisiėjo ir ne vieną sužeistą gyvūną.

Norėtų įrengti kačių šėryklas

Kol kas „Klajūno“ globos dažniau prireikia šunims, prašymų pasirūpinti valkataujančiomis katėmis pasitaiko rečiau. „Kai turėsime savo patalpas, galėsime daugiau dėmesio skirti ir joms, – ateities planais dalinosi pašnekovė. – Siekiant suvaldyti kačių populiaciją, pagautas valkataujančias kates sterilizuosime, palaikysime kol atsigaus ir paleisime. Taip pat, sekdami Jonavos, Vilniaus ir kitų šalies miestų pavyzdžiu, norėtume mieste įrengti joms šėryklas. Aišku, tai reikės suderinti su rajono savivaldybe, numatyti maitinimo zonas, gauti leidimą.“

Rūpintis beglobiais gyvūnais nėra lengva ir paprasta. Tai – ilgas ir sudėtingas procesas. Tačiau šios veiklos iniciatoriai nusiteikę ryžtingai ir tikisi sulaukti ukmergiškių palaikymo bei paramos.

Seniūnija gaudo tik valkataujančius gyvūnus

Tvirtinant šių metų rajono savivaldybės biudžetą jame buvo numatyta lėšų ir valkataujančių gyvūnų gaudymui bei sterilizacijai. Vykdyti šias funkcijas pavesta Ukmergės miesto seniūnijai. Seniūnė Zita Pečiulienė pasakojo, jog sulaukus finansavimo rūpintis bešeimininkiais gyvūnais įpareigotas seniūnijos darbininkas, kuris už tai gauna priedą prie atlyginimo.

„Gaudykles išsinuomojome iš anksčiau beglobių priežiūrą vykdžiusios UAB „Ukmergės butų ūkis“, – kalbėjo seniūnė. – Sugautus keturkojus perduodame VšĮ „Klajūnas“, su kuriais esame sudarę sutartį. Už paimtą vieną šunį jiems mokėsime 60 eurų. Kitų rajonų gyvūnų globos įstaigos, kaip paaiškėjo po apklausos, šią paslaugą teikia brangiau, be to, kainuotų ir nuvežimas.“

Pasak Z. Pečiulienės, seniūnija valkataujančiais gyvūnais rūpinosi ir anksčiau, tačiau gaudyti juos pradėjo tik gegužę. Per kelias savaites „Klajūnui“ buvo perduoti trys šunys, vieną katę teko užmigdyti. Kol kas veterinarines paslaugas seniūnijai teikė S. Gelumbausko veterinarijos klinika. Tačiau artimiausiu metu, kaip teigė seniūnė, bus vykdoma veterinarinių paslaugų teikėjų apklausa. Už gyvūnų sterilizaciją, kastraciją ir medicininę priežiūrą bus atsiskaitoma pagal pasirašytoje sutartyje numatytus įkainius. „Jei pakaks iš biudžeto skiriamų lėšų, vykdysime ir valkataujančių kačių sterilizaciją“, – pridūrė Z. Pečiulienė.

Kol kas seniūnija neturi gyvūnų transportavimui pritaikyto automobilio ir keturkojus gabena autobusėliu.

Z. Pečiulienė akcentavo, jog pasitaiko gyventojų, kurie prašo paimti jų augintinį, nes jis neva nuseno, tapo nereikalingas, arba nurodo kitas priežastis. „Tačiau mes rūpinamės tik šeimininkų neturinčiais, valkataujančiais gyvūnais. Žmonės, auginantys gyvūną, privalo juo pasirūpinti. O jei nori juo atsikratyti, patys turi atiduoti globos įstaigai ir už tai susimokėti. Taip elgtis įpareigoja ir gyvūnų globos įstatymas“, – tvirtino seniūnė.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas