Įgyvendins monsinjoro Alfonso Svarinsko idėją

Praėjusią savaitę rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto projekto – 17-os paminklų memorialo statybos – pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) ministrų atminimui įamžinti. Buvo aptarta, kaip bus vykdomas projektas, kurį tikimasi įgyvendinti iki 2017 metų liepos 17 dienos.

Pastatyti memorialą Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke viltis puoselėjo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, tačiau savo planų jis nespėjo įvykdyti – išėjo į Amžinybę. Šį užmojį nutarė įgyvendinti susibūrusi iniciatyvinė grupė „Atmintis“.

Iniciatyvinėje grupėje – žymūs visuomenės veikėjai

Iniciatyvinės grupės nariai – R. Janickas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, istorijos mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė, visuomeninės organizacijos „Lietuvos atminties keliai“ pirmininkas Vytautas Anušauskas, Kovo 11-osios akto signataras Vladimiras Jermolenko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis, visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys, bendrovės „D. Varec“ direktorė Danuta Varec, Lietuvos moterų lyga ir jos pirmininkė profesorė Ona Voverienė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija, laikraštis „Karštas komentaras“.

Projekto globėju sutiko tapti ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Sušaudė ir nukankino

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. – 1940 m. birželio 15 d.) dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 ministrų kabineto (MK) narių. Lietuvą okupavus, daugelis jų buvo ištremti, kai kurie emigravo, o septyniolika nuo 1940 06 15 iki 1945 05 08 buvo sušaudyti.

1940 m. lapkritį NKVD Kauno sunkiųjų darbų kalėjime žiauriausiai nukankintas Antanas Tamošaitis (g. 1894 08 19), XXI MK buvo teisingumo ministras. Advokatas, mokslų daktaras. Nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, docentas (1939 m.). 1940 m. liepos 11 d. suimtas. Tai pirmasis tragiško likimo sulaukęs ministras.

1941 m. birželio 24 d. NKVD Minsko kalėjime sušaudė Steponą Rusteiką ( g. 1887 07 05). XV (nuo 1931 04 01) ir XVI ministrų kabinetuose buvo vidaus reikalų ministras. Baigė Tartu universiteto Teisės fakultetą, Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919–1920 m. Šiaulių komendantas. 1930– 1931 m. – Kriminalinės policijos departamento direktorius. 1935–1940 m. Kauno viceburmistras. Pulkininkas leitenantas. 1940 m. rugpjūtį suimtas ir nuteistas mirti.

1941 m. birželio 26 d. NKVD kelyje prie Červenės (Minsko sr.) sušaudė Balį Giedraitį (g. 1890 01 14). XV MK buvo krašto apsaugos ministras. 1916 m. Maskvoje baigė karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo kariuomenės štabe. Buvo II brigados, vėliau II divizijos štabo viršininkas. 1940 m. Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius. Pulkininkas. Suimtas 1940 m. lapkričio 10 d. Kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (KSDK).

1941 m. birželio 26 d. NKVD netoli Bygasovo geležinkelio stoties, esančios tarp Daugpilio ir Polocko, sušaudė Kazį Bizauską (g. 1892 02 15). VI MK buvo švietimo ministras. XX MK – ministro pirmininko pavaduotojas. 1913 m. studijavo teisę Maskvos universitete, nebaigė prasidėjus karui. Nuo 1918 m. – Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius. Publicistas. Nuo 1939 m. lapkričio 23 d. – įgaliotasis ministras Vilniuje. Suimtas 1940 m. gruodį, kalintas KSDK.

1941 m. liepos mėn. 30 d. NKVD Maskvos kalėjime sušaudė Julių Čapliką (g. 1888 05 20). XVII MK vidaus reikalų minist-ras. 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1918 m. buvo Lietuvos kariuomenės pulko vadas. Buvo Kėdainių, Trakų, Kauno apskričių karo komendantas. 1934 m. Kauno įgulos viršininkas. 1936–1940 m. Seimo narys. Generolas. Suimtas 1940 m. lapkričio 23 d., kalintas KSDK ir Maskvoje.

1941 m. liepos 30 d. NKVD Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudė Kazį Skučą (g. 1894 03 03). XX ir XXI MK buvo vidaus reikalų ministras. 1914 m. Charkovo srityje baigė karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Buvo pulko vadas. Dirbo įvairų darbą karinėse struktūrose. 1928 m. pėstininkų divizijos vadas, Kauno įgulos viršininkas. 1934–1938 m. – karo atašė Maskvoje. Suimtas 1940 m. liepą, kalintas KSDK, nuteistas mirti. 1940 m. liepos 13 d. išvežtas į Maskvą.

1942 m. kovo 2 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Kazį Jokantą (g. 1880 10 23). XI, XII ir XXI MK buvo švietimo ministras. 1908 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo gydytoju. Buvo I, II ir III Seimų narys. Publicistas, vertėjas, lotynų-lietuvių kalbų žodyno, lotynų kalbos vadovėlio (I ir II d.) autorius.

1942 m. birželio mėnesį NKVD Komijoje, prie Uchtos, sušaudė Vytautą Petrulį (g. 1890 02 03). Baigė prekybos institutą Maskvoje. III MK buvo Finansų ministerijos valdytojas, VII (nuo 1922 08 21), VIII, IX MK – finansų, prekybos ir pramonės ministras, X MK – finansų ministras, XI MK ministras pirmininkas. 1941 m. liepos 11 d. suimtas, kalintas KSDK, ištremtas.

1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovsko srityje sušaudė Petrą Aravičių (g. 1887 06 29). XV MK buvo vidaus reikalų minist-ras (iki 1931 04 01). 1907 m. Peterburgo universitete studijavo fiziką, matematiką ir teisę. Buvo Alytaus apskrities viršininkas, Žemės banko direktorius. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, ištremtas į Uralą.

1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Zigmą Starkų (g. 1892 10 15). 1917 m. baigė Maskvos universiteto Gamtos fakultetą. Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. X MK (nuo 1924 07 08 ) – vidaus reikalų ministras. Valstybės kontrolierius, 1936 m. – Lietuvos banko valdybos direktorius. 1940 m. birželio 14 d. sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Severouralsko lagerį.

1942 m. spalio 17 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Voldemarą Vytautą Čarneckį (g. 1893 01 09). 1918 m. baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą. Steigiamojo Seimo narys. II MK Finansų ministerijos valdytojas, IV, V MK susisiekimo ministras, X, XI MK užsienio reikalų ministras. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą.

1942 m. lapkričio 4 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Juozą Papečkį (g. 1890 01 01). XIII MK buvo krašto apsaugos ministras. 1916 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1927–1928 m. advokatas Kaune. 1938–1940 m. Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. Publicistas. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį.

1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske nuteistas sušaudyti Pranas Dovydaitis (gimė 1886 12 02). 1912 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Redagavo laikraštį „Viltis“. 1916–1922 m. Kaune vadovavo katalikiškai „Saulės“ gimnazijai. 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, III MK ministras pirmininkas. Nuo 1922 m. dėstė Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete, buvo jo profesorius, Religijų istorijos katedros vedėjas, Teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, universiteto senato sekretorius. Buvo ateitininkų vyriausiasis vadas. 1941 06 14 suimtas, kalintas Sosvos ir Gario stovyklose, 1942 m. vasarą perkeltas į Sverdlovską.

1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Joną Sutkų (g. 1893 04 05). XX MK buvo finansų ministras. 1916 m. Maskvoje baigė karo mokyklą, 1923 m. – Vytauto Didžiojo karininkų kursus Kaune, 1925 m. – Prahos intendantų akademiją, 1926 m. kariuomenės intendantas, 1929–1937 m. kariuomenės tiekimo viršininkas. Generolas leitenantas. 1941 m. birželį suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą.

1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Antaną Endziulaitį (g. 1895 11 17). 1919 m. baigė karo mokyklą, 1924 m. – Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Buvo III Seimo narys. XI, XII MK vidaus reikalų ministras. Bendradarbiavo spaudoje. 1941 m. suimtas, ištremtas prie Uralo.

1942 m. vokiečių gestapas (tiksli žūties data ir vieta nežinomi) nužudė Jokūbą Vygodskį (g. 1857 06 03). I ir II MK buvo ministras be portfelio žydų reikalams. Tai seniausias amžiumi MK narys. Baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. 1908 m. įkūrė žydų gydytojų sąjungą. Vilniaus sionistų organizacijos bei Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas. 1922 m. išrinktas atstovu į Lenkijos Seimą. Bendradarbiavo spaudoje, parašė knygų. 1941 m. rugpjūtį suimtas. Kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje.

1945 m. NKVD (tiksli žūties data nežinoma) Vilniaus Lukiškių kalėjime sušaudė Praną Liatuką (g. 1876 01 29). V MK buvo Krašto apsaugos ministerijos valdytojas. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Pulko, brigados, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas. Generolas leitenantas. 1920 m. išėjo į atsargą. 1924–1926 m. dirbo Šiaulių apskrities viršininku. 1945 01 30 suimtas. Kalintas Kauno ir Vilniaus kalėjimuose. Pagal specialią NKVD pažymą mirė 1945 09 02 nuo skrandžio vėžio ir dėl senat-vės sutrikus širdies veiklai. Ši pažyma tikriausiai sufabrikuota.

Šiuos faktus surinko ir laikraštyje „Lietuvos aidas“ paskelbė visuomenės veikėjas Gediminas Adomaitis.

Dėjo pastangas, kad ministrai būtų pagerbti ir įvertinti

Pats tremtis ir lagerius iškentęs monsinjoras A. Svarinskas siekė, kad šie nužudyti ministrai būtų pagerbti. Dėl to jis ir kiti aktyvistai 2012 metais netgi kreipėsi į prezidentę. „Didvyriškai žuvę Ministrų kabinetų nariai nusipelno visokeriopos savo tėvynainių pagarbos. Prašome visą minėto laikotarpio Ministrų kabineto narių-didvyrių sąrašą paskelbti viešai. Taip pat prašome, kad dėl sovietinių okupantų nužudyti Ministrų kabineto nariai būtų tinkamai įvertinti valstybiniais apdovanojimais. Reikėtų surasti galimybę už šiuos tautos didvyrius paaukoti šv. Mišias Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje ir atiduoti pagarbą per iškilmingą posėdį LR Seime“, – buvo rašoma kreipimesi.

A. Svarinskas numatė vietą, kur Didžiosios kovos apygardos partizanų parke būtų galima pastatyti paminklus ministrams atminti.

„Kad būtų visų žmonių kurtas memorialas“

Šią idėją nutarę įgyvendinti iniciatyvinės grupės nariai tikisi, kad memorialas bus įrengtas iki ateinančių metų liepos 17 dienos – trečiųjų monsinjoro A. Svarinsko mirties metinių.

Savivaldybės meras R. Janickas pasakojo, jog pagal sąmatą darbai turėtų atsieiti apie 30 tūkstančių eurų, tačiau bus kreipiamasi į rėmėjus, kad prisidėtų prie šios kilnios misijos vykdymo, tad kaina galbūt žymiai sumažės. „Norime, kad tai būtų visų žmonių kurtas memorialas, todėl kviesime prie idėjos įgyvendinimo prisijungti organizacijas, Vyriausybę, tas savivaldybes, iš kurių kilę šie ministrai“, – dalijosi mintimis R. Janickas.

Jis taip pat sakė, kad šis memorialas būtų baigtinis partizanų parko kūrimo objektas. „Profesorė O. Voverienė dabar kaupia medžiagą apie tuos žmones, kuriems jau pastatyti kryžiai, taip pat sušaudytus ministrus, tad tikimės, jog iki trečiųjų monsinjoro A. Svarinsko mirties metinių bus ne tik pastatyti paminklai, bet ir išleistas leidinukas apie Didžiosios kovos apygardos partizanų parką“, – kalbėjo rajono meras.

Iki iškilmių bus tvarkomi kai kurie parke esantys kryžiai, remontuojami suoliukai, atliekami kiti būtini darbai.

R. Janickas minėjo, kad birželio mėnesį iniciatyvinė grupė vėl rinksis ir spręs organizacinius klausimus. „Statyti kryžius pradėsime ateinančių metų pavasarį“, – teigė rajono meras.